2025 m. rugsėjo 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Rugsėjo 11–12 dienomis Bilunde (Danijos Karalystėje) vykusiame tarpparlamentiniame susitikime, surengtame Danijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų delegacija kartu su kitų valstybių parlamentų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovais, mokslininkais ir maisto inovacijų ekspertais diskutavo apie Europos maisto sistemų transformaciją. Pagrindinė susitikimo tema – „ES maisto sistemų transformacija: ar augalinės kilmės maistas ir biologiniai sprendimai gali padidinti aprūpinimą maistu ir atsparumą“.
Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujanti Danija pasiūlė kurti bendrą ES augalinio maisto plėtros politiką. Europiečiai vis dar suvartoja per mažai vaisių, daržovių ir skaidulų, o maisto pramonės inovacijos gali tapti naujo ekonominio proveržio varikliu. Tai taip pat padėtų mažinti priklausomybę nuo trąšų ir baltymų importo iš Rusijos, Baltarusijos bei kitų trečiųjų šalių. Diskusijose pabrėžta, kad skanus augalinis maistas nėra tas pats, kas vegetarizmas – tradiciniai produktai turi likti mūsų racione, tačiau kitomis proporcijomis, užtikrinant augančią paklausą sveikesniam ir klimatui draugiškesniam maistui.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad Europa, būdama stipri pasaulinė maisto gamintoja, vis dar pernelyg priklausoma nuo importuojamų žaliavų: „Apie 84 proc. sojų pupelių ir beveik visi sojų rupiniai, suvartojami Europos Sąjungoje, yra importuojami. ES taip pat priklauso nuo išorės tiekėjų dėl trąšų ir energijos, kuri didžiąja dalimi gaunama tik iš kelių šalių. Tai daro mus pažeidžiamus. COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kaip greitai tiekimo grandinės gali sutrikti. Todėl turime daugiau investuoti į baltyminių augalų gamybą, inovacijas ir stiprinti partnerystes. Ukraina turi potencialo tapti stipria baltyminių augalų tiekėja Europos rinkai – tai galėtų tapti svarbia Europos atsparumo dalimi.“
Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad diskusijos dėl mitybos pokyčių turi būti paremtos ir realiais politiniais sprendimais: „Kalbėdami apie mitybos ir vartotojų elgsenos pokyčius, privalome išdrįsti svarstyti drąsesnes priemones. Pavyzdžiui, Seime jau buvo svarstoma PVM lengvata vaisiams ir daržovėms – ne ūkininkavimo, o būtent sveikatos klausimais. Turime dalintis idėjomis, diskutuoti ir bent jau vietos lygiu taikyti jas praktiškai, nes tik taip galėsime paskatinti žmones rinktis sveikesnį maistą ir palaikyti mūsų politikos kryptį.“
Konferencijos dalyviai lankėsi KMC kooperatyve, vienijančiame daugiau kaip 600 Danijos bulvių augintojų. Kooperatyvas taiko žiedinės ekonomikos principus, šalutines žaliavas panaudoja biofermentacijos procesuose, o per tyrimus siekia išvesti atsparesnes bulvių veisles ir iki 2050 m. tapti klimatui neutralia įmone.
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
