Pilkasis kardinolas – asmuo esantis vadovo šešėlyje, bet iš tikrųjų darantis esminius valdymo sprendimus. Nuo jų kartais gali priklausyti net visos tautos likimas. Už tai Sovietų Sąjungoje buvo atsakingas Lavretijus Berija, kuris turėjo didžiulę įtaką diktatoriaus Josifo Stalino pragariško valdymo metais, kai buvo išžudyta dešimtys milijonų žmonių. Būdamas slaptosios tarnybos viršininku L.Berija tiesiogiai nusprendė tų žmonių likimus.
“Žinokite, priešai, jei kas nors išdrįs pakelti ranką prieš mūsų žmones, prieš Lenino ir Stalino partijos norus, bus be gailesčio sunaikintas”, – apie savo teroro metodus L.Berija kalbėjo net viešai.
Yra daugybė duomenų, jog žudikiškų polinkių turintis L.Berija ir pats dalyvavo tardant bei kankinant areštuotus „liaudies priešus“ – dvarininkus, karininkus, inteligentiją ir paprastus kaimo žmones.
Šiandien L.Berija pasaulio istorijos puslapiuose – žiaurus, negailestingas ir visiškai užsimerkiantis prieš gyvenimo taisykles šėtonas, tačiau – ne beprotis. Puikiais manipuliacijos ir vadovavimo įgūdžiais apdovanotas L.Berija turėjo reputaciją žmogaus, galinčio padaryti viską ir nesvarbu kiek tai kainuos.
Pasitikėdamas J.Stalinas pavedė savo parankiniui plėtoti svarbiausius Sovietų Sąjungos planus, tarp kurių ir atominės bombos projektą.
Kietais ir žiauriais L.Berijos metodais J.Stalinas be galo gėrėjosi bei neslėpė tikrųjų du bendražygius saistančių aplinkybių.
Sovietų diktatorius Antrojo pasaulinio karo metu L.Beriją pristatydamas tuometiniam Didžiosios Britanijos premjerui Vinstonui Čerčiliui savo parankinį žaismingai apibūdino: “tai mūsų Himleris”. O Henrikas Himleris tuo metu buvo Adolfo Hitlerio asmeninis teroro instrumentas.
Galingasis J.Stalino „įrankis“ L. Berija garsėjo ir kaip seksualinis iškrypėlis – jis grobdavo moteris Maskvos gatvėse, nusitempdavo jas į savo namus ir prievartaudavo. Taip jis pasielgė ir su būsima žmona – simpatiška mergina Nina, kurią melagingai apkaltinęs suėmė ir tol laikė kankindamas, kol ši sutiko už jo tekėti.
Dar viena jo aistra – ginklai, kurių jis turėjo didelę kolekciją. Dažniausiai sekmadieniais jis mėgo palavinti taiklumą šaudydamas į taikinius. Jais kartais tapdavo ir gyvi žmonės, buvę kolegos.
Tai gal šėtonišką genijų L.Beriją galima vadinti tikruoju žiauraus totalitarizmo kūrėju?
Sugriuvus Sovietų Sąjungai istorikai pagaliau galėjo atskleisti krauju paženklintus įvykius, ištirti dokumentus ir nupūsti dulkes nuo archyvų, o ir liudininkai kalbėti jau nebebijojo.
Interviu su L.Berijos artimais kolegomis, tarnaitėmis ir aukomis bei jo biografijos autore Amy Knight pamatysite šiandien, penktadienį 19 val. 55 min. per „Lietuvos ryto” televiziją.
