Šventinis laikotarpis Jonavos ligoninės gimdymo skyriuje alsuoja ypatinga šiluma – kiekvienas čia gimęs kūdikis tampa tikru stebuklu. Kalėdinė nuotaika šiuo metu apgaubia šeimas, pasirinkusias Jonavą naujo gyvenimo pradžiai. Jonavos ligoninė jau seniai vertinama ne tik rajono, bet ir aplinkinių miestų gimdyvių, kurios čia randa aukštos kokybės medicinos paslaugas, žmogišką priežiūrą ir individualų požiūrį į kiekvieną nėštumą bei gimdymą. Moterys Jonavoje gimdo saugiai ir patogiai: atnaujintose palatose su funkcinėmis lovomis, naudojasi bevieliu internetu, žiūri televiziją, klausosi muzikos, mėgaujasi aromaterapija. „Mūsų palatos – kaip trijų žvaigždučių viešbutis. Yra lova ir kitam šeimos nariui. Darome viską, kad moterys jaustųsi kiek įmanoma geriau, kad patirtų kuo mažiau streso tiek prieš gimdymą, tiek jo metu.…
Prieš šventes šią informaciją būtina sužinoti: prireiks staiga sunegalavus
Sutrikus sveikatai įprastomis darbo dienomis ir valandomis žmonės nedvejodami kreipiasi į savo gydymo įstaigą – polikliniką ar šeimos medicinos centrą. Naktį, savaitgalį ar per šventes gyventojai dažnai taip pat nedvejodami vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Prieš šventes ligonių kasos primena, kada į ligoninę skubėti vis dėlto nereikia ir kur kreiptis sunegalavus ne darbo dieną. Šeimos medicinos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos jose prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams turi užtikrinti nepertraukiamą sveikatos priežiūrą – kiekvieną dieną ir naktį, savaitgaliais ir per šventes. Todėl kai kuriose įstaigose dirba budintys gydytojai, kurie suteikia paslaugas bet kuriuo metu. Jei tokio gydytojo gydymo įstaigoje nėra, ji turi sutartį su kita įstaiga, į kurią ūmiai…
Tyrimas: 85 proc. žmonių Lietuvoje darbe nesakytų apie savo neuroskirtingumą
Disleksiją,dėmesio ir hiperaktyvumo (ADS) ar autizmo spektro sutrikimus turintys žmonės darbe gali papildyti komandas išskirtiniais savo gebėjimais, tačiau neuroskirtingi žmonės dažnai vengia ar net baiminasi atskleisti savo ypatybes darbdaviui. „Telia“ inicijuotos gyventojų apklausos duomenimis, vos 15 proc. apklaustųjų informuotų darbdavį, jei priskirtų save prie neuroskirtingų asmenų. Prarandami išskirtiniai gebėjimai Skirtingų neurotipų žmonės Lietuvos darbo rinkoje vis dar neretai lieka nepanaudotu talentų šaltiniu – įsitikinusi darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ mokslinių tyrimų partnerė, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Agota Giedrė Raišienė. Anot jos, tai yra ne tik moralinis, bet ir pragmatiškas, verslo konkurencingumui svarbus klausimas. „Nors moksliniai tyrimai Lietuvoje šia tema dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o visuomenė dar bręsta, jau…
Gydytojams rezidentams bus skiriamos vienkartinės išmokos
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priėmė sprendimą, pagal kurį šiemet sutaupytos SAM veiklos lėšos bus skiriamos šalies gydytojų rezidentų skatinimui. Iš viso gydytojų rezidentų vienkartinėms išmokoms numatyta skirti beveik 1,5 mln. eurų. „Šalies jaunieji gydytojai yra vieną atsakingiausių profesijų pasirinkę žmonės, nuo kurių priklauso ir mūsų šalies sveikatos sektoriaus ateitis. Tai žmonės, nestokojantys entuziazmo, ryžtingai ir su didžiuliu užsispyrimu dirbantys dėl šalies gyventojų sveikatos, siekiantys padėti žmonėms. Džiaugiuosi, kad šiandien galime prisidėti prie bendrų jaunųjų gydytojų darbo sąlygų gerinimo“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Artimiausiu metu kiekvienas šalies gydytojas rezidentas sulauks apie 500 eurų sieksiančią vienkartinę išmoką per savo rezidentūros bazę, kurioje yra įdarbinti gydytojais rezidentais. „Gydytojai rezidentai…
„Tuk tuk, širdele“: jaunosios širdys mokosi būti stiprios
Liūdna Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų statistika skatina imtis veiksmų – devyniose sostinės mokyklose su interaktyvia sveikatos programa „Tuk tuk širdele – būk sveika“ apsilankę sveikatos specialistai mokė moksleivius ne tik teorijos, bet ir praktikos: mokiniai gaivino, matavo ir sportavo. Aštuonerius metus Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos inicijuojama ir įgyvendinama programa jau pasiekė 7,5 tūkst. vaikų. Lankėsi tris kartus „Tiek metų gyvenu ir tik dabar iš tiesų supratau, kodėl svarbu rūpintis širdimi“, „Anksčiau būčiau bijojusi gelbėti gyvybę, bet dabar žinočiau, ką daryti ir nepasimesčiau“, „Po paskaitos pradėjau skaityti etiketes ir domėtis tuo, ką valgau“ – tai tik maža dalis vaikų atsiliepimų apie devyniose sostinės mokyklose vykusią programą „Tuk tuk…
Nuo išsausėjusios odos iki neveikiančių vaistų: tai gali nulemti ir skysčių trūkumas
Rekomendacijų karštomis vasaros dienomis gerti pakankamai skysčių paiso vis daugiau žmonių, tačiau atėjus šaltajam sezonui dažnas tą pamiršta. Mažiau prakaituojame, tad ir skysčiai, regis, tampa ne tokie svarbūs. Tačiau iš tiesų šaltas oras ir sausa patalpų aplinka gali padidinti dehidratacijos riziką. Ypač tai pavojinga ligos atveju – trūkstant skysčių, gali nesuveikti karščiavimą mažinantys vaistai. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė sako, jog nepriklausomai nuo sezono, bendra taisyklė išlieka ta pati – organizmui būtina gauti pakankamai vandens. Todėl rekomendacija suaugusiam žmogui per dieną išgerti mažiausiai 1,5 l vandens galioja ir žiemą. „Kiekvieno žmogaus organizmas individualus, fizinis aktyvumas taip pat skiriasi, tačiau šaltuoju sezonu dažnas laiką leidžiame šildomose patalpose, kur aplinka sausa, o…
ŽPV prevencija – kelias į gyvenimą be vėžio
Daugiau nei šimtas Lietuvos moterų kasmet miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Medikai pabrėžia – šių mirčių galima išvengti. Raktas į problemos sprendimą slypi prevencijoje – visų pirma, apsaugoje nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Šimtas gyvybių „Nors maždaug 90 procentų ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime be jokio gydymo, kartais virusas pasilieka organizme, sukeldamas lėtinį uždegimą arba kitas sveikatos problemas. Įrodyta, kad ŽPV daro įtaką įvairių vėžio formų susiformavimui: išorinių lytinių organų, išangės, tarpvietės, vulvos, makšties, galvos-kaklo“, – pasakojo Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus vedėja dr. Daiva Kanopienė. ŽPV virusas nustatomas net 99,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Už šio ryšio atradimą dr. Haraldas zur Hausenas 2008 metais buvo apdovanotas…
Alkoholizmas – giminės liga
„Priklausomybė nuo alkoholio – genetiškai nulemta liga“, – įsitikinęs Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas Aleksandras Slatvickis ir teigia, kad vieno žmogaus šeimoje sergančio šia priklausomybe nebūna, paprastai ji gali paženklinti ir kitų šeimos narių, giminės likimą. Lemia genai Pakalbintas apie priklausomybę nuo alkoholio, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas Aleksandras Slatvickis iškart įspėja, kad ne visi dalykai, kuriuos kalbės, kol kas patvirtinti moksliškai. „Tačiau jie absoliučiai patvirtinti empiriškai per keletą dešimtmečių, kuriuos praleidau dirbdamas su priklausomais asmenimis“, – priduria pašnekovas. Nors, kaip pats sako, jau dvi dešimtis metų dirba „didžiojoje psichiatrijoje“, vis dar turi nemažai priklausomų nuo alkoholio pacientų. „Mano giliu įsitikinimu, priklausomybė nuo alkoholio yra genetiškai sąlygota medžiagų apykaitos liga,…
Susidūrę su skaitmenizacija, senjorai lieka už borto
„Nepasodinsi kiekvieną vakarą anūko tikrinti, ar neatsirado laisvas talonėlis pas gydytoją. Čia yra tokia siaubinga diskriminacija“, „Jauni tai bilietus perka internetu, o tu senas ir stovėsi. Yra buvę, kad nepakliuvau į autobusą“ – tai tik kelios vyresnių žmonių citatos iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos skaitmeninės atskirties apklausos. Ji parodė, kad didžiausias kliūtis vyresnio amžiaus žmonės patiria sveikatos priežiūros ir viešojo transporto srityse. Jaučiasi diskriminuojami „Analizuoti temą paskatino ES pagrindinių teisių agentūros tyrimas, parodęs, kad tik trečdalis 55-64 m. amžiaus žmonių Lietuvoje turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o 65-74 m. amžiaus grupėje – tik maždaug kas dešimtas“, – pasakoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja Miglė…
Paprastas peršalimas ar lėtinės kvėpavimo takų ligos pradžia: kada sunerimti?
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, bronchine astma serga daugiau nei 339 mln., o lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) – 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis sergantys, bet į gydytojus specialistus nesikreipiantys asmenys nepatenka į statistiką, todėl realus atvejų skaičius yra dar didesnis. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Diagnostikos ir tyrimų centro vidaus ligų gydytoja Jonė Galaunienė sako, kad ankstyvą diagnostiką apsunkina tai, kad simptomai nėra ryškūs ir gali būti būdingi kitiems susirgimams. „Pagrindinės ir įgytos kvėpavimo takų ligos yra bronchų astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Retesnės ligos, pažeidžiančios ne tik plaučius, bet ir kitus organus, yra idiopatinė plaučių fibrozė ir sarkoidozė. Jų priežastys nėra iki galo…
