Jeigu šiuo metu tektų keliauti per Lietuvą, netruktumėte pastebėti, kad laukuose vis didesnį pagreitį įgauna žieminių rapsų sėja. Vienas iš svarbių pasiruošimo sėjai žingsnių – tinkamų sėklų pasirinkimas. Kaip ir daugelyje žemdirbystės sričių, čia į pagalbą atkeliauja mokslas ir tyrimai. Jie leidžia priimti duomenimis grįstus sprendimus, ateityje duosiančius ir didesnį derlių, ir ekonominę naudą, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Vienintelis objektyvus veislių derlingumo, sveikatingumo ir kitų savybių įvertinimas yra specialūs atrankos bandymai. Kito būdo, kaip įvertinti skirtingas veisles, mokslas kol kas dar neatrado. Bandymai leidžia įvertinti tomis pačiomis sąlygomis augančių ir vienodai prižiūrimų bei tręšiamų skirtingų veislių derliaus potencialo galimybes, augalo sveikatingumą, žiemkentiškumą, atsparumą ligoms ar išgulimui. Taip galima atrinkti perspektyviausias ir didžiausią selekcinę pažangą turinčias žieminių javų ar rapsų veisles, kurių įvedimas į rinką prisideda prie kasmetinio derliaus didėjimo Europoje ir pasaulyje“, – pasakoja „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas Robertas Visockis.
Anot jo, tokie bandymai naudingi tiek ūkininkams, norintiems pasirinkti sau tinkamiausias sertifikuotas veislių sėklas sėjai, tiek įmonėms, nes padeda ugdyti jų ekspertiškumą.
„Pagrindinis mūsų tikslas – atvesti į rinką veisles, kurios yra pranašesnės už jau naudojamas dabar, o tokio tipo bandymai tą ir leidžia padaryti. Žinoma, niekada nesprendžiame apie veislę iš pirmų tyrimų metų. Bent dvejų ar trejų metų bandymai leidžia visapusiškai įvertinti veislės tinkamumą augti skirtingomis sąlygomis, atsižvelgiant į derlingumo potencialo stabilumą ir kitas teigiamas ar neigiamas veislės savybes“, – pažymi ekspertas.
Bandymai realiomis sąlygomis
Jau kelerius metus „Dotnuva Seeds“ atlieka privačius žieminių rapsų veislių bandymus, kurie dažniausiai būna pasėti 15–20 km spinduliu nuo sėklų ruošimo fabriko. Visi tikslieji bandymai vyksta ūkininkų partnerių gamybiniuose laukuose, todėl jie rūpinasitręšimu, purškimu ir kitais augalų priežiūros etapais.
Anot R. Visockio, bandymai realiuose ūkiuose leidžia išbandyti veisles, taikant būtent tokias auginimo technologijas, kurias dažniausiai ir naudoja Lietuvos žemdirbiai.
Naujausio bandymo žieminiai rapsai buvo pasėti 2024m. rugpjūčio 22 dieną, o nukulti – šių metų rugpjūčio 7d. Bandymuose dalyvavo 48 skirtingos žieminių rapsų veislės, augančios tomis pačiomis sąlygomis. Įvertinus gautus derlingumo ir aliejingumo duomenis matyti, kad derlingumo skirtumas tarp atsikirų veislių gali siekti nuo 0,150 kg/ha iki net 1,6 t/ha, o aliejingumas net iki 4,5 procentų.
Derlingumo skirtumai – 20 proc. ir daugiau
„Dalis žemdirbių vis dėl to bando sėti ūkinę – savą žieminių hibridinių rapsų sėklą siekdami susimažinti investicinius kaštus, tačiau ar tikrai yra sutaupoma? Derliaus skirtumas sėjant sertifikuotą žieminiųrapsų sėklą ar ūkinę yra ženklus, ir tą akivaizdžiai pastebi ūkininkai turintys galimybę įsivertinti bei supranta, kad sertifikuotoms sėkloms taupyti neverta. Mūsų atlitki tyrimai rodo, kad derliaus skirtumas tarp sertifikuotos hibridinės rapsų sėklos ir tos pačios veislės ūkinės sėklos gali siekti 20 proc. ir daugiau“, – sako R. Visockis.
Realybėje tai reiškia, kad ūkis, kuldamas vidutinį 3 t/ha derlingumą iš lauko, kuris buvo pasėtas naudojant savo ūkinęsėklą, parranda iki 600 kg derliaus potencialo.
Investicija į sertifikuotas sėklas atitinkamai būtų siekusi apie 70–80 Eur/ha, o negautos pajamos, susidariusios dėl mažesnio derlingumo – apie 270 Eur/ha.
„Turbūt net neverta sakyti, kad tokia investicija į sertifikuotas sėklas – vienareikšmiškai atsiperka“, – apibendrinaR. Visockis.
Kokias veisles rinktis šiemet?
Kadangi, niekas negali pasakyti kokie iššūkiai mūsų laukia kitais metais, ūkininkams visada siūloma skaidyti riziką ir rinktis 2-3 rapsų veisles, kurios skirtųsi, pavyzdžiui, žydėjimo pradžia, subrendimu ar šiek tiek geresne tolerancija ligoms, jeigu to reikia įvertinus sėjomainą ūkyje.
Kaip pastebi specialistai, šiemet žieminių rapsų sėja yra vėlesnė nei įprasta, todėl renkantis sėklas į tai irgi reikėtų atsižvelgti ir rinktis tas, kurios yra labiau tinkamos vėlyvai sėjai.
„Siekiant išvengti ankstyvų šalnų rapsų žydėjimo metu, šiemet vertėtų rinktis vėlesnio žydėjimo veisles.Taip pat pastaruoju metu daug kalbama apie Lietuvos laukuose plačiai paplitusią verticiliozę, kuri yra viena pagrindinių priežasčių, mažinančių žieminių rapsų derliaus potencialą. Tokiuose ūkiuose, turėtų būti auginamos žieminių rapsųveislės, kurios yra tolerantiškesnės verticiliozei“, – sako „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas R. Visockis.
Apie „Dotnuva Seeds“
Nuo 2003 m. Dotnuvoje įsikūrusi „Dotnuva Seeds“ sėklų gamykla gamina įvairių rūšių ir veislių žemės ūkio augalų sėklas. Sėklomis prekiauja bendrovė „Linas Agro“, o pagrindinės sėklų rinkos yra Lietuva, Latvija ir Estija.
Apie AB „Linas Agro“
AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bužinskaitė, UAB „Bosanova”