2023 m. birželio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimas pradėjo svarstyti aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytus Saugomų teritorijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama tobulinti saugomų teritorijų steigimo ir valdymo principus.
Nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija sudarytų teisines galimybes nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje nepažeidžiant nuosavybės teisių, paspartintų apsaugos sutarčių sudarymą su žemės savininkais ir valdytojais. Tai leistų įgyvendinti privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai užtikrinti, o kartu – Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Buveinių direktyvos reikalavimais.
„Šiandien jau peržengėme 18 proc. šalies teritorijų kaip saugomų teritorijų statusą turintį plotą, bet tolesnė plėtra yra stabdoma dėl ilgų, biurokratiškų procesų ir sudėtingų derybų su miško savininkais, ūkininkais, nes sutartys ir galimybės išpirkti teritorijas yra perdėm ilgos, perdėm biurokratizuotos, tad šiuo įstatymo projektu norime palengvinti dvišalius išpirkimo projektus arba ilgalaikes sutartis su miško savininkais arba ūkininkais“, – Seimo posėdyje kalbėjo S. Gentvilas.
Pagal teikiamą naują įstatymo redakciją, privačios žemės savininkas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai galėtų pasiūlyti jo valdomoje žemėje nustatyti privačią saugomą vietovę arba pati tarnyba privačios žemės savininkui jo valdomoje žemėje pateiktų pasiūlymą nustatyti privačią saugomą vietovę, jeigu ši žemė patektų į prioritetinių potencialių privačių saugomų vietovių sąrašą. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės būtų sudaroma ne trumpesniam kaip 30 metų laikotarpiui arba neterminuotai.
Jei privati saugoma vietovė būtų prioritetinių potencialių privačių saugomų vietovių sąraše, tokiems žemės savininkams nustatytais atvejais galėtų būti išmokamos kompensacijos už veiklos apribojimus saugomose teritorijose.
Pasak ministro, įstatyme atsirastų žaliosios infrastruktūros principai. „Matome didelius konfliktus Vilniaus mieste dėl kertamų medžių, bet kartu ir gyventojų lūkestį, kad miestai išlaikytų žaliuosius infrastruktūros koridorius ir miestų žalinimas turėtų būti įterptas kaip saugotina vertybė kituose įstatymuose“, – sakė S. Gentvilas.
Pakeitimais taip pat planuojamas laisvesnis rezervatų lankymas. Numatoma, kad jų lankymo tvarką įvertinęs lankytojų skaičių kiekvienas rezervatas galėtų nustatyti savo nuostatuose, pavyzdžiui, ar lankytis galima tik lydint specialistui, ar tik tam tikru metu ir kt.
Kaip skelbia Aplinkos ministerija, šio teisės aktų paketo rengimą paskatino Lietuvos siekis įgyvendinti ambicingus Europos žaliojo kurso bei Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus – sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Strategija numato, kad ES saugomų teritorijų tinklas turi padidėti iki 30 proc. sausumos teritorijos ir 10 proc. visų saugomų teritorijų turi būti griežtai saugomos. Be to, turi būti pagerinta ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu yra nepalanki, būklė, atkuriamos pažeistos ekosistemos.
Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus (pagrindinis projektas Nr. XIVP-2868) balsavo 71 Seimo narys, prieš – 4, susilaikė 37 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas
