Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje bendras sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis pastaruosius dešimtmečius nuosekliai mažėjo. Vis dėlto Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Dalia Augulienė perspėja, kad paskutinės kai kurių lytiškai plintančių ligų statistinės tendencijos nedžiugina – užsikrėtusių daugėja. „Kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 500 mln. susirgimų lytiškai plintančiomis ligomis ir šis skaičius jau kurį laiką nekinta. Visgi, ne visos šios ligos aktualios Lietuvoje, sergamumas mūsų šalyje ilgai mažėjo, tačiau ryškėja naujos tendencijos. Pavyzdžiui, 2020 m. pirmąjį ketvirtį nustatyta trečdaliu daugiau užsikrėtimo chlamidioze atvejų, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ gydytoja D. Augulienė. Priežastys – visiems žinomos ir nesikeičiančios Kalbėdama apie…
Kauno startuolio „Contribee“ inicijuota pagalbos sergančiai šešiametei kampanija įgavo pagreitį
Dėl sunkių sveikatos sutrikimų kenčiančios šešiametės Amelijos ir jos mamos gyvenime atsirado daugiau prošvaisčių, kai ši sukrečianti istorija, pasiekusi sutelktinio rėmimo platfomą „Contribee“, patraukė keleto žinomų Lietuvos nuomonės formuotojų dėmesį. Šiuo metu pagalbos Amelijai ir jos artimiesiems kampanija įgauna pagreitį, o „Contribee“ pritraukiamomis lėšomis tikimasi finansuoti mergaitės reabilitaciją, slaugos priemones ir kitas reikmes. Amelija pasaulį išvydo visiškai sveika, tačiau dabar kamuojasi dėl gausybės ligų ir negalavimų. „Amelija gimė sveika, nebuvo užfiksuota jokių genetinių sutrikimų. Košmaras prasidėjo po keturių gražaus vystymosi mėnesių, – pasakoja mergaitės mama Laima. – Būtent tada Ameliją ėmė kamuoti nuolatiniai ilgalaikiai ir sunkiai valdomi priepuoliai, dėl jų atsirado pažeidimų abiejuose smegenų pusturuliuose. Nuo tos dienos Amelijos…
Galimybių paso svetainė – gpasas.lt
Nuo gegužės 24 dienos tiek gauti, tiek patikrinti Galimybių pasą bus galima interneto puslapyje www.gpasas.lt. „Techniniai darbai baigti, taigi esame pasirengę Galimybių paso startui, o šimtai tūkstančių žmonių pirmadienį galės pradėti juo naudotis. Per rekordiškai trumpą laiką sukurta inovacija ne tik leis žmonėms gyventi laisviau, suteiks daugiau galimybių eiti į restoranus, teatrus ar koncertus, bet ir atvers nemažos dalies verslų duris“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Galimybių pasas leis teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, laisvalaikio pramogas, asmenines šventes, taip pat panaikins apribojimus apgyvendinimo įstaigoms bei leis grįžti į kontaktinį darbą. Galimybių pasui gauti interneto puslapyje per elektroninius valdžios vartus reikės suvesti asmens…
Ledjūrio menkė – ne tik populiariesiems „fish and chips“: nauda sveikatai ir citrininės žuvies receptas
Ledjūrio menkė – sodraus skonio, bet itin lengvos tekstūros, visame pasaulyje itin pamėgta žuvis. Ji ne tik lengvai pagaminama, bet ir pasižyminti įvairiausių vitaminų bei gerųjų medžiagų gausa. Ledjūrio menkė – universali žuvis: ją galima kepti keptuvėje ar orkaitėje, dėti į troškinius. O vasarą ji puikiai tiks ir ant grilio. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, lietuviai vis labiau vadovaujasi sveikesnės mitybos rekomendacijomis ir pradeda valgyti daugiau žuvies, dairosi skonių įvairovės, o pirkėjų krepšeliuose dažnai atsiduria ir ledjūrio menkė. „Duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį šviežios žuvies parduota 1,2 karto daugiau nei tokiu pat praėjusių metų laikotarpiu. Dar prieš metus nutraukėme prekybą gyva žuvimi, o pardavimai…
Prie ekranų be akinių: paprasti būdai išsaugoti sveikas akis
Per pastaruosius metus laikas, kurį praleidžiame prie ekranų ir monitorių, stipriai išaugo. Karantino sąlygomis priversti gyventi žmonės ne tik daug dirbo iš namų, bet ir pramogavo žiūrėdami filmus, žaisdami kompiuterinius žaidimus, naršydami internete. Apklausos rodo, kad akių nuovargiu ir sausėjimu skundžiasi net 56 proc. žmonių. Štai keli patarimai, kaip neatsidurti tarp tų, kuriems po pandemijos reikės akinių. Akių mankšta Dirbdami prie monitorių laikykitės kelių taisyklių. Viena jų vadinasi „20x20x6“: maždaug kas 20 minučių atitraukite akis nuo monitoriaus ir mažiausiai 20 sekundžių pažiūrėkite į objektus esančius už 6 metrų ar toliau. Žiūrėjimas į tolį atpalaiduoja įsitempusį akies raumenį. Kas valandą darykite dešimties minučių pertrauką – pasivaikščiokite po patalpą, pamankštinkite kaklą, pečių…
Duomenų apžvalga: šiuo metu daugiau nei 85 % mirčių nuo COVID-19 sudaro neskiepytų asmenų mirtys
Lietuvoje imunitetą nuo COVID-19 įgijus beveik 40 % visų gyventojų, panašu, kad perlipome trečios bangos piką – nauji atvejai, teigiamų tyrimų procentas, 14 dienų sergamumas krenta ir pandemijos pagreitis mažėja. Šiuo metu daugiau nei 85 % mirčių nuo COVID-19 sudaro neskiepytų asmenų mirtys, tad nors didžiausios rizikos, 65 metų amžiaus ir vyresnių, grupėje bent dalinį imunitetą jau yra įgavę apie 65 % žmonių. Šios grupės tolesnė imunizacija yra labai svarbi siekiant išvengti mirčių. Ypač spartų naujų atvejų mažėjimą matome Vilniaus regione, kur atvejų skaičius yra nukritęs 40 % nuo prieš dvi savaites buvusio piko. Hospitalizacija Vilniaus regione taip pat perėjo į kritimo fazę, tačiau Šiaulių regione vis dar matomas kilimas.…
Italijos stebuklas – pesto padažas: atsiradimo istorija, neįprastos versijos ir paprasti receptai
Pesto – vienas labiausiai pasaulyje pamėgtų tradicinių itališkų padažų iš baziliko ir sūrio, taip pat praturtintas kedro riešutais, česnakais ir aukščiausios kokybės alyvuogių aliejumi. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad šis padažas – ne tik skanus, suteikiantis gaivumo įvairiausiems patiekalams, tačiau ir yra labai universalus, o ieškantys neįprastų skonių gali išbandyti ir kitokias šio padažo versijas. Atsirado dar viduramžiais „Pesto padažas yra paprastai pagaminimas, sveikas ir gaivus pagardas, padėsiantis nesunkiai leistis į kulinarines improvizacijas. Šis padažas puikiai dera valgant pačius įvairiausius patiekalus. Italijoje jis mėgstamas su makaronais, juo gardinami sumuštiniai, salotos, o kartais netgi sriubos. Pesto itin pamėgtas ir Lietuvoje. Pastebime, kad pirkėjai ne tik dažnai jo…
Kunigas Benas Lyris: „Abejojate donoryste? Pažiūrėkite į laukiančiuosius transplantacijos kaip į savo vaikus“
Pasaulyje labai daug kas mūsų nejaudina. Ir tik pajutę, kas yra liga ar nelaimė, tampame jautresni aplinkai ir esame pasirengę viskam, kad tik artimasis išgyventų, pasveiktų. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kalbina kunigą Beną Lyrį ir klausia: kaip padaryti, kad taptume jautresni vieni kitiems. Bendraudami su žmonėmis matome, kad apie organų donorystę žino daugelis, tačiau jų informacija ne visada teisinga. Donorystę gaubia mitai, įvairūs gąsdinimai ir pan. Maždaug trečdalis artimųjų nesutinka, kad mirštančio ligonio organai būtų paaukoti donorystei. Mes labai dažnai esame abejingi tol, kol mūsų tai nepaliečia. Nes iki tol tiesiog nesuprantame tos situacijos. Tarnaudamas Kauno klinikose, matau labai daug žmonių, kurie laukdami donoro savo…
Turite klausos problemą? Nustebsite, kiek daug pastangų kainuoja atrasti savyje jėgų kreiptis pagalbos
Pavasarį pranašaujantis paukščių čiulbėjimas yra tik vienas iš aplinkos garsų, kurie daugybei žmonių dėl turimo klausos sutrikimo nepažįstami – Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, jog per artimiausius dešimtmečius prasta klausa gali grėsti jau 1 iš 4 planetos gyventojų. Daugiau rūpinantis savimi ir išsivadavus iš stereotipinių nuostatų, kai problema paliečia asmeniškai, priimti sprendimą nešioti klausos aparatus daug lengviau. Dažniausiai klausa ima silpti dėl natūralaus senėjimo proceso, tačiau sveikatos būklė, kai viena ar abiem ausimis sunku „sugaudyti“ aplinkos garsus ar pašnekovo žodžius, pasireiškia ir dėl genetikos, gretutinių ligų ar traumų, kitų sveikatos pakitimų. Kasdienis triukšmas – dar viena klausos sutrikimo priežastis, kuri lydi kiekvieną mūsų. Itin jo žalą jaučia vis daugiau jaunų žmonių,…
Pats laikas virti dilgėlių sriubą – vaistininkė paaiškino, kuo ji naudinga
Didžioji dilgėlė – pavasarinis augalas, kuris šiuo metų laiku yra tikras naudingų medžiagų šaltinis. Šiais metais „Eurovaistinės“ lietuviškiausiu vaistinių augalu pripažinta dilgėlė, pasak vaistininkų, naudinga ir grožiui, ir gerai savijautai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad didžioji dilgėlė gerai visuomenei pažįstamas vaistinis, vitamininis, maistinis augalas, kuris ypač prisimenamas po žiemos, tačiau gali būti naudojamas visus metus. „Didžiąją dilgėlę galima pavadini pavasariniu augalu, kuris naudingas, kai mums trūksta vitaminais prisotinto maisto. Dilgėlių daigeliuose randame labai daug vitaminų, kurie naudingi po žiemos išsekusiam žmogui. Joje gausu ir vitamino C, ir B grupės vitaminų. Ne veltui dabar galime matyti, kad visi, kas rūpinasi sveika mityba, renka dilgėles“, – sako vaistininkė. Dilgėlė turi sukaupusi…
