Šalyje net 40 proc. visų nusižudžiusiųjų – vyresni nei 60 metų žmonės, rodo išankstiniai 2020 metų Higienos instituto duomenys. Pasak specialistų, vienišumas ir socialinė izoliacija – vieni iš svarbiausių faktorių, lemiančių tokią statistiką. Lietuvos Raudonasis Kryžius senjorų savižudybių ir vienišumo problemą ragina spręsti drauge – kiekvienas gali prisidėti tapdamas organizacijos savanoriu ar skirdamas paramą, kuri būtų nukreipta tam, kad senjorai neliktų vieni. Pernai šalyje iš viso nusižudė 624 asmenys, iš jų net 40 proc. vyresni nei 60 metų žmonės (254 asmenys), rodo išankstiniai Higienos instituto duomenys. 2019-aisiais Lietuvoje nusižudė 658 asmenys, iš kurių 37 proc. – vyresni nei 60 metų (242 asmenys). Bendrai visuomenėje šio amžiaus žmonės sudaro apie 27…
Geroji karantininių Velykų pusė – mažiau persivalgysime, daugiau judėsime
Jau antrus metus Velykas pasitiksime kiek neįprastai – tik artimiausiame šeimos rate. „Eurovaistinės“ vaistininkai įžvelgia ir gerąją to pusę – taip rečiau persivalgome, daugiau būname gamtoje, skiriame laiko pasivaikščiojimams ar kitai aktyviai veiklai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad po Velykų įprastai sulaukdavo klientų, kurie ieškodavo preparatų virškinimui gerinti – per šventes keliaujant iš vienų giminaičių pas kitus, dažnai nepavykdavo išvengti persivalgymo, vis dėlto jau praėjusiais metais, kai šventes visi sutiko namuose, tokių klientų buvo gerokai mažiau, panašių tendencijų tikimasi ir šiemet. „Tai yra geroji karantininių švenčių pusė – per Velykas gaminame mažiau, nesistengiame per trumpą laiką išragauti daugybės patiekalų. Taip pat daugiau žmonių įprastą sėdėjimą prie stalo iškeičia į…
Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti ir kiek laikyti, kad nemirgėtų akyse?
Svarbiausias Šv. Velykų simbolis – dažytas kiaušinis. Simboliška, kad pirmąją jų dieną buvo nepriimtina išeiti už kiemo vartų, nebent vaikai išsprūsdavo pas krikštatėvius – tradicinis „karantinas“. Kiaušinio mušimas buvo ritualinis – tėvas arba mama pirmieji išsirinkdavo margutį, smailiuoju galu su vaikais tvirtumą išmėgindavo ir su šventinta druska suvalgydavo. „Dažyti lukštai nesimėtydavo, o būdavo kruopščiai sudeginami arba vištoms sulesinami. Apie persivalgymą ir minčių nekildavo. Dabar požiūris į Velykų simbolį kiek pakito, o ir persivalgyti kiaušinių turime daug pagundų“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis. Jis sako su šeima besilaikantis tradicijos Didįjį šeštadienį virtus dar šiltus kiaušinius marginti vašku ir sumerkti juos į šaltą parūgštintą svogūnų lukštų nuovirą norimai spalvai išgauti.…
Duomenų apžvalga: matoma dviejų greičių Lietuva
Toliau matoma dviejų greičių Lietuva: Vilniaus ir Marijampolės apskrityse auga tiek naujų atvejų, tiek mirčių, susijusių su COVID-19, skaičius, o kitose apskrityse naujai nustatomų atvejų skaičius tik pradeda augti. Praeitą savaitę kasdien buvo fiksuojama daugiausiai atvejų per pastarąsias 5–8 savaites. Kovo 29 d. pandemijos pagreitis siekė +27 % ir buvo teigiamas daugumoje Lietuvos savivaldybių. Ligoninių užimtumas Lietuvoje atspindėjo atvejų dinamiką – Vilniaus regione jis augo, o kitose arba mažėjo, arba išliko stabilus. Šiuo metu turimi COVID-19 genomo sekoskaitos rezultatai rodo sparčiai augantį vadinamosios britiškosios (B.1.1.7) atmainos paplitimą. Plačiau su naujausia COVID-19 situacijos apžvalga galite susipažinti čia. Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
Apklausa: 7 iš 10 gyventojų pasisako už kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimą vaistinėje
70 proc. šalies gyventojų mano, kad kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimas vaistinėje, pacientui ilgai vartojant tuos pačius vaistus, būtų naudinga paslauga, parodė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto farmacijos studijų programos koordinatorė Indrė Trečiokienė įsitikinusi, kad jei žmogus jaučiasi gerai, jo gydymo eiga yra kontroliuojama, tai kompensuojamųjų vaistų receptą jam galėtų pratęsti ir vaistininkas, kad nereikėtų taip dažnai varstyti gydytojų kabineto durų. „Pirminė sveikatos priežiūros grandis pandemijos metu pasikeitė kardinaliai – dauguma pacientų konsultuojami telefonu, tokiu pat būdu jiems pratęsiami ir vaistų receptai. Pandemija atskleidė, kad norint pratęsti receptą, nebūtina kiekvieną kartą gydytojui apžiūrėti pacientą gyvai. Be to, e. sveikatos sistemoje yra parašyta paciento diagnozė, tai kodėl…
Be gliuteno ir pieno – ne nuosprendis: 3 alternatyvūs receptai
Gliuteno ir pieno produktų netoleravimas dažnam žmogui gali tapti priežastimi, nulėmusia prastą savijautą. Visgi konditerinių gaminių, duonos, makaronų, greito maisto bei begalės kitų kasdienių produktų atsisakymas dažną gali išgąsdinti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai tvirtina, kad tokiu atveju svarbu atsiminti, jog kiekvienam produktui galima atrasti alternatyvų, kurios ne tik padės saugiai mėgautis mėgstamais patiekalais, bet ir paskatins naujus atradimus virtuvėje. Visada yra išeitis „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad pandemijos metu tautiečiai išlaiko prioritetą sveikai mitybai bei netgi atidžiau stebi savo savijautą po valgio. Toks atidumas negalavimus iššaukiančiam maistui kai kuriais atvejais gali paskatinti atsisakyti gliuteno ir pieno produktų. „Atsižvelgdami į besikeičiančius pirkėjų poreikius jaučiame didelę…
Lietuvos gyventojai šluoja apsaugos nuo saulės priemones: Maldyvams ar karantino atlaisvinimams?
Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad šių metų vasarį šalies gyventojai nuo lentynų šlavė apsaugos nuo saulės priemones. Tinklo atstovų teigimu, šio neįprasto šuolio priežastys yra bent kelios, viena iš jų – pavargę nuo karantino suvaržymų ir ilgos žiemos šalies gyventojai keliavo pasimėgauti saule į šiltus kraštus. Nors įprastai vaistinėse saulės kosmetika nesudaro reikšmingos pardavimų dalies, palyginti šių metų sausio mėnesį su vasariu, pastarieji išaugo 69 proc. „Vasaris mus nustebino savo apsaugos nuo saulės priemonių pardavimų rekordais. Ne be reikalo šio šalčiausio žiemos mėnesio pavadinimas – toks vasariškas. Viena iš tokio augimo priežasčių – padažnėjusios kelionės į šiltus kraštus. Išgyvenę ilgą ir šaltą žiemą, taip pat…
Profesorius Balys Dainys: „O buvo laikai, kai transplantacija prilygo galvos persodinimui“
Per 40 metų organų transplantacijai atidavusį profesorių Balį Dainį (80 m.) galima vadinti vienu iš transplantacijos Lietuvoje krikštatėvių. Dalyvavęs pirmoje inksto transplantacijos operacijoje, atlikęs pirmąjį kepenų persodinimą profesorius savo indėlį vertina kukliai, tačiau neslepia susižavėjimo per tą laiką medicinos ir mokslo pasiekta pažanga. „Tai, ką turime šiandien, yra fantastika!“ – džiaugiasi Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM kalbinamas prof. Balys Dainys. Daugiau nei prieš 50 metų dalyvavote pirmojoje inkstų transplantacijoje – nusikelkime mintimis į tas dienas – kokios vyravo nuotaikos, kokias viltis į tai dėjote? Tai buvo seniai… Profesorius Algimantas Marcinkevičius man pavedė pradėti inkstų transplantacijas. Dabar mes žinome, kad tai yra didžiulis mechanizmas, kuriame dalyvauja imunologai, urologai, viską koordinuojantis Nacionalinis…
Taupymas ne visada kančia: 3 būdai kaip sutaupyti „nesusiveržiant diržų“
Artėjant šiltajam sezonui visi svajojame apie malonumą teikiančias pramogas ar veiklas, trumpas keliones po šalį ar atnaujintą garderobą, tačiau dažnai svajonės viršija mūsų galimybes, kai mėnesio gale gauname sąskaitas už būstą, telefoną, automobilį, internetą… Atrodo, sutaupyti – taip sudėtinga, o daugelis patarimų, kaip tai padaryti, prasideda nuo malonių dalykų atsisakymo. Tačiau tai – ne vienintelis kelias. Sutaupyti nemažą sumą pinigų galime ir atidžiai peržiūrėję būtinąsias mėnesio išlaidas. „Daugelis galvoja, jog sutaupyti galima tik atsisakius dalykų, kurie dažniausiai teikia didžiausią malonumą: puodelis kavos pakeliui į darbą, pietūs kavinėje ar mėgstamo žurnalo prenumerata. Toks taupymo būdas – nekelia didžiulio malonumo, tad žmonės dažnai nusprendžia skolintis dalykams, kurie jiems kelia džiaugsmą. Tam, kad…
Su cukriniu diabetu gyventi mokantys slaugytojai diabetologai: pacientams reikia pagalbos
Šiemet minimos 100-osios insulino atradimo metinės – be šio hormono negalėtų gyventi virš 400 mln. cukrinio diabeto diagnozę turinčių žmonių visame pasaulyje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad, nors sergantiesiems diabetu tenka keisti mitybą ir gyvenimo būdą bei kyla daug klausimų, susijusių su tinkamu insulino naudojimu, ne visi pacientai pasinaudoja jiems skirtomis slaugytojų diabetologų konsultacijomis ir mokymais. Lietuvos higienos instituto duomenimis, cukrinio diabeto diagnozę išgirsta vis daugiau šalies gyventojų: 2019 m. iš 1000 gyventojų diabetas diagnozuotas 47,8 žmonėms – net 70 proc. daugiau nei 2009 m., kai 1000 gyventojų teko 28,1 diabeto atvejų. Netikėta diagnozė išmuša pagrindą iš po kojų Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMU KK) slaugytojos…
