Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo 2025 metais. Finansavimas gali būti skiriamas projektams, kurie padeda sutelkti valstybės, savivaldybių institucijas, mokslo įstaigas, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas istorinės reikšmės lituanistikos paveldo problemoms nagrinėti, įžymioms kultūros paveldo vertybėms ir jų kūrėjams, pasiekimams ir įvykiams pažinti, skleisti ir įprasminti; padeda atskleisti lietuvių tautos kultūros atgimimo istoriją, XIX a. ir XX a. pr. nacionalinio savitumo suvokimą, puoselėti lituanistinį paveldą už Lietuvos Respublikos ribų, išlaikyti istorinį ir kultūrinį tapatumą, pateikti jo objektus Lietuvos Respublikoje; vykdyti lituanistinio paveldo vardų, istorinių įvykių, rašto, garso, vaizdo dokumentų sklaidą už Lietuvos Respublikos ribų; skatina visuomenės iniciatyvumą tyrinėti ir pateikti lituanistinį paveldą šiuolaikinėmis…
Treji metai po Bučos išlaisvinimo: kaip įrodyti ukrainiečių genocidą?
Prieš trejus metus, 2022 metų balandį pasaulis išvydo kraupius vaizdus iš Ukrainos miesto Bučos – civilių kūnai gulėjo gatvėse, daugelis jų su surištomis rankomis, nužudyti šaltakraujiškai. Tai tapo vienu pirmųjų aiškių signalų, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą gali peržengti karo nusikaltimų ribas ir būti pripažinta genocidu. Tačiau kaip teisiškai įrodyti, kad šie žiaurumai buvo ne atsitiktiniai karo veiksmai, o sąmoningas ukrainiečių tautos naikinimas? Ir apskritai, ar verta tai daryti, drastiškai pasikeitus tarptautinei situacijai ir susvyravus pasiryžimui bausti agresorių? Ketinimo vykdyti genocidą įrodymo sudėtingumas Pernai metais išleistoje mokslo monografijoje „Karo ir ypatingų situacijų poveikis teisei agresijos prieš Ukrainą kontekste“ (angl. „The impact of war and extraordinary situations on law in the…
„Model NATO Vilnius 2025“ simuliacijoje Lietuvos moksleivių laukia rimti iššūkiai: parama Ukrainai, ES gynybos pajėgumų stiprinimas, NATO technologinis pranašumas
Gegužės 9 dieną Vilniuje, Seimo rūmuose, vyksiantis renginys „Model NATO Vilnius 2025“ vėl kviečia Lietuvos moksleivius išbandyti jėgas unikalioje simuliacijoje – Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos NATO viršūnių susitikime. Dalyvių registracija į šį renginį jau atvira ir iki balandžio 20 dienos vyksta interneto svetainėje www.modelnatovilnius.lt. Renginyje bus pakviesti dalyvauti 200 vyresniųjų klasių moksleivių iš visos Lietuvos, sklandžiai bendraujančių anglų kalba, besidominčių gynybos temomis ir norinčių geriau pažinti NATO. „Šiandieniniame geopolitiniame kontekste, kuriame nuolat girdime apie grėsmes, sąjungininkų vaidmenį užtikrinant mūsų saugumą ir dezinformacijos įtaką visuomenei, ypatingai svarbu pristatyti jaunajai kartai Lietuvos narystės NATO aljanse svarbą ir parodyti, kaip sprendimai priimami realybėje. Džiaugiuosi, kad tęsiame tradiciją ir Seimas bendradarbiaudamas su kitomis organizacijomis…
VU biofizikų sukurtas metodas gali padėti spartesnei onkologinių ligų diagnostikai
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto ir Gyvybės mokslų centro tyrėjai kartu su bendraautoriais iš Harvardo ir Toronto universitetų, Nacionalinio vėžio instituto ir įmonės „Light Conversion“ išplėtojo metodą, kuris ateityje pagerins vėžio ir kitų ligų diagnostiką. Novatoriškas tarpdisciplininis tyrimas, paskelbtas „Nature“ grupės žurnale „Scientific Reports“, gali padėti greičiau ir tiksliau analizuoti kolageno struktūrą audiniuose. Kolagenas yra struktūrinis baltymas, atliekantis įvairias su ląstelių veikla susijusias funkcijas. Mokslininkai pasakoja, kad dvigubos Stokso poliarimetrijos metodo veikimas paremtas nevienodu kolageno atsaku į skirtingai poliarizuotą lazerio spinduliuotę. „Atlikus poliarizacinius matavimus galima nustatyti kolageno ultrastruktūrinius parametrus, apibūdinančius jo molekulinę struktūrą. Tai leidžia įvertinti įvairių ligų metu atsirandančius kolageno struktūros pokyčius. Panašiais metodais yra tirti krūties, plaučių ir kitų vėžio…
Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru architektūrinio projekto konkursui pateikti devyni darbai
Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru architektūrinio projekto konkursui pateikti devyni projektai. Pagal konkurso sąlygas šis modernus pastatas turi iškilti Lietuvos etnografijos muziejaus teritorijoje Rumšiškėse. Minimalus bendrasis pastato plotas – 13 600 kvadratinių metrų. Visi konkursui pateikti architektūriniai projektai yra eksponuojami Lietuvos etnografijos muziejuje, Aristavėlės dvare, adresu: L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės. Su jais galima susipažinti muziejaus darbo valandomis (8.00–17.00 val.) arba virtualioje galerijoje. Centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos poreikis ir galimos jos statybos alternatyvos buvo nustatytos Kultūros ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje. Kultūros ministerijai atlikus muziejinių vertybių saugojimo ir saugyklų poreikio vertinimo auditą, paaiškėjo, kad iš 16 ministerijos pavaldžių muziejų papildomo saugyklų ploto labiausiai reikia Lietuvos etnografijos muziejui, Lietuvos nacionaliniam…
Stereotipai blėsta: finansiniuose sprendimuose moterys neatsilieka nuo vyrų
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad moterys mažiau nei vyrai domisi finansais ar prasčiau supranta investavimą ir skolinimąsi. Tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad moterys ne tik aktyviai dalyvauja finansų valdyme, bet kai kuriose srityse netgi pranoksta vyrus. Iki šiol atlikti tyrimai rodė, kad Lietuvoje moterų finansinis raštingumas ilgą laiką buvo šiek tiek žemesnis nei vyrų, bet ši tendencija sparčiai keičiasi. Naujos kartos banko „Inbank“ paskolos produkto pardavimų vadovė Kamilė Dijokaitė teigia, kad vis daugiau moterų įsitraukia į investavimą ir aktyviai domisi finansų valdymu. Pašnekovė, jau kurį laiką tyrinėdama duomenis, kaip moterys skolinasi, kaip jos investuoja, mato kitą tendenciją – moterys neatsilieka nuo vyrų ir netgi kai kur pralenkia juos.…
„Baltic Pride“ 2025 konferencija: įvairovė ir įtrauktis kurianti saugumą pokyčių laikotarpiu
Nacionalinė LGBTI teisių organizacija LGL džiaugiasi galėdama pristatyti konferenciją „Pride ir pažanga: įtraukios darbo aplinkos kūrimas šiandien“, kuri vyks 2025 m. birželio 6-7 d. nuo 10:00 iki 15:00 viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ Vilniuje. Šis renginys bus svarbi Baltic Pride 2025, didžiausio LGBTI renginio Baltijos regione, dalis, pritraukianti įspūdingą dalyvių skaičių Lietuvos sostinėje Vilniuje. Ši konferencija vyksta kritišku metu, kai organizacijos visoje Europoje susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais išlaikant įvairovės, lygybės ir įtraukties (DEI) iniciatyvas. Ypač reikšmingi pokyčiai vyksta tarptautiniame mastu, kuris atsiliepia ir Lietuvoje. Strateginė partnerystė tarp Lietuvos, Baltijos valstybių ir tarptautinių partnerių dar niekada nebuvo tokia svarbi žmogaus teisių ir įtraukios darbo aplinkos kūrimui mūsų regione. Konferencijoje verslo, nevyriausybinių…
Siūlo sprendimą slaugos specialistų trūkumui regionuose: galime parengti greičiau ir efektyviau
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame numatyta reikšmingai padidinti valstybės finansavimą slaugos ir akušerijos studijoms – į jas pretenduoti galės 100 universitetų ir kolegijų studentų daugiau. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) sveikina tokį sprendimą, tačiau kelia klausimą dėl valstybės finansuojamų vietų paskirstymo logikos. Kodėl šių specialistų rengimo negalima labiau koncentruoti kolegijose, kuriose per trumpesnį laiką ir su mažesnėmis išlaidomis jie įgyja aukštą kvalifikaciją konkrečiame regione? Specialistas tas pats, o kaina ženkliai skiriasi 2024 m. valstybės finansuojamų vietų skaičius slaugos ir akušerijos krypties studijoms kolegijose ir universitetuose buvo padalintas beveik po lygiai – atitinkamai 225 ir 198…
Prof. dr. N. Istomina. SOS! Sveikatos sektoriui reikia ne tik medikų
Kovo 28 d. Vilniuje, Litexpo parodų centre vyksiančioje studijų mugėje „KARJERA & STUDIJOS LIETUVOJE 2025“, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanė mokslui prof. dr. Natalja Istomina skaitys pranešimą „SOS! Sveikatos sektoriui reikia ne tik medikų“. MRU profesorė paaiškins būtinybę sveikatos sektoriuje turėti įvairių sričių specialistų, galinčių užtikrinti sklandų ir efektyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Pasak prof. dr. N. Istominos, sveikatos priežiūros sistemai būtini ne tik gydytojai ir slaugytojai, bet ir vadybos specialistai, kurie prisidėtų prie šios sistemos veiksmingumo gerinimo ir sklandesnio funkcionavimo. „Sveikatos sektoriui reikia socialinių mokslų atstovų, kurie optimizuotų ir efektyvintų sveikatos priežiūros sistemą, akcentuojant asmens ir visuomenės sveikatos gerinimą bei sveikatos priežiūros darbuotojų veiklos…
Seimas svarstys siūlymą atsisakyti švietimo įstaigų vadovų kompetencijų vertinimo
Seimui teikiamu Švietimo įstatymo pataisų projektu Nr. XVP-162 siūloma atsisakyti dalies valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovams (išskyrus aukštąsias mokyklas) keliamų reikalavimų, iš įstatymo išbraukiant nuostatą, kad tokiems asmenims yra atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas (atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.). Šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją turintis asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo valstybinei…
