Šį savaitgalį Vilnius taps šiuolaikinės operos sostine – čia prasideda 9-asis šiuolaikinės operos festivalis NOA (Naujosios operos akcija). Alternatyvios operos ir multidisciplininio meno festivalis, šiais metais subūręs beveik tris šimtus kūrėjų, žiūrovams pristatys net aštuonis kūrinius. Septyni iš jų bus parodyti pirmą kartą – Vilniuje įvyks pasaulinės jų premjeros.
Tradicinės operos ribas peržengiantis, tarpdisciplininių susikirtimų ieškantis festivalis nuo 2008 metų jau devintą kartą deklaruoja laisvę, kolektyvinę kūrybą, atvirumą ir bendradarbiavimą. Festivalyje gimsta naujos operos formos, o muzika jame tampa vedliu į dar nepažintus pasaulius.
„Kūriniai festivalyje tik gimsta, vėliau jie gyvena savo gyvenimą, keliasi į kitas erdves, miestus ir šalis“,– sako festivalio įkūrėja, prodiuserių kompanijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablamonova.
Šeštadienį, spalio 18 dieną, festivalį pradės režisieriaus Karolio Kaupinio muzikiniai prisiminimai iš šeimyninių videoarchyvų „Dainų šventė“. Kūrinio autoriai, surinkę senus namų vaizdo įrašus, sulipdė jautrų, šviesų muzikinį koliažas apie tai, iš kur ateiname ir ką vadiname švente.
„Tai – kolektyvinė kūryba, pasakojanti apie šventes – namines, valstybines, liūdnas, linksmas. Centriniu įvykiu juose tampa daina. Šie įrašai tapo puikia galimybe pažvelgti į šiandieninės kartos pradžią, kilmę ir suprasti, kas apibūdina mūsų, kaip visuomenės, charakterį, o kas tebuvo specifinio laiko ženklas“, – savo kūrinį Šiuolaikinio meno centre vykusioje spaudos konferencijoje pristatė režisierius K. Kaupinis.
Dar nepasirodžiusi „Dainų šventė“ sulaukė žiūrovų susidomėjimo. Į pirmąjį renginį bilietai iššluoti, papildomas įvyks spalio 19 dieną 18 valandą „Menų spaustuvėje“.
Paryžiuje gyvenančio kompozitoriaus Alberto Navicko aštuoniems balsams kurtą oratoriją „miške“ įkvėpė M. K. Čiurlionio dvasia ir Dzūkijos miškai. „Kurdamas savo kūrinį „Miške“, Čiurlionis gyveno užsienyje, muzika alsuote alsuoja romantišku Dzūkijos miškų ilgesiu. Tą jausmą aš gerai pažįstu, mano šeima iš Dzūkijos, atostogaudavau pušynuose prie Burokraisčio ežero. Kurdamas muziką, galvojau, kas nutiko miškui per tuos šimtą metų. Prisiminiau močiutės pasakojimus apie rezistenciją ir pokalbius su mama apie dramatiškus bioįvairovės saugojimo žygius šiandien. Galvojau ir apie Lietuvos istoriją per šį šimtmetį. Tai – ir universalus požiūrio taškas, ir labai asmeninis“,– vaizdo žinutėje iš Paryžiaus pasakojo kompozitorius A. Navickas.
M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirta oratorija aštuoniems balsams ir erdvinei elektronikai „miške“ bus atlikta spalio 19 dieną Sapiegų rūmuose.
Festivalio programoje – ir režisieriaus Dariaus Gumausko bei Šiaulių dramos teatro aktorių bendras kūrinys – dokumentinė fikcija „Anoniminiai šokiai“. „Menų spaustuvėje“ šis kūrinys, paremtas asmeninėmis patirtimis bus pristatytas spalio 21–22 dienomis.
„Apie tai, kad noriu kurti spektaklį, supratau atsidūręs Lazdynų ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Buvau apsinuodijęs alkoholiu, laukiau gal penkias valandas, stebėjau aplinką, ir man buvo aišku, kad jau dabar vykdau meninį tyrimą. Perkošęs savo gyvenimą, atlikęs sąžinės reviziją ir, kaip dabar mėgstama sakyti, auditą, supratau, kad noras kurti buvo stipresnis nei blogumas, kurį išgyvenau, kaltės jausmas. Po to karto pradėjau lankytis ligoninėje, nusivežiau ten savo kolegas, kurie man padėjo kurti spektaklį, o šių metų gegužę pradėjome repeticijas“, – žinutę apie spektaklį vaizdo įrašu perdavė režisierius, pridurdamas, kad dokumentinės fikcijos žanras atsirado kūrybos procese, tyrinėjant abstinencijos sindromą, apsinuodijimus, baisingas nemigas.
„Tai – ne moralizuojantis, o muzikinio buvimo teatras. Jame nėra iš anksto parašyto teksto – viskas gimė iš pratimų, pokalbių, improvizacijų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo spektaklio kompozitorius Vytautas Leistrumas.
Kompozitoriaus Jonas Jurkūnas ir režisierė Erika Vizbaraitė festivalyje pristatys alfabetizuotą meilės istoriją LLLLOVE, specialiai NOA sukurtą pagal Eve Rhymer (Karen Reimer) romaną „Legendary Lexical Loquacious Love“.
Šioje knygoje meilės romano tekstas išardomas ir iš naujo surikiuojamas griežta abėcėlės tvarka. Sekdami šia konceptualia trajektorija, operos kūrėjai kelia provokuojantį klausimą: ar meilė išlieka prasminga, kai iš jos pašalinamas naratyvas, emocinis tempas, o prasminis laukas formuojamas remiantis vien struktūrine kalbos logika?
„Mums buvo įdomu, ar meilės istorija vis dar egzistuoja, jei žodžiai turi tam tikrą tvarką. Norėjome tai išsiaiškinti gyvai, per muziką, vaizdus ir choreografiją“, – apie sumanymą, kuris pirmą kartą bus įgyvendintas spalio 22–23 dienomis Lietuvos nacionalino dramos teatro Mažojoje salėje, kalbėjo kompozitorius J. Jurkūnas.
Judesio kalba spektaklyje grįsta šiuolaikinio šokio technikomis: floorwork, contact improvisation, release technique bei sensoriniu kūno tyrinėjimu. Abėcėlės tvarka iš romano persikelia ir į choreografiją: judesiai seka raidžių tvarką nuo A iki Z, kiekviena raidė tampa judesio ženklu, kryptimi, impulsu, o kūnai – gyvais rašmenimis, žodžiais, frazėmis. Į veiksmą įsitraukia ir muzikantai bei dainininkai, jie taip pat rašo savo abėcėlę.
Retai Lietuvoje matomas menininkų duetas „Pakui Hardware“ – Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda bei kompozitorius Miša Skalskis NOA žiūrovams parengė muzikinį performansą „Sporos“. Emocinės sveikatos ir technologijų, gyvos ir virtualios pagalbos sampynas nagrinėjančios harmonijos ir disonansai, grybaujant su terapeutu, žiūrovą panardins į dabarties tikrovei pritaikytą klasikinę graikų tragediją. Šiandien vykstanti už psichoterapeuto kabineto durų ar telefonų ekranuose, ji leidžia pažvelgti į pakitusį individo ir bendruomenės santykį.
Kūrinio herojė – viena iš daugelio šiuolaikinio pasaulio žmonių, savo nerimą informacijos ir emocinių stimulų gausoje mėginanti išpasakoti terapeutui. Tiesa, šis terapeutas – virtualus, dirbtinio intelekto išminties pasisėmęs patarėjas. Dirbtinis intelektas tampa terapeutu, o choras – visuomenės balsu. „Mus domino, kaip technologijos įsiveržia į emocinę sritį, kodėl žmonės vis dažniau paguodos ieško ne bendraudami su kitais žmonėmis, o algoritmuose“, – sako viena iš performanso kūrėjų N. Černiauskaitė.
Drauge su Niujorko bienale „Performa“ kurtas performansas spalio 23–24 dienomis vyks netradicinėje erdvėje – Vilniaus universiteto Aula Parva.
Klasikinės operos gerbėjai NOA sulauks ypatingo įvykio – operos „Jūratė“. Tai įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera, kurią galbūt Lietuvos muzikos genijus būtų sukūręs, jei būtų gyvenęs ilgiau.
Iš M. K. Čiurlionio laiškų akivaizdu, kad kompozitorius jau turėjo aiškią ir detalią operos pradžios ir pirmosios scenos viziją – personažų pasirodymo eiliškumą, operinių numerių dėstymą, chorinių balsų įstojimo seką ir panašias detales, tačiau visa tai taip ir liko neužrašyta ar neišsaugota natomis. 1906–1909 metais kompozitoriaus parašyti kūriniai, daugiausia išlikę eskizų forma, atskleidžia tam metui labai drąsias kompozicines strategijas.
Remdamasi šiais eskizais ir fragmentais, Čiurlionių laiškuose įamžintomis idėjomis, scenovaizdžio eskizais, taip pat naudodamasi dirbtinio intelekto (DI) įrankiais muzikinei medžiagai generuoti, gausi kūrybinė komanda sukūrė įsivaizduojamą M. K. Čiurlionio operą „Jūratė“ – svajonę, kurios Konstantinas nespėjo išpildyti.
Kūrybiniame eksperimente susitinka choras „Jauna muzika“, Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir dirbtinio intelekto įrankis „Composerʼs Assistant 2“, sukurtas dr. Martin Malandro (JAV). Istorinis konsultantas – Rokas Zubovas, libreto autorius – Julius Keleras, kompozitoriai – Mantautas Krukauskas, Arvydas Malcys, Mykolas Natalevičius, režisierė – Gintarė Radvilavičiūtė, solistai – Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas), Romanas Kudriašovas (baritonas), Raimundas Juzuitis (bosas).
„Svarbiausia šiame kūrinyje – pagarba Čiurlionio idėjoms ir bendra kūryba. Tai mūsų bandymas šių dienų kalba prakalbinti jo laikų viziją“,– savo vaizdo žinutėje sakė operos istorinis konsultantas, M. K. Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas.
Į NOA šiais metais grįžta ir du klausytojų pamėgti kūriniai – režisierės Kamilės Gudmonaitės muzikinė poema apie trapumą, laikinumą ir balsą, kurio dažnai nespėjame išgirsti, bei taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. 2022 metais Vilniaus centre stovėjęs taksofonas kvietė žmones skambinti ir ištarti žodžius tiems, kuriems nebuvo laiko jų ištarti. Iš daugiau nei keturių tūkstančių įrašų gimė opera, kurioje skamba tikri balsai.
„Tai šviesus kūrinys apie išėjimą, gedulą ir tylos grožį“, – taip savo sukurtą operą apibūdino K. Gudmonaitė. Ji žiūrovams bus parodyta spalio 25 ir 26 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje.
Festivalį vainikuos dar viena premjera – „Geros dienos! REMIX“. Tai nauja legendinės Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės, Rugilės Barzdžiukaitės kasininkių operos „Geros dienos!“ versija, kurioje džiazo pianisto Kęstučio Pavalkio improvizacijos įgyja koncertinį remix pavidalą. Operos „Geros dienos!“ arijos kviečia keliauti per įvairius muzikinius stilius ir atrasti naujas kūrinio traktuotes, skambančias džiazo, bliuzo, techno muzikos, psichodelino roko ir kitų muzikos žanrų ritmais.
„Tai – ne festivalio afterpartis, o visiškai naujas kūrinys, kuriame, regis, kasininkės po darbo eina į šventę jau be prekybos centro prijuosčių, nuotaikingiau, bet vis dar su savo gyvenimo godomis ir realijomis“, – spaudos konferencijoje sakė prodiuserė A. Ablamonova, pridūrusi, kad „Tamsta“ muzikos klubo scenoje spalio 26 dieną, per festivalio uždarymą, kartu su operos dainininkėmis pasirodys ir kūrinio bendraautorės Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė bei ritmo grupė.
Šiuolaikinės operos festivalis NOA (Naujosios operos akcija), gimęs 2008-aisiais, išaugo į vieną įdomiausių Lietuvos šiuolaikinės muzikos reiškinių. Tai festivalis, kuris peržengia žanrų ribas, jungia skirtingas disciplinas ir kviečia žiūrovą būti ne stebėtoju, o dalyviu. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. NOA Vilniuje – spalio 18-26 dienomis. Daugiau informacijos – www.noa.lt
Pranešimą paskelbė: Laisvė Radzevičienė, Laisvės žodžiai, MB
