mano sirdi i dvi dalis padalino kazkas…
man taip sunku…
mazuli juk man pasaulis tai tu…
ar jauti as su tavim…
tu prisiglausk ir nieko nesakyk…
tik buk salia…prasau…
as noriu vel tave myleti…
bet kur sirdis nuves as nezinau…
prasau tik netylek…
zodis visko pradziu pradzia…
nuvesk mane…
nuvesk ten, kur zvaigzdynai meile spinduliuoja…
leisk man pakilti aukstai aukstai…
mazuli, as juk noriu vel tave myleti…
tu prisiglausk ir praeis kancia…
mano mintyse bus ramu…
tu tik nieko nesakyk…
tik buk salia…
as noriu vel tave buciuoti…
as noriu vel salia taves miegoti…
ir ryta pasitikt su tavimi…
noriu vel tave MYLETI…
bet kam kalbeti tuscius zodzius…
man reikia taves…
Related Posts
2 Comments
Migle
Jeigu jau reikia rinktis ar atleisti zmogui ar ne, tai, matomai, yra kazka tokio padares, iskaudines… Atleisti galima ir reikia, tik klausimas ar galesi pamirsti…O gal tai bus tik trumpas grizimas atgal, o paskui dar labiau skaudes, nes, kad ir kaip mes to noretumem, zmones nesikeicia…Tik prisitaiko…Meile negali buti vienpuse…Gal verta palaukti, kol isskaudes, kol laikas sustatys viska i vietas ir pradeti gyventi…
naktuke
meile retai kada prisimintume ,jei ji neteiktu tiek skausmo ir nelaimingas tas ,kuris nenugalejo uzgimstanciu jaumu,sudegdamas patsai ir neleimingesnis tas ,kuris nemyli vien del to kad jau kazkada mylejo …
:)) mintys ne mano ,mintys protingesniu,paklausyk ju :)))