Apklausų rezultatai rodo, jog mūsų šalies vaikams stinga žinių apie internete tykančius pavojus, todėl jie, nieko nenutuokdami, atskleidžia asmeninę informaciją. „Vaikų linijos“ savanoriai pataria, kaip elgtis gavus netinkamo turinio žinutę socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu paramos vaikams centro (PVC) psichologė Veronika Lakis-Mičienė sako, kad situacija pasikeistų apie tai visų pirma turi išmokti kalbėti suaugusieji.  Poziciją turi parodyti suaugusieji Seksualinio pobūdžio patyčioms internetinė erdvė ypač palanki. Čia priekabiautojams lengviau disponuoti žodžiais, jie jaučiasi drąsiau, nes lieka „už kadro“, gali susikurti norimą savo įvaizdį, kuris gali labai skirtis nuo realybės. Kaip teigia Paramos vaikams centro (PVC) psichologė Veronika Lakis-Mičienė, nors pastaruoju metu gali atrodyti, kad lytinio švietimo tema šiais laikais yra pažengusi, o…

Žiemos pradžia ir pandemija vis daugiau žmonių paskatina papildomai susirūpinti savo imuninės sistemos palaikymu. Pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad tam klientai dažniausiai renkasi vitaminą C, D ir žuvų taukus. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad šiuo metu visiems aktualiausia vitaminai imunitetui, atminčiai bei akims stiprinti klientai dabar skiria mažiau dėmesio. Imunitetui palaikyti dažniausiai renkamasi vitaminas C, D ir žuvų taukai. Jų naudą komentuoja vaistininkė: Vitaminas C. Jis yra beveik visada klientų pats mėgstamiausias. Vitaminą C galima įsigyti įvairių formų – sirupas, kapsulės, tabletės. Visų formų vitaminą C organizmas puikiai pasisavina, tačiau geriausiai – skystas formas, ypač tas, kurios yra liposominės. Taip pat labai gerai pasisavinamos kapsulės ir…

Perteklinis reikalavimas vaistinėse užtikrinti „gyvą“ farmakotechnikų darbo kontrolę neturėtų būti siejamas su ES direktyva, nes joje tokio reikalavimo nėra. Šalyje trūkstant vaistininkų Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ragina valdžią dar labiau neapsunkinti padėties ir taisyti Farmacijos įstatymą bei palikti galimybę prižiūrėti farmakotechnikus nuotoliniu būdu, taip išsaugant apie 350 regionuose gyvybiškai svarbių darbo vietų ir 150 vaistinių, o tai sudaro beveik 25 proc. regionų vaistinių. „Jau nuo sausio 1 dienos turi įsigalioti Farmacijos įstatymo nuostata, numatanti, kad vaistinėje privalo fiziškai būti bent vienas vaistininkas. Mažesnių vaistinių, kuriose iki šiol dirbo nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas farmakotechnikas, laukia liūdna lemtis, nes pasamdyti vaistininką dėl jų stokos tapo neįmanoma misija“, – problemą įvardija LVA pirmininkė…

Neretai atvėsusių orų palydovu tampa peršalimo ligos ir kosulys. Šiemet kosulys įgavo dar ir kitą reikšmę – tai vienas pagrindinių COVID-19 infekcijos simptomų. Todėl sveikatos specialistai sako, kad nevalia į kosulį žiūrėti pro pirštus, o kosulio gydymas turėtų būti prioritetu. Vaistininkė pataria, kokiais atvejais po ranka turėtų būti vaistai nuo kosulio, o kuomet arbata nuo kosulio.  „Dažnai į vaistinę užėję žmonės klausia, kaip gydyti kosulį, prašo duoti kokių nors vaistų nuo jo nė negalvodami, koks būtent kosulys juos vargina – drėgnas ar sausas. Jeigu savijauta negerėja, o kosulys ne tik nesitraukia, bet ir stiprėja, pakilo kūno temperatūra – vaistai nuo kosulio nebepadės, būtina kreiptis į gydytoją ir išsitirti dėl COVID-19…

Dėl karantino daugiausia laiko praleidžiame namuose, tačiau čia tenka ne tik užsiimti mėgstama veikla, bet ir dirbti nuotoliniu būdu. Tad ne visada norisi laisvą laiką praleisti virtuvėje. Skubantys žmonės keičia ir valgymo įpročius bei daug dažniau renkasi jau paruoštus kulinarijos gaminius. Anot Vilmos Juodkazienės, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės, tereikia trupučio fantazijos, kad šie gaminiai virstų restoranams nenusileidžiančiais kulinariniais šedevrais.   „Įsigiję parduotuvėje jau paruoštus patiekalus pagardinkite mėgstamu garnyru, nepamirškite pasiruošti padažo – taip suteiksite namuose gaminto maisto prieskonį. Kulinarijos gaminiai ruošiami iš aukščiausios rūšies ingredientų, todėl jų skonis nenusileidžia su meile namie ar restorane pagamintiems patiekalams. Įsigiję kulinarijos gaminių ne tik sutaupysite laiko, kurį galėsite skirti šeimai, bet ir…

Šalyje lytinio raštingumo ugdymas tik žengia pirmuosius žingsnius. Tyrimai rodo, jog seksualinį smurtą vaikai dažniausiai patiria artimoje aplinkoje iš žmogaus, kuriuo pasitiki. Kaip suprasti, kas yra seksualinė prievarta, ir kaip tam užkirsti kelią kalbamės su Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologe Vilma Paliaukiene. – Kaip atrodo seksualinė prievarta? Ar tai suprantama tik kaip fizinis veiksmas? – Seksualinė prievarta apima platų spektrą prieš vaiką atliekamų veiksmų, ji gali būti su prisilietimu ir be. Prievarta su prisilietimu dar skirstoma į prievartą su prasiskverbimu ir be prasiskverbimo, pavyzdžiui, bučiniai, glamonėjimas, prašymas prisiliesti. Prievarta be prisilietimo – kalbos apie seksą, vertimas nusirengti, apsinuoginimas prieš vaiką, pornografinio turinio demonstravimas, vaiko fotografavimas, filmavimas, seksualinis…

2020 gruodžio 1 d. Žiniasklaida kiekvieną dieną praneša apie liepsnojančius COVID-19 ligos židinius socialinės globos įstaigose, kur teikiamos paslaugos žmonėms su negalia bei garbaus amžiaus senjorams. Lietuvoje vis dar labai daug globos įstaigų, kuriose gyvena 100 ir daugiau žmonių. Jau turime nemažai atvejų, kuomet virusui įsisukus į tokią didelę bendruomenę pasekmių būta labai skaudžių.  Iki pandemijos globos įstaigos buvo prilyginamos namams. Jose buvo skatinama kurti jaukią ir namams artimą aplinką, atsižvelgti į gyventojų poreikius ir interesus. Prasidėjus pandemijai globos įstaigos virto infekcinėmis ligoninėmis, kuriose pirmenybė teikiama nebe namų aplinkai ir gyventojo pasirinkimams, o vien tik griežtiems, privalomiems infekcijų kontrolės reikalavimams.  Lengva COVID-19 ligos forma sergantys globos įstaigų gyventojai lieka šiose…