Kitą savaitę, rugpjūčio 25–29 d., Vilniuje vyks didelio masto tarptautinis renginys – 22-oji Europos raidos psichologijos konferencija (ECDP 2025). Vilniaus universiteto (VU) kartu su Europos raidos psichologijos asociacija (EADP) organizuojamame renginyje bus nagrinėjami su žmogaus raida susiję klausimai – nuo pat ankstyvo amžiaus iki senatvės, ypatingą dėmesį skiriant tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje opioms vaikų ir paauglių raidos problemoms ir technologijų bei interneto poveikiui.
Konferencijoje laukiama daugiau nei 600 dalyvių iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos ir Azijos. Konferencija skirta tyrėjams, praktikams, studentams ir visiems besidomintiems raidos psichologija.
Pasak konferencijos organizacinio ir mokslinio komitetų pirmininkės, VU prorektorės ir Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorės Vilmantės Pakalniškienės, konferencijoje susitinka įvairių krypčių mokslininkai ir praktikai, kuriems rūpi su žmogaus raida susiję teoriniai ir praktiniai klausimai – nuo pat ankstyvo amžiaus iki senatvės.
„Bus kalbama, kaip užkirsti kelią įvairiems neigiamiems raidos procesams ir padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais, nagrinėjamos metodologinės tyrimų problemos. Konferencijos programoje atsispindi visuomenėje aktualios temos: šiais metais, be kitų, bus nemažai pranešimų, kurie tyrinėja technologijų ir interneto poveikį įvairiems raidos aspektams. Gilinantis į žmogaus raidos problematiką labai svarbu tardisciplininis požiūris. Norėdami suprasti žmogų, turime žvelgti iš skirtingų perspektyvų, todėl Europos raidos psichologijos konferencijoje skatinamas tyrėjų bendradarbiavimas ir siekiama formuoti socialinę politiką, atliepiančią su žmogaus raida susijusius iššūkius“, – aiškina profesorė.
22–ojoje Europos raidos psichologijos konferencijoje Vilniuje greta simpoziumų, žodinių ir stendinių pranešimų bei seminarų bus skaitomi šeši pagrindiniai pranešimai, kuriuos rengia mokslininkai iš Amsterdamo (Nyderlandai), Sario (Jungtinė Karalystė), Pavijos (Italija) bei Masaryko (Čekija) universitetų ir VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Rasa Barkauskienė.
Rugpjūčio 27 d. ji pristatys pranešimą „Sudėtingi raidos iššūkiai paauglystėje: atsirandanti asmenybės disfunkcija ir jos pasekmės“ (angl. „Navigating the Complex Challenges of Adolescence: Emerging Personality Dysfunction and Its Outcomes“), kuriame supažindins su VU plėtojamais asmenybės sutrikimo rizikos paauglystėje moksliniais tyrimais ir svarbiausiais jų rezultatais.
„Pastaruosius du dešimtmečius visame pasaulyje pastebima jaunimo psichikos sveikatos blogėjimo tendencija. Paauglystės laikotarpis yra neatskiriamai susijęs su sudėtingais ir dramatiškais biopsichosocialiniais pokyčiais, kurie sukuria psichikos sveikatos pažeidžiamumą – ne tik tęsiasi vaikystėje išryškėję sunkumai, bet ir randasi nauji, tokie kaip valgymo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai, asmenybės raidos disfunkcijos ir sutrikimai“, – sako prof. R. Barkauskienė.
Anot mokslininkės, asmenybės raidos sutrikdymai paauglių psichikos sveikatos problemų kontekste kol kas yra menkiausiai suprasti ir atliepiami visame pasaulyje, nes ilgą laiką buvo ignoruojama jų galimybė šiame raidos etape, laikant juos būdingais paauglystei.
„Mūsų tyrimai parodė, kad apie 20 proc. paauglių bendroje populiacijoje praneša apie asmenybės raidos sunkumus ir maždaug 4 proc. nurodo, jog šie sunkumai išlieka dvejų metų laikotarpiu. Taip pat – kad jiems yra reikalingas specialistų dėmesys. Asmenybės disfunkcija vienerių metų laikotarpiu prisideda prie paauglių tarpasmeninių sunkumų stiprėjimo, be to, patiriamas didesnis socialinis atstūmimas, mažesnis pasitenkinimas gyvenimu, prastėja su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, net ir atsižvelgus į kitus turimus sunkumus. Tai reiškia, kad paauglystės asmenybės raidos sutrikdymai nėra laikini. Dar daugiau – jie kuria sąlygas nuolatiniam pažeidžiamumui pakeliui į suaugusio žmogaus gyvenimą“, – teigia VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė. Savo pranešime ji nagrinės, kaip konsoliduojasi asmenybės funkcijos, būtinos atsparumui ir pozityviems raidos rezultatams, tokiems kaip pasirengimas perimti suaugusiojo vaidmenis, ir kas prisideda prie šių funkcijų sutrikdymo.
„Mūsų tyrimų atradimai prisideda prie šios srities žinių plėtros ir mokslo duomenimis grįstos kryptingos pagalbos paieškų ir Lietuvos, ir tarptautiniame kontekste“, – apie VU tyrimą, kurio rezultatus pristatys konferencijos dalyviams, sako prof. R. Barkauskienė. Tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis (Pasauliniu ribinio asmenybės sutrikimo prevencijos ir ankstyvosios intervencijos aljansu, Europos asmenybės sutrikimų tyrimo bendrija). Tai, pasak mokslininkės, žymi šios srities aktualumą ir mokslo duomenų poreikį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Europos raidos psichologijos konferencija yra prestižinis mokslo renginys, vykstantis kas dvejus metus vis kitoje Europos šalyje. Lietuvoje konferencija rengiama jau antrą kartą. 2025 m. konferencijai Vilniuje mokslininkai pateikė beveik 600 santraukų ir išreiškė didelį norą pristatyti savo tyrimus.
22-oji Europos raidos psichologijos konferencija (ECDP 2025) vyks rugpjūčio 25–29 d. Vilniuje. Konferencijos atidarymas – rugpjūčio 25 d., pirmadienį, 18 val.; pagrindinės sesijos vyks nuo antradienio iki penktadienio, rugpjūčio 26–29 d. Daugiau informacijos ir programą rasite čia.
Pranešimą paskelbė: Greta Zulonaitė, Vilniaus universitetas
