Vynas ir pagrindinės vyno rūšys

Vynas tai alkoholinis gėrimas, gaminamas fermentuojant vynuogių sultis. Pagal gamybos technologiją Vynas skirstomas į baltą vyną, raudoną vyną, putojantį vyną, desertinį vyną ir spirituotą vyną. Pagal tai iš kokių vynuogių vynas yra pagamintas, jis skirstomas į kupažinius vynus – vynas gaminamas maišant įvairiausių rūšių vynuoges ir rūšinius vynus – vynas pagaminamas iš vienos rūšies vynuogių. Pagal vyno išlaikymo trukmę ir kokybę, vynas skirstomas į ordinarinius vynus – tai vynai kurie būna neišlaikyti ir vartojami maždaug po 3 mėnesių nuo vynuogių derliaus nuėmimo, markinius vynus – tai vynai kurie būna išlaikyti ir vartojami maždaug po 2 metų nuo vynuogių derliaus nuėmimo ir kolekcinius vynus – tai labai geros kokybės vynas, skirtas saugojimui ir brandinimui.
Baltas vynas gaminamas iš baltųjų arba iš raudonųjų vynuogių. Vynuoges atskyrus nuo lapų ir kotelių jos keliauja į sulčių spaudyklę. Vynuoges išspaudus, vynuogių sultys atskiriamos nuo odelių ir fermentuojamos. Fermentacija vyksta specialiose talpose. Fermentacijai pasibaigus baltas vynas brandinamas.
Raudonas vynas gaminamas šiek tiek kitaip. Priklausomai nuo vyno rūšies, fermentacija vykdoma misoje iš vynuogių sulčių kartu su odelėmis, o ne misoje iš grynų sulčių, kaip būna gaminant baltą vyną. Vyno spalva priklauso nuo to, kiek odelių būna paliekama vyne fermentacijos laikotarpiu. Fermentacijai pasibaigus raudonas vynas gali būti brandinamas ir iki keliolikos metų.
Populiariausias putojantis vynas yra šampanas. Šampano pavadinimas kilo iš Šampanės provincijos pavadinimo Prancūzijoje. Putojantis vynas pagamintas 1679 metais vienuolio Domo Perinjono. Šio vienuolio vardu šiandien vadinama viena iš prancūziško šampano rūšių. Pagal sausumą Šampanai skirstomi į sausiausią (brut), sausą, pusiau sausą, pusiau saldų ir saldų.
Prie desertinių vynų priskiriamas vynas, kurio litre būna nuo 20 iki 100 gramų cukraus. Skirtingos alkoholio ir cukraus proporcijos bei įvairios gamybos technologijos, lemia didžiulę desertinių vynų įvairovę. Desertinis vynas paprastai skirstomas į spirituotą desertinį vyną bei natūralų saldų vyną.
Spirituotas desertinis vynas gaminamas dedant į vyną alkoholio fermentacijai nepasibaigus arba iš karto po jos. Priklausomai nuo to kada dedamas alkoholis, gali gautis saldus arba sausas vynas. Į cheresą pavyzdžiui, alkoholis dedamas tuomet, kai gėrimas būna išrūgęs, todėl vynas lieka sausas. Į portą alkoholis pripilamas tuomet kai gėrimas būna tik pusiau išrūgęs, todėl vynas lieka saldus, kadangi įpilus alkoholio vyno rūgimas sustoja visam cukrui nevirtus alkoholiu.
Natūralus desertinis vynas nestiprinamas alkoholiu. Šiuose vynuose fermentacija vyksta tol kol susiskaldo visas cukrus. Norint pagaminti natūralų desertinį vyną, gamyboje naudojamos vynuogės kuriose yra mažai vandens ir labai daug cukraus.