Ar jums taip nebuna? Kai pabundi viena ryta ir pradedi galvoti kad kazkas ne taip: darbas atsibodo, seimoje pasitenkinimo nera, vaikas neklauso, artimu draugu nera, nieko gero nepasiekiau, nieko gero nemaciau ir t.t. Ir pradedi galvoti kas cia ne taip, ka reiketu keisti?… Bet nezinai net nuo ko pradeti ir net tiksliai nezinai ko truksta… O gal cia rudenine depresija? Visai susimaisiau…
140 Comments
jul...
…kazkaip tylu cia.Izide kaip tavo nuotaikos?Gal jau silciau?
M.
1. Nepaklusniam vaikiui gerai isperti kaili. Tokia pirti, kad apie neklausyma joki ne kalbos nebutu! Isjunkti trim dienom televizoriu, atimti kompiuteri ir neleisti i lauka! Jis turi gerbti mama!
2. Susidraugauti su Jurate.
3. Atsibodusiam sefui darbe ispilti snukin kava ir pareikalauti didesnes algos…
4. Gerai nusigert, kad kokias penkias dienas tampytu ir nieko nenoretum..
Po savaites busit sveika.
Nata
Aciu visiems uz patarimus. Taip, Jurate, dabar daug galimybiu, bet nesinori nuo vilko ant meskos uzsokti, bet zinoma, jei nepradesi-tai nesuzinosi. O M. patarimai kartais ir labai realus buna, gali suprasti „ko nori vyrai”. Brunete, as siaip tai nevaikstau surugusi, as visada stengiuosi sypsotis kad ir kaip sunku butu, kad ir miegojus tik 3-4val., niekas net neitaria kas mano sirdyje ir galvoje dedasi, as neipratusi skustis, nes jau turiu patirti kad tik pati gali problemas issispresti, tik cia pasisakau, idomu nuomoniu isgirsti, pamatai kad ir nelaimingesniu zmoniu uz mane yra… Is sono atrodo kad viskas idealu, nors viduj net pykina. O del apsipirkinejimo -tai jau apsipirkau, tai tiesa pasakius 3 dienas gera buvo, o dabar vel kazko liudna. M. -mano vaikas tikrai nera blogas, bet tinginys – tingi mokytis, auga tikras vyras – pazvejoti, telika paziureti ir t.t. Siemet bandau uzkisti ji bureliais kad butu visapusiskai uzsiemes. Darbe ne sefas, o sefe, kavos tik pageriame, i snukius nepilstom nes gerai sutariam, alga mano nebloga, bet jei daugiau moketu tai irgi nesiskusciau:) O nusigert nemegstu vien del to kad paskui tampo, nekenciu to jausmo, geriau kai buni apspangusi – o tada pasaulis tikrai spalvotas pasidaro. Jo, siandien reiks brendziuko nusipirkti… Tai vat, perskaiciau – kazkokia makalyne, pati matau kad nezinau ko noriu…
vytaute
nzn ar rudenine depresija,bet visko gali but..o as tai kiekviena diena atsikelus ryte galvoju ir vel i mokykla,ir vel pakesti klasiokus ir ju visokiausius issidirbinejimus,o jau tada apsiverkiu,nes pasidaro skaudu,kad visa klase manes vengia,uzgaulioja,pazemina ir t.tir ka as jiem padariau,ka???!!!,kad jie manes taip nekencia..neesu as ten kokia stora,neesu ir baidykle nereali,o ir stilius mano kaip daugumos zmoniu,tai kodel jie manes taip nekencia,kodel?gal kad esu naujoke?Visi sako,kad mano charakteris normalus,neesu ten kokia pasikelus ir pan..tai kodel jie taip manes nekencia?i sita klausima niekas negali atsakyt..:(
medeine
man irgi buvo tas pats, kai dar nebuvau mokyklos baigusi, nes ir klasė buvo nedraugiška, tai eiti į tokią man buvo tikra kančia ir patys mokslai man žiauriai nepatiko. bet dabar studijuoju ir galiu psispažinti, kad studijos man daug daugiau patinka už mokyklą, nes paskaitų būna nedaug, ir tokie dėstytojai supratingi pasitaiko ir grupė nedidelė, stengiamės sutarti ir šiaip patys mokslai man patinka, dalykai įdomūs, ir dabar man net minties nebūna, kad eiti į paskaitas man kančia…o šiaip tokios liūdnos mintys mane dažnai aplankydavo paauglystėje, kai būna ta krizė, kai nežinai, ko nori, ir tikrai būdavo ne vieną kartą, kad atsikeli ir net nieko nesinori, nei valgyti, nei kažkur eiti, nei kažką veikti…bet dabar tokių minčių jau nebėra, stengiuosi gyventi ir džiaugtis kiekviena diena, nesvarbu, kokia ji bebūtų – saulėta ar apsiniaukusi…svarbiausia gerai nusiteikti, juk kiek to gyvenimo…
rita
buna ir dar kaip buna,jautiesi tokia nelaiminga,niekam nereikalinga,niekas taves nesupranta,net vaikai…..
ecka
man tas buna kada atsikeliu ir susimasatau kokia kancia ta mokykla.
Katre
Natai>> Galvoju realiai keisti darba. Koki atlyginima vadini neblogu ir kokioj sferoj dirbi? Jei ne paslaptis.
ice
nera ko stebetis, tokia situacija buna tikrai visiems. visus veikia rutina, vadinasi, reikia kazko naujo gyvenime, kad ir kazkokios smulkmenos… pries kokius puse metu, kai man jau viskas buvo atsibode ir kai atrode, kad nieko gero buti negali – vos nepuoliau i depresija. na, gal ne visai depresija, greiciau jau i apatija, kai visai niekas nerupi. visiskai nerupejo ateitis, zmones stebejosi, kad virtau tokia ant visko „dejusi”. bet dabar, kai esu visiskai kitoje aplinkoje, supa nauji zmones, man viskas nusidaze daug vaiskesnemis spalvomis. gyvenimas atrodo is tiesu GRAZUS, laukiu ateinancios dienos, nes man idomu, kas manes laukia. as turiu tikslu, kurie anskciau buvo kazkur pasislepe… galbut ir tau reikia naujo tikslo, issukio?
brunetė
Nata, būna kartais liūdna ir man – kartais su priežastim, kartais be jos. Bet aš stengiuosi, kad ta būsena truktų kuo trumpiau. Man nepatinka, kai liūdna, aš save myliu tada, kai esu linksma:). Ir į kitų liūdnus veidus nenoriu žiūrėti. Tiesiog bandau užsihipnotizuoti – visokiais maloniais dalykais, pagal situaciją:). Na, nejaugi neatsimeni, kaip malonu pasiduoti pirkimo manijai, juk neseniai apie tai kalbėjom? Tada juk nebūna liūdna, ar ne? O kai apsilankai pas kirpėją, pasidarai manikiūrą, pedikiūrą ir būni patenkinta rezultatu? O komplimentai? Man nuotaika sugenda, kai nepatinku sau:). Suprantu, kad nieko naujo nepasakiau, mes, moterys, tai seniai žinom. Čia viskas apie blogą nuotaiką, o jeigu ji jau perauga į depresiją, jei jau norisi kažką keisti gyvenime…Tai gal tikrai reikia keisti? Galima darbą, galima vyrą, o gal pačiai reikia pasikeist? Žinai, ruduo nuotaiką veikia ir man (kartais), bet aš stengiuosi pasidaryt pavasarį širdyje:). Jei nepavyksta, tai bent jau nueinu į soliariumą – žinok, šviesos terapija padeda.
brunete
Domai, o kaip susidraugauti su savo pasamone? Ji nenori su manimi draugauti ir nieko negaliu padaryt…:) Tu cia apie pozityvu mastyma, taip?
Jurate
Tu nori, kas M. tau pasiulytu padeti, nors jo pacio zmona yra soti nuo jo. Jei pati suvoki, kad viskas gludi pacioje tavyje, tai veik. Jei jauti, kad reikia pradet CV siuntinet, tai seniai ta reikejo pradet. Nemanau, kad tik apelsinus skint galima. Po tokio darbo pasaulis tau dar nemielesnis pasirodys. Dabar yra daug visokiu galimybiu.
Neziniukas
Sakykit dejau ant gyvenimo ir viskas
M.
As zinau nuo ko pradet…
brunetė
Man irgi anksčiau taip pasitaikydavo, bet dabar tiesiog neleidžiu, kad taip atsitiktų. Gyvenime tiek daug nuostabių dalykų ir tiek džiaugsmo galima pasidaryt:). Tai juk visokių „antidepresantų” yra, kam jaustis blogai, jeigu galima jaustis gerai?:)
Domas
Gal būtų verta susimąstyti apie darbo keitimą, t.y. susirasti įdomų darbą. Naujas kolektyvas, naujas darbas, naujos idėjos.
Domas
Visi žinome, kad yra samonė ir yra pasamonė. Samonė – tai laivo kapitonas, kuris nustato laivo kursą, greitį, atsižvelgdamas į orų prognozes ir pan. Pasamonė (siela)- tai laivo variklis, laivo mechanizmai ir jūreiviai dirbantys triumuose, skyriuose, kurie nežino kur laivas plaukia – jie tik vykdo kapitono įsakymus, daro atitinkamus perjungimus. Laivas gali užplaukti ant seklumos, ant uolų, bet čia jau bus ne jūreivių kaltė, kaltas bus kapitonas. Taigi, kad laivas normaliai plauktų reikia, kad kapitonas duotų teisingas komandas, o jūreiviai visada įvykdys jiems prikirtas pareigas. Tiesiogine prasme būtų, kad mes pradžioje turime nusistayti gyvenimo kursą ir pačiam sau duoti teisingas, pozityvias komandas, t.y. pozityviai mąstyti, tikėti savimi ir MYLĖTI SAVE. Psichologai moko, kad pažiūrėjus į veidrodį reikia sau nuoširdžiai nusišypsoti – tai padeda pakelti nuotaiką. Psichologai siūlo su savimi kalbėtis (galima ir mintyse) pvz.: aš stiprus, protingas, drąsus; kaip gerai, kad aš esu toks koks esu; man gera ten, kur aš esu (o ne ten kur manęs nėra). ir pan. „Jūreiviai” priima šias komandas, nors nemato (nes yra viduje) ar yra pagrindas taip manyti ar ne ir įjungia atitinkamus mechanizmus. Įjungti mechanizmai labai tiksliai įvykdo jiems skirtas užduotis, funkcijas. Ir priešingai – pradėk negatyviai mąstyti, „jūreiviai” supras tai kaip komandas ir pasekmės bus atitinkamos.
Katre
Ateina laikas, kai vidine harmonija pakrinka. Vieniems anksciau, ktiems – veliau. Tas negerai, anas negerai, o tas visai blogai.. Dvasines ramybes nebera. Visos tos knygos yra gerai, bet jei manysi, kad jos yra panaceja ir pradesi laikytis grieztai ju nurodymu, greit nusivilsi ir tapsi dar daugiau nelaiminga/s… Pries kiek laiko kazko slubavo mano sveikata. Netiko vaistai ir sveikata nesitaise menesi, du ir daugiau. Kazkaip intuityviai, net rodos instiktyviai pakliuvo raktas i atsakyma. Minetos Murphy knygos, kažkokia rusu knygele apie autotreniruote. Skaiciau net Lazereva. Pradejau dirbti su savimi. Skaiciau, masciau, meditavau. Suveike Bet ne del to, kad daug skaiciau, bet todel, kad patikėjau savimi. Veliau atsirado stiprybe mest rukyt.. Dabar vis reciau dirbu su savimi, bet svarbiausia zinoti, kaip padeti: kai norisi viska mesti i sali ar trenkti i siena, o is vidaus nori issokti zveris, tiesiog zinau, kaip tai sustabdyti. Tai meditacija. Ji padeda išsilaisvinti is vidiniu panciu. Dabar esu tolesniame ieškojimo kelyje. Manau, pavyks. Tik reikia tiketi. Svarbiausia, man atrodo – dvasine ramybe ir reikia jos siekti. Ir nereikia mums lietuviams vykti pas jogus i Indija. Kiekvienam savas ieškojimu kelias.
Katre
Domui >>> Bet kai tau 40, labai sunku ka nors pakeisti. Tiesiog inertiskai prisikabini prie savojo darbo ir nemanai, kad kitur taves laukia pyragai. Nuo saves juk nepabegsi. Bet salia to visada mastai, kaip butu gerai ten ar ten, nes tavasis darbas taves netenkina tiek moraliai, tiek materialiai. Zodziu, kazkokia uzburtas ratas, is kurio labai sunku iseiti.
Nata
Na, M. tai nuo ko siulytum pradeti? Kol sia tema patalpino, tai spejau ir virve nusipirkti ir ja sukarpyti:))) O jei rimtai, tai as pati suvokiu kad viskas gludi pacioje manyje…bet nezinau ka daryti? Is vis galvojau – mesiu viska ir vaziuosiu i Ispanija apelsinu skinti:)) Bet… Apie darbo keitima vis tik pagalvoju, jauciu kad reik pabandinti cv kurti ir pasiuntineti, jei nieko gero nerasiu tai ir toliau teks cia kirmyti, nors nera cia blogai – viskas darbe puiku, bet atsibodo tas pats per ta pati… O dar vyras gyvenima kasdien trumpina, bet zinoma (nepradekit diedai jau pulti) as ir pati kalta, bet kiek galima pamazgose gyventi ir vaidinti laiminga, o viena buti negaliu…
Nata
Brunete, pasidalink patirtimi, kuo uzsiemi kai liudna…
M.
Jusu gyvenimas – yra rutina. Nyki, nuobodi kasdienybe… Darbas istaigoj, namie vaikai, sutuoktinis, TV, o kita ryta vel i darba. Savaitgaliai vienodi. Pokalbiai su zmonemis irgi vienodi (paskolos, uzdarbis, sunkus gyvenimas, gal geriau i uzsieni ir t.t. ir pan.). Draugu kaip ir nera…o kaip ir yra.. sunku ka apie juos pasakyt, kai viska apemusi rutina, nesuprasi, anei kur draugas, anei kur priesas… Yra koks zmogus salia, gerai, yra kitas, irgi gerai… Taip ir plaukiam. Ir gyvenimas, anot vienos rusu grupes, „poxozha na fruktovij kefir, ni doma, ni druzej, ni vragov…” Iseitis jumyse. Pabandykit koki extreme uzsiemima: nuvaziuokit i Kyviskes ir issokit parasiutu, seskit viena ryta i automobili ir pavarykit kur nors, kur seniai norejot nuvaziuot, nuvarykit sestadieni i Nida, kad ir viena… daugelis zmoniu kaip pripranta prie rutinos, tai ju ir nepajudinsi, jie skundziasi, sako, kad juos viskas uzkniso, bet patys bijo permainu…Be to, daugelis permainas gyvenime klaidingai sieja su darbu: va, pereisiu i kita darba, tai ir gyventi, atsieit bus idomiau… Bet pasirodo, kad tas kitas darbas toks pat sudas kaip ir pirmas… Sulauzykit uzburta rata viena ryta ir viskas bus gerai. Gyvent taigi ne tiek daug ir liko… Gal kada susirgsit ir kokius kelis metus busit prikaustyta prie lovos ir mastysit, va svajojau padaryt ta ir ta, bet nepadariau, o dabar jau viskas… Ir verksit, verksit, verksit… Taigi, stand up and fight!
M.
Ir dar, neklausykit visu situ paistalu apie „samone” ir „pasamone”, apie „bloga energija” ir „gera energija”… Visa tai miglu migla… Reikia klausyt sirdies balso ir nebijot „prisivirt koses”…
Nata
Na, man tik siaip idomu, neprasau konreciai kas kur kada. Bet atrodo kad ir tamsta ne per daug patenkintas esi savo gyvenimu? Ir cia buni iki velaus vakaro. Tikriausiai nera kuo uzsiimti, ar geras toks laisvalaikio leidimo budas, ar tai priklausomybe? Nes as pati jauciu kad pradedu isitraukti, net vakare galvoju kas ka pasake, pas ka kokios problemos ir pan.
M.
Nu as cia kaip ir nebunu pastoviai… Tiesiog darbas prie kompo… Tai brukstelet kokia eilute nesunku… O gyvenimu esu kaip ir patenkintas (beveik)… Kai kuriom jo pusem nelabai, bet didzia dalimi kaip ir patenkintas…
Jurate
M., nemau, kad Domas paistalu privare. Vargu ar tavo pasiulyti budai padetu iveikti kokia vidine problema, jie tik gali problema pagilinti. Gal paprastam nuoboduliui issklaidyti ir tiktu tavo budai, bet ne daugiau.
M.
Juratei. O kaip atskrit paprasta nuoboduli nuo nepaprasto? Jus tai turbut apemes kokis tai nepaprastas, tascendnetinis kosminis liudesys… Teks tada skristi i kosmosa…
M.
Natai. Mano laisvalaikis priklauso tik man, todel siame forume (kad ir virtualiame) jojo neaptarinesiu. Laisvalaikis yra visu svenciausias reikalas. Po sovietmecio daug kas kibo atsiraitojes rankoves i darbus, daugelis sumaniusiu prakusti darboholiku nuolat pezedavo, kad darbo laikas – tai vos ne visa para, o jei nori tureti, tai ir jokiu savaitgaliu negali buti ir tai kuri laika buvo norma… Deja, gyvenimas rodo ka kita: nuo darbo auga kupra, genda nervai, apninka ligos, vaikai susvetimeja, draugai nutolsta… galiausiai iskeliauja zmogus ant kalnelio po berzeliu… T.y. noriu pasakyt, kad tokios rutinos salygotos krizes yra nuolatiniai darbo liaudies palydovai… Atsipalaiduokit ir biskeli i viska nusispjaukit… Ka ten biskeli, gerai nusispjaukit…
R
kai viskas ima knisti ir pasaulis pavojingai nupilkeja, visai nebutina imtis kardinaliu permainu, kartais labai padeda mazos kvailystes. pavyzdziui, nusprendziu kad atsibodo miegot vedybiniam guoly, issitraukiu pora storu apklotu, is ju pasidarau minksta ciuzini, pasikloju ant zemes , susimetu visas namuose esancias pagalves, apsikraunu pyrageliu lekstem, minkstai isiknisu ir sitaip praleidziu viena savaitgalio para. Absoliuciai viskas namuos pakrinka:), vyras baltai varto akis, suo panikuoja, vaikas sukioja pirsta apie smilkini…o as dryksau savo jaukiame urvelyje ir kvatoju is naminio pakrikimo…aisku, paskui sugriztu i vezes. tada namiskiai kokia savaite buna dekingi, jog senoji geroji tvarka grizo:):). cia tik vienas varinatas. yra simtai mazu nekenksmingu beprotysciu, kurios padeda i pasauli paziuret kitaip….Va, ana vakara buciau su M. vaziavusi nakti pasivazinet, bet kad jis paskutiniu momentu supanikavo:):):)
uogyte maryte
Nu nzn.tau tikriausiai rudenine depresija,daug kam taip buna,bet man tai niekada.Jeigu jau nori juodos mintys pas mane uzsukti,tai as ju neileidziu.Pagalvoju,kad turiu gerus tevus,draugus,sekasi puikiai,greit 20 gimtadienis….Ir dar apie daug ka gero,taigi blogu minciu nebelieka!
Domas
Taip, aš kažkiek pacitavau Joseph Murphy „Per kitokį mąstymą į sveikatą, turtą ir laimę”, kažkiek nuo savęs pridėjau. Brunete, esmė yra ta, kad ne tik skaityti reikia, bet ir taikyti gyvenime. Vien teorijos skaitymas naudos neduoda. Galima perskaityti daug knygų, pvz. apie atletinę gimnastiką ar fitnesą, bet nuo to nei lieknesniu, nei sveikesniu ir nei stipreniu netapsi. Žinosi tik kaip teisingai atlikti pratimus, o kaip jie veikia, kokia jų nauda – nepajusi niekados. Visi psichologiniai pratimai veikia, taip kaip treniravimasis spoto salėje. Viskas priklauso nuo to, kiek užsiėminėjama. Vienos savaitės ar vieno mėnesio tikrai neužteks. Čia yra darbas, o ne pramoga. Klausi ar man tai veikia? Veikia. Jei neveiktų tikrai apie tai nerašyčiau. Tai čia atsakymas apie darbą su savimi. O jei problema yra tik nuobodulys, tai visos kitų forumo dalyvių pasiūlytos priemonės tinka, jos yra teisingos. Jei tokios problemos perauga į krizes, reiškia reikia keisti mąstymą.
M.
R. …o as susikraunu is knygu tvirtove, atsigulu uz ju su vaikisku sautuvu ir laukiu pasirodant Jų…
M.
…o kai baigiasi soviniai, issitraukiu karda ir zvitriai juos kapoju…
Nata
Na man jau visai linksma, o jau buvo ausys pradejusios kaisti, galvoju reik pasiziureti, gal cia kas nors keikia? R. del siu smulkiu beprotysciu tai tikrai pralinksminai:)))) Domai – del knygu as irgi pritariu, reikia moket pritaikyti. M. o kas tie Jie?
Anonimas
ale tas M visiskai teisus,nors ir kandus kaip skorpionas,turbur gimes skorpiono zenkle
Nata
Sveiki visi. Manau visi vienaip ar kitaip yra teisus. Vakar nusipirkau knygu, prisileidau vonai ir guledama skaiciau, o po to visa vakara mintyse su jumis kalbejausi. Zinot ka as supratau: mes ( o gal tik as ) gyvename iliuziju pasaulyje, t.y. pvz. paauglysteje mes kartais pamastydavome apie laukianti gyvenima ir bandydavome isivaizduoti kuo busime, kokia seima bus, kokie vaikai, koki darba dirbsime ir t.t. O pragyvename kazkiek metu ir viena diena STOP: kazkas ne taip, as juk gyvenu ne taip kaip isivaizdavau! Mano juk ne toks/tokia vyras/zmona turejo buti! As ne toki darba turejau dirbti! Mano vaikas turejo buti pats geriausias! Pamenu kai baiginejome mokykla visi suraseme ka noretume pasiekti ir tureti, ir tuos lapelius sudejome i buteli ir uzkaseme, o po 10m turejome iskasti ir pasiskaityti apie ka svajojome (deja sitas susitikimas neivyko),kaip pamenu – mano norai tik is dalies issipilde…Stai, manau kame yra problemos dalis? Kaip jus manote?
Domas
Katre, prie to ir norėjau prieiti, kad reikia tikėti savimi. Knygos – tai užvedimas ant temos, tai elementorius, o visą kitą tu turi atlikti pats. Tikėjimas, pasitikėjimas savimi – visko pagrindas. Sovietmečiu, kai karate sportas buvo uždraustas, jaunimas treniravosi be jokio trenerio, o pagal atitinkamas knygas. Ir iš tų knygininkų išaugo labai stiprūs meistrai. Išaugo, todėl kad jie to labai norėjo, tuo tikėjo ir tikėjo, kad pasieks savo. Lygiai taip pat galima tobulėti skaitant psichologines knygas. Aš pasiskaičiau kai kurių moterų pasisakymus kitose temose, kur jos rašo, kad nepasitiki net savimi. Ar ką nors galima pradėti keisti gyvenime ar aplamai lamingai gyventi, kai nepasitikima net savimi?
M.
Natai. Kas kas… kiborgai…
Nata
M. – man labai idomu pasidare kaip jus leidziate laisvalaiki? Tarp kito zadejau siandien po darbo i Palanga vaziuoti, nes pajutau kad juros pasiilgau. Gaila tik kad lyja….
brunetė
Domui>Aha, vadinasi, reikia atsistoti prieš veidrodį ir kartoti: „jauna, žavi, veikli (galima dar graži, seksuali ir t.t.):)). O jeigu rimtai, tai teoriškai aš visa tai žinau, ne vieną ir ne dvi psichologines knygas perskaičiau – buvo laikas, kai labai tuo domėjausi, pirkau visas naujai pasirodančias „mokančias gyventi” knygas… Ir apie laivą , kapitoną ir jūreivius kažkur skaičiau (gal J. Murphy, gal P. Kummer, jau nebepamenu). Bet ar tos knygos išmokė mylėti save? Abejoju… Man įdomu – ar viskas, apie ką pasakoji, tau veikia? Nors…kai dabar pagalvoju, gal tai, kaip dabar gyvenu, ir yra bandymo susidraugauti su pasąmone rezultatas?:)) Ai, prisifilosofuosiu penktadienio rytą:) O juk savaitgalis artėja. O dar šefas tuoj ateis gerti kavos ir prisakys visokių darbų (kaip penktadieniais dažnai būna:)))
brunetė
Nata, na kurgi lyja? Ką tik pažiūrėjau pro kabineto langą – juk nelyja! Pasistenk, kad savaitgalis Palangoj būtų romantiškas (tada ir lietus netrukdys:)) Ir jūrai perduok linkėjimus…
Nata
VYTAUTE, manau tau liudna nuotaika turetu greitai praeiti. Pati minejai kad esi naujoke, todel gal dabar sunku, nes nauji draugai dar taves nepazista kaip ir tu ju nepazisti. Minejai, kad esi normali panele, taigi draugai tave kai geriau pazins viskas savaime issispres, reikia tik laiko. ICE: ka turejai galvoje minedama kita aplinka? Ka tu pakeitei?KATRE: nelabai norisi afisuotis viesai:)
Nata
Brunete, gal dabar jau ir nelyja, bet slapia ir tamsu:( Romantiskas savaitgalis nemanau kad bus, bet jurai tikrai perduosiu linkejimus:)
brunete
Domai, paskaicius tavo komentarus atrodo – tu toks „teisingas” zmogus: „teisingai” mastai, ko gero, „teisingai” gyveni ir „teisingai” visada elgiesi… Ar ne taip? O man idomu – ar tikrai neturi silpnybiu? Na, pavyzdziui…ar kartais flirtuoji su moterimis?:) Ar tai tau tabu, t.y. tavo poziuriu „neteisingas” elgesys?
brunete
Katrei. Zinai, manau, kad niekur jokia panaceja neegzistuoja. Taip ir cia – vienam panaceja, kitam – placebas, dar kitam – absoliuti nesamone…O kad tu radai tai, kas tau padeda ir suteikia stiprybes – ka gi, tau pasiseke:).Sekmes ieskojimuose.
Domas
Na, na brunete, nepradėk pykti. Joks aš nesu „teisingas”, aš esu ieškantis. Aš teigiu, diskutuoju ir uždavinėju klausimus. Jei nori – aš provokuoju. Bet provokuoju ne tam, kad paerzinti (kaip M.), bet kad vyktų diskusija. Kad kiltų minčių. Kad man galėtum atsakyti, tačiau be emocijų.
brunete
Domai, neteisingai mane supratai, tikrai. Jokio pykcio ir jokios pasaipos ar ironijos:). Ir zodis „teisingas” man nera koks nors blogas. Tiesiog apie save galiu pasakyti, kad daznai elgiuosi „neteisingai”:))- nors noreciau kitaip… Ir diskutuoti su tavim idomu. O del to flirto – na, tai moteriskas smalsumas, gali neatsakyti, bet man tikrai idomu:))
Domas
Žinok, kartais ir paflirtuoju, bet tai ne mano „arkliukas” (šiaip esu pakankamai sunkus žmogus – su charakteriu). Bet kad ir čia – aš nei matau tavęs, nei žinau, kaip tu atrodai, bet man intuicija sako, kad tu esi žavi ir man įdomu su tavimi diskutuoti, nes neesu abejingas tavo komentarams.
reality
…tai vadinama gyvenimu.
brunete
O-o-o, Domai, ar tik tu su manim neflirtuoji?:)