Nauji mokslo metai reiškia ne tik žinių bagažą, bet ir papildomą svorį mūsų nugaroms – nuo griežtesnių tvarkaraščių iki ilgesnių valandų prie stalo ar ekrano. Dažnai pergalvojame dienotvarkę ar mitybą, bet pamirštame miegą – nors būtent jis lemia gebėjimą susikaupti, mokytis ir atsigauti po darbo dienos, o nugaros skausmai ir prasta miego kokybė tiesiogiai mažina produktyvumą.
Šiandien nugaros skausmais skundžiasi ir vaikai bei paaugliai – sunkios kuprinės, ilgos valandos mokyklos suoluose, darbas prie kompiuterio, netaisyklinga laikysena tampa kasdienybe.
„Pastebime, kad vis daugiau jaunuolių, net dar nesulaukusių pilnametystės, ateina į saloną su aiškiais nugaros ar laikysenos iššūkiais. Čiužinys dažnai nebūna pirmoji mintis ieškant problemos priežasties, bet labai dažnai jis tampa paskutiniu „akmeniu į kuprinę“, kuris lemia, ar stuburas ilsisi, ar kankinasi net naktį“, – sako „Gintaro baldų“ čiužinių ekspertė Silvija Budrienė.
Šią situaciją patvirtina ir įvairūs tyrimai bei apklausos. Prieš kelerius metus žurnale „BMC Musculoskeletal Disorders“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad net 4 iš 10 universiteto studentų patiria nugaros skausmus, dažniausiai dėl ilgo sėdėjimo, nepakankamo fizinio aktyvumo ir netaisyklingos laikysenos.
Tai nėra naujas reiškinys – Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto tyrime, atliktame dar 2013 metais, analizuojant vaikų liemens stabilumą, nuovargį ir skausmo paplitimą, jau buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė 9–12 metų vaikų Lietuvoje yra patyrę nugaros skausmų. Panaši tendencija tuo metu fiksuota ir tarp vyresnių moksleivių – kas antras moksleivis skundėsi nugaros skausmais. Merginų tarpe šis rodiklis buvo dar aukštesnis.
Miego padėtis – ne tik įprotis, bet ir iššūkis stuburui
Nugaros skausmus dažniausiai siejame su dienos rutina – kuprinėmis, sėdėjimu, laikysena. Tačiau stuburas ilsisi arba kenčia ir naktį, tad svarbu išlaikyti taisyklingą jo padėtį lovoje. Miegas ant nugaros arba šono padeda palaikyti neutralią stuburo padėtį, o miegas ant pilvo apkrauna juosmens sritį, iškreipia stuburo liniją ir spaudžia vidaus organus. Dažnai ši poza atsiranda iš įpročio, miegant ant per kieto čiužinio, sako S. Budrienė.
„Vaikai ar paaugliai, kurie miega ant per kieto paviršiaus, dažnai net patys nesuprasdami ima vartytis ir prisitaiko miegoti ant pilvo. Iš pradžių tai atrodo smulkmena, bet tokia poza ilgainiui gali net pažeisti vidaus organus, jau nekalbant apie stuburą“, – pabrėžia ekspertė.
Kaip rinktis čiužinį – principai, kurie tinka visiems
„Geras čiužinys visą naktį turi išlaikyti stuburą taisyklingoje padėtyje – tvirta bazė suteikia atramą, o prisitaikantys viršutiniai sluoksniai leidžia kūnui patogiai įsispausti. Jei paviršius per kietas ir nepriima pečių ar klubų, stuburas lieka be atramos ir vietoje poilsio dirba visą naktį“, – sako S. Budrienė.
Todėl renkantis čiužinį nepakanka tik atsisėsti ar trumpai pagulėti: „Svarbu matuotis gulint, būti įvertintam iš šono – konsultantė gali pastebėti, ar stuburas guli tiesiai, ar nėra „lūžio“ ties klubais, ar petys neįsminga per giliai“, – sako ekspertė.
Kitas svarbus aspektas – medžiagos. Aukštesnio tankio putų poliuretanas, lateksas ar viskoelastiniai sluoksniai padeda čiužiniui ilgiau išlaikyti formą ir neprarasti atramos net po kelerių metų.
Stuburas – tas pats, bet poreikiai skiriasi
Nors bendrieji čiužinio pasirinkimo principai visiems vienodi, kūnai – ne. Jaunas, besiformuojantis kūnas turi mažiau ryškių linkių, svoris pasiskirsto tolygiau, teigia ekspertė. Todėl čiužiniui tenka mažiau darbo kompensuojant.
„Vaikams ir paaugliams dažniausiai tinka tvirtesnis pagrindas, nes jų kūnas natūraliai tiesesnis. Bet vėlgi – tas pagrindas negali būti pernelyg kietas. Tokiu atveju vaikas neišsimiegos, o dar blogiau – pripras miegoti ant pilvo, nes taip kūnas instinktyviai bandys kompensuoti atramos trūkumą“, – sako S. Budrienė.
Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonėms situacija priešinga – organizmas jautresnis, atsiranda sąnarių skausmai, sumažėja raumenų tonusas.
„Senjorams labai svarbūs minkštesniviršutiniai sluoksniai – ne tam, kad būtų minkšta apskritai, bet kad kūnas jaustų mažiau spaudimo, o stuburas galėtų ilsėtis be diskomforto“, – dalijasi ekspertė.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Net ir žinant teoriją, praktikoje dažnai pasirenkame čiužinį pagal nuojautą ar kainą – ir tai gali atsisukti prieš mus. S. Budrienė sako, kad viena dažniausių klaidų – rinktis čiužinį jo neišbandžius.
„Pirkimas internetu labai vilioja, bet kūnas neturi jokios galimybės pasakyti, ar jam gerai. Komfortas tik atrodo universalus, bet iš tiesų jis labai individualus.“
Kita dažna klaida – spręsti vien pagal kainą, neatsižvelgiant į medžiagų savybes ir ilgaamžiškumą. Anot ekspertės, pigūs sluoksniai greičiau praranda elastingumą, įdumba. Iš pradžių atrodo patogu, bet po metų žmogus grįžta, nes pradeda skaudėti nugarą, tirpsta galūnės.
Skirtingais gyvenimo etapais iššūkiai skiriasi: vaikams ir paaugliams aktuali atrama augančiam kūnui, o suaugusiesiems – ir komfortas, ir tai, kad čiužinys tiktų abiem partneriams. „Labai svarbu, kad abu partneriai dalyvautų išbandant čiužinį. Kartais atrodo, jog vienam tinka bet kas, tačiau po kelių mėnesių kyla diskomfortas ar skausmai. Čiužinys turi būti patogus abiem, kitaip jis netarnaus nei vienam“, – pabrėžia S. Budrienė.
Ir dar viena pamirštama detalė – pagalvė. Net geriausias čiužinys nepadės, jei viršutinė kūno dalis bus blogai paremta.
„Naujas čiužinys – naujas aukštis, nauja kūno padėtis. Jei naudojama sena pagalvė, kaklas gali būti per daug pakeltas ar pernelyg nusileidęs, dėl to įsitempia ne tik nugara, bet ir pečių bei menčių sritis. Stuburo sveikata prasideda ne nuo gydytojo kabineto, o nuo kasdienių įpročių. Tinkamas čiužinys ir pagalvė – tai investicija į kokybišką poilsį ir sveikesnę ateitį“, – priduria ekspertė.
Pranešimą paskelbė: Greta Mejerytė, UAB „INK agency“
