• Studijos - Karjera

    Sostinės neformaliojo ugdymo įstaigoms – vienodos sąlygos dėl nuolaidų ugdymo mokesčiui

    Visose Vilniaus miesto savivaldybės meno ir sporto mokyklose, vaikų ir jaunimo klubuose, moksleivių kūrybos ir mokymo, saugaus miesto centruose, atviruose jaunimo centruose bei kitose neformalaus ugdymo įstaigose suvienodinta tvarka, kas gali gauti nuolaidas, ar iš viso nemokėti ugdymo mokesčio. Nuolaidos skirtos ne tik vaikams ir jaunuoliams iš socialiai remtinų šeimų, bet ir daugiavaikėms šeimoms bei Ukrainos piliečiams. Šiandien nuolaidų suvienodinimui pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Iki šiol įvairiose Vilniaus miesto savivaldybės vaikų ir jaunimo užimtumo įstaigose vyravo skirtinga tvarka. Kiekviena įstaiga turėjo savo patvirtintą tvarką, kas gali nemokėti ar gauti nuolaidą už ugdymą. Jei vienoje mokykloje buvo teikiamos nuolaidos tam tikrai socialinei grupei, kitoje – nebūtinai.  Nuo šiol visose…

  • Studijos - Karjera

    Nacionalinei bibliotekai dovanota Irenos Veisaitės asmeninė biblioteka

    Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondus spalio 5 d. papildė profesorės Irenos Veisaitės (1928–2020) ‒ literatūros tyrinėtojos, teatrologės ir visuomenės veikėjos, asmeninė biblioteka. Ją maloniai perdavė jos dukra Alina Slavinsky. Knygos vietą savo gyvenime profesorė atskleidė pokalbių knygoje su Aurimu Švedu „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2017). Ji teigė: „ jeigu šiandien žvilgterėtumėte į mano biblioteką, pamatytumėte joje atsiskleidžiančius įvairius mano gyvenimo periodus, įvairius interesus.“ Ir iš tiesų dešimtmečius kaupta turtinga asmeninė biblioteka atspindi itin platų I. Veisaitės akiratį ir intelektualumą, išskirtinį estetinį skonį, visuomeninės, akademinės ir kultūrinės veiklos ir interesų lauką. Joje knygos lietuvių, anglų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Daugelis jų autografuotos: savo parašytas knygas I. Veisaitei mielai dedikavo…

  • Studijos - Karjera

    D. Nausėdienė konferencijoje Tbilisyje: džiaugiuosi, kad vis daugiau kartvelų mokosi lietuvių kalbo

    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Tbilisyje dalyvavo Sakartvelo technikos universitete surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lituanistika Sakartvele“, skirtoje Lietuvių kalbos ir kultūros centro Sakartvele 10-mečio jubiliejui. Prieš konferencijos atidarymą pirmoji ponia susitiko su Sakartvelo technikos universiteto rektoriumi prof. dr. Davidu Gurgenidze ir padėkojo jam už ilgametį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje bei aktyvų lituanistikos puoselėjimą bei jos sklaidą Sakartvele. „Susitinkame ypatinga proga – Sakartvelo technikos universitetas švenčia savo įkūrimo šimtmetį. Simboliška, kad 100 metų jubiliejų šiais metais pažymi ir Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, o 2022-ieji yra paskelbti Lietuvos universitetų metais. Tokios gražios sukaktys išryškina Lietuvos ir Sakartvelo istorinės raidos paraleles bei liudija, kad mūsų šalys ir tautos visuomet suvokė švietimo reikšmę ir…

  • Studijos - Karjera

    Orus mokytojas: kaip jį šiandien priima visuomenė?

    Minint Dieną už orų darbą – spalio 7-ąją Orus mokytojas: kaip jį šiandien priima visuomenė? Mokytojas – vertintojas, tačiau neretai visuomenėje jis vertinamas ir pats, dažniausiai pastebimi ne pasiekimai, ugdymo patirtis, bet nesklandumai, pasitaikę profesiniame kelyje. Valstybinė darbo inspekcija kviečia pasvarstyti, kaip, spaudžiamam visuomenės, mokytojui išlikti oriam. Tarptautinę mokytojų dieną vėliau keičiant Diena už orų darbą, atsigręžkime į mokytoją, ugdytoją, ir dar kartą prisiminkime esminius orumo principus. Prisiminkime, ką reiškia būti ir jaustis oriam ne tik mokytoju, bet ir žmogumi. Orus mokytojas – kartu ir orus žmogus Mokytojas – ne tik tas, kuris moko vaikus, pirmiausia jis – žmogus. Visgi intensyviame ugdymo procese dažnai tai pamirštama. Ne visi mes –…

  • Studijos - Karjera

    Neigia mitą, kad tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis

    Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų srityje, laimi pasaulinius sintetinės biologijos ir biochemijos konkursus, patentuoja įvairius išradimus. Ekspertai sako, jog tokie sėkmės pavyzdžiai labai reikalingi, kad stereotipai blėstų, o tikslieji mokslai nusikratytų vyriškų profesijų etiketės. Pasak Vilniaus universiteto (VU) prorektorės, biochemikės prof. Editos Sužiedėlienės, net neverta plėtoti klausimo, ar tikslieji mokslai tinka merginoms. „Turime begales sėkmės istorijų, tiksliuosius mokslus studijuojančių studenčių, mokslininkes, dirbančias tiksliųjų mokslų srityse. Tarp kasmet baigiančių „kietųjų“ disciplinų, tokių kaip fizika, matematika ar informatika, studijas geriausiais diplomais su pagyrimu irgi yra nemažai merginų. Mitai vis dar gyvuoja, nes yra…

  • Studijos - Karjera

    Programa #EnergySmartSTART – auginti naujajai energetikų kartai

    Įvairias energetikų iniciatyvas vienijanti ilgalaikė programa #EnergySmartSTART inicijuota užbėgti už akių galimiems sektoriaus iššūkiams, tokiems kaip energetikos darbuotojų pakeičiamumas dėl pensinio amžiaus, kvalifikuotų energetikos sektoriaus darbuotojų trūkumas, ambicinga atsinaujinančios energetikos strategija. Programa siekia sudominti ir įtraukti žmones į energetikos kūrimą, paskatinti būti energetiškai sumaniais, populiarinti energetikos sektoriui strategiškai svarbių studijų krypčių pasirinkimą. Ekskursijos į energetikos objektus, savanorių lektorių vizitai Lietuvos mokyklose ir beveik 250 tūkst. eurų parama aukštosioms mokykloms, ugdančioms būsimus energetikus, kurios šią paramą skirs stipendijoms – tokia yra ilgalaikės programos pradžia ir veiksmai tikslo link. Ateityje numatyta paramą skirti ne tik studentų stipendijoms, tačiau ir energetikos sektoriui strategiškai svarbių studijų krypčių studijų kokybės gerinimui. Džiugina šiemet 16 proc.…

  • Studijos - Karjera

    Germans Ermičs kūrybinės dirbtuvės Vilniaus dailės akademijoje

    Latvių dizaineris Germans Ermičs pabaigęs, studijas Eindhoveno dizaino akademijoje, kuria charakteringus, išraiškingų formų ir spalvų stiklo baldus. Jo sukurti objektai traukia akį socialiniuose tinkluose. Populiarumo sulaukusį kūrėjo braižą pastebėjo toks klientas kaip Instagram. Germans Ermičs darbai eksponuojami galerijose Paryžiuje ir Milane, jis yraįkūręs studiją Amsterdame. Rugsėjo mėnesį Vilniaus dailės akademija per Erasmus+ programą pakvietė kūrėją pasidalinti patirtimi su produkto dizaino studentais kūrybinėse dirbtuvėse. Dizaino mėgėjai galėjo apsilankyti ir viešoje Germans Ermičs paskaitoje. Kūrybinių dirbtuvių metu VDA studentai tyrinėjo medžiagiškumą, eksperimentavo su spalvomis ir tekstūromis. Anot Germans Ermičs, stiklas kaskart kelia vis naujus iššūkius: „tai įvairialypė medžiaga, kurios ypatybės man padeda atskleisti spalvą. Vis dar mokausi kaip su šia medžiaga dirbti…

  • Studijos - Karjera

    Kuo reikšmingi Nobeliu įvertinti genetiko prof. S. Pääbo atradimai? Atsako VU mokslininkė dr. Alina Urnikytė

    Pirmadienį prasidėjo 2022 m. Nobelio premijų sezonas. Pirmasis apdovanojimas medicinos srityje skirtas genetikui prof. Svante P ääbo. Nobelis 67 m. švedui suteiktas už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkė dr. Alina Urnikytė teigia, kad vieno žinomiausių šioje srityje mokslininkų, prof. S. Pääbo, atradimai yra reikšmingi kaip fundamentas tolimesniems genetiniams tyrimams apie tai, kas mus daro žmonėmis.    „Prof. S. Pääbo sukūrė visiškai naują mokslinę discipliną – paleogenomiką. Be to, padarė sensacingą išnykusio hominino – Denisovo žmogaus – atradimą, taip pat pirmasis nusekvenavo neandartaliečio genomą,“ – vardina dr. A. Urnikytė. Nauja paleogenomikos disciplina ir iki šiol nežinomas Denisovo žmogus Pasak pašnekovės, prof. S. Pääbo įsteigta…

  • Studijos - Karjera

    Mykolo Romerio universitetas kartu su 4 Europos universitetais pasirašė išskirtinę GOALS sutartį – rengs aukštos profesinės kompetencijos specialistus, paklausius ne tik Europos, bet ir pasaulio darbo rinkose

    MRU, kartu su partneriais iš „Internationl University of Health Exervise & Sports SA“ (Liuksemburgas), „Uniwersytet Mikolaja Kopernika w Torunu“ (Lenkija), „Universidade de Lisboa“ (Portugalija) ir „Université de Lille“ (Prancūzija) pasirašė sutartį įgyvendinti „Erasmus Mundus“ jungtinio magistro programą „Laisvalaikio ir sporto valdymas ir administravimas“ (angl. Governance & Administration of Leisure and Sports International Master (GOALS). Šio projekto bendra vertė – 5 174 400 eurų. Projekto paraišką 5 partnerių konsorciumo vardu teikė Lilio universitetas (Prancūzija). „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos yra aukšto lygio integruotosios studijų programos, kurios rengiamos ir įgyvendinamos pagal tarptautinę įvairių pasaulio šalių aukštojo mokslo institucijų partnerystę.    Šios programos įgyvendinimas yra pergalė, kurios buvo siekiama ne vienerius metus. Programos…

  • Studijos - Karjera

    Seimo Ateities komiteto pranešimas: „Lietuva neturi ilgalaikės švietimo vizijos“

    Šiuo metu vykdoma Lietuvos švietimo politika sprendžia švietimo dabarties problemas, tačiau nereflektuoja jau vykstančios fundamentalios švietimo transformacijos. Tokios refleksijos stoka ilgesnėje perspektyvoje kelia Lietuvos švietimo sisteminio atsilikimo riziką. Seimo Ateities komiteto manymu, reikia nubrėžti ilgalaikę švietimo raidos viziją ir ją įtvirtinti rengiant valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. „Politinių partijų susitarimas vis dar taiso tai, kas praeityje nebuvo padaryta, bet ar jis sukuria pagrindą naujai švietimo paradigmai?“ – klausia Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Komiteto pirmininko nuomone, valstybės strateginiuose dokumentuose trūksta matymo, kokiai visuomenei, būsiančiai po trisdešimties metų, turime jau dabar rengti žmones, koks bus švietimas Lietuvoje, kai didelę dalį dabartinio mokytojų bei švietimo absolventų darbo jau bus perėmęs dirbtinis…