visata

Kas laukia mūsų Visatos ateityje? Netrinsime delnais krištolinių rutulių ir neatversime Taro kortų – į pagalbą pasitelksime fizikos dėsnius – tam, kad į pagalbą nuspėtume žvaigždžių, galaktikų ir „juodųjų skylių” tolimesnį vystymąsi. Ju niekas nėra amžina – išskyrus pačią Visatą

Pradėti reikėtų nuo Didžiojo Bumbtelėjimo, įvykusio prieš 10 ar 20 mlrd. metų. Žvaigždės išmirsta per keturis etapus. Dabartiniu metu, t.y. ankstyvojoje stadijoje, žvaigždžių generuojama energija sukelia astrofizinius procesus.

Žvaigždės skleidžia šviesą savo gelmėse „degindamos” vandenilį ir gamindamos helį bei sunkesnius atomus. Didžiosios žvaigždės šviečia ryškiausiai, tačiau ir „sudega” greičiausiai. Saulės tipo žvaigždės gyvena apie 10 mlrd. metų. Galaktikos gyvuoja dar ilgiau, nes 80% jų žvaigždžių masės neviršija 80% Saulės masės. Tad mūsų Visatoje „mažųjų” žvaigždžių evolucija dar nė neįsibėgėjo.

Tik po 10 trilijonų metų „mažylių” (žvaigždžių, kurių masė tėra 8% Saulės masės) šviesos emisija atgaivins blėstančias galaktikas laikinai savo ryškumu vėl pasieksiančias dabartinį lygį. Tačiau po 100 trilijonų metų „mirs” ir jos. Iki to meto galaktikos praras ir dujas – žaliavą naujų žvaigždžių susikūrimui. Žvaigždėtosios Visatos amžius baigiasi.

Antrajame etape Visatoje veikia daug mažesni objektai. Visatai plečiantis energijos sankaupos smulkėja, galaktikos traukiasi vis daugiau materijos sukaupdamos savo centruose. Visatoje merdi rudieji nykštukai – žvaigždės, neturinčios pakankamai masės, kad galėtų šviesti. Gravitacinės galios suslėgė išdegusias žvaigždes į tankiausius kosmoso darinius:

baltuosius nykštukus – jais virsta žvaigždės turinčios 0,08-8 Saulės mases. Jos susitraukia iki Žemės apimties, tačiau yra milijonus kartų sunkesnės.
neutronines žvaigždes, kuriomis pavirsta 8-30 kartų už Saulę sunkesnės žvaigždės, kuriose tankis toks didelis, kad jose protonai ir elektronai susislegia į vientisą neutronų rutulį.
juodąsias skyles, kuriomis pavirsta didžiausios žvaigždės. Iš jų gravitacinių gniaužtų neištrūksta net šviesa.
Per ilgą laiką (1014 ar 1030 metų) baltieji nykštukai pritraukia nemažai tamsiosios materijos – nematomos medžiagos iš tarpgalaktinės erdvės. Spėjama, kad ši tamsioji materija neleidžia išsilakstyti galaktikų spiečiams. Ji vadinama WIMPS (silpnai sąveikaujančiomis sunkiomis dalelėmis). Kai WIMPS susiurbs baltieji nykštukai, WIMPS susidurs ir anihiliuosis. Taigi po 1030 metų kosmosas bus sudarytas iš išsklaidytų galaktikų, kurias sups juodoji materija.

Tačiau Visatos gyvenimas nebus vien monotoniškas merdėjimas. Retkarčiais susidūrus dviem sunkiesiems nykštukams susikurs sunkesni objektai, kuriuose vėl galės vykti vandenilio „degimo” reakcijos. Baltųjų nykštukų susidūrimai sukels supernovų sprogimus, o neutroninių žvaigždžių – dar įspūdingesnius fejerverkus. Tokie reiškiniai stebimi ir dabar.

Dar vėliau dėl protonų skilimo nunyks baltieji nykštukai bei neutroninės žvaigždės. tai nutiks apie 1037-uosius metus. Nuo tada prasideda „tuščios erdvės” (juodųjų skylių) era, kurios metu ištisos galaktikos susitrauks į neregimas supersunkias juodąsias skyles. Jos nuolat pritrauks medžiagą ir erdvės.

Paplitusi nuomonė, kad iš juodųjų skylių gniaužtų nieks neištrūksta, tačiau ir jos nėra „sandarios” ir lėtai išspinduliuoja energiją (tai vadinama Hawking radiacija). 1098-10100-aisiais galutinai „išgaruos” ir galaktikų mases turinčios juodosios skylės.

Tai kas liks tada? Ogi – Kosmosas, susidedantis iš elektronų, pozitronų, neutrinų ir radiacijos. Tai tamsos era.

tad gyvybės galimybė tolimoje ateityje yra neaiški. Iš vandens ir organinių medžiagų sudaryti organizmai išnyks. Tačiau galės egzistuoti tam tikros struktūros, gebančios saugoti informaciją. Jų energija bus nepaprastai maža, o vystymasis nepaprastai lėtas.

Be abejo, šie paskaičiavimai buvo paremti dabar veikiančiais fizikos dėsniais. Niekas negarantuoja, kad jie galios ir tolimoje ateityje pasikeitus fizinėms sąlygoms. Juk visi mes žinome, kaip pasikeičia vandens struktūra ir savybės šiam sušalus į ledą. Galbūt, kažkurią akimirką panašus pokytis įvyks (atšalus Visatai) ir kosmose. Tai būtų naujo tipo Visata (su kitokiais dėsniais). Bet ką apie tai mes galime žinoti dabar?

„sis tekstas yra „pasiskolintas” ” 😀