Nors informacijos ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje milžiniškas, mūsų šalyje šios krypties studijas baigia tik vienas iš dviejų jas pradėjusių studentų. Tam įtakos turi net kelios priežastys: gajus mitas, kad dirbti IRT gali net savamoksliai, anksti gauti darbo pasiūlymai, nepakankama ugdymo kokybė. Siekdami rasti būdų, kaip užauginti kvalifikuotus specialistus, vienijasi mokslo ir verslo sektoriai. Verslo sektoriaus atstovai, matydami kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, pradeda remti universitetus – tokios iniciatyvos virsta ne tik stipendijomis studentams, bet kartu ir motyvacija bei supratimu, kad išsilavinimas ir žinios yra vertinamos, reikalingos. Kodėl svarbu išsilavinimas? „Mes turime suprasti, kad informacinių technologijų sektorius vystosi dinamiškai, greitai, bet ne chaotiškai. Todėl principų, tendencijų, dėsnių,…
Tarptautinė saugaus eismo diena: ar kelių eismo taisyklių reikia mokytis nuo vaikystės?
Prieš keletą mėnesių Lietuva buvo įvertinta Europos apdovanojimu saugaus eismo srityje – už pastarojo dešimtmečio pasiekimus gerinant eismo saugą šaliai skirtas Europos transporto saugos tarybos (ETSC) apdovanojimas „PIN Award“. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros prof. dr. Vido Žuraulio, nors Lietuva per dešimtmetį perpus sumažino žūčių keliuose skaičių, atsipalaiduoti negalima. Priešingai – svarbu ir toliau siekti išvengti nelaimingų atsitikimų Lietuvos keliuose. Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad prie saugaus eismo principų dalyvius reikia pratinti jau nuo mažens. Saugus eismas Lietuvos keliuose – kaip jį užtikrinti? VILNIUS TECH profesoriaus teigimu, saugus eismas susideda iš jame veikiančių elementų – žmogaus, transporto priemonės, kelio ir eismo aplinkos. Šie…
Lenkijos Senate ir Europos Parlamente – apie lenkų švietimo Lietuvoje diskriminavimą
Šiemet stebime išpuolius prieš Vilniaus krašto lenkų mokyklas. Kovo mėnesį Trakų rajono savivaldybė nusprendė „reorganizuoti“, o faktiškai degraduoti dvi lenkų mokyklas. Suintensyvėjo lenkiškumui nepalankūs veiksmai, kuriais siekiama apriboti ilgaamžes tradicijas turintį švietimą. Grėsmė mokyklų išlikimui iškilo visų pirma Trakų rajone, tačiau ši problema opi ir Šalčininkų rajone, kuriam Lietuvos vyriausybė grasina finansinėmis sankcijomis už lenkų mokyklų išsaugojimą. Lenkų švietimą Lietuvoje stojo ginti Lenkijos valdžia, po visą pasaulį išsibarsčiusios lenkų bendruomenės, taip pat europarlamentarai, kurie atsiuntė paramą reiškiantį raštą lenkams, surengusiems Vilniuje daugiatūkstantinę protesto akciją. Artimiausiu metu lenkų švietimo naikinimo klausimas bus dar kartą aptartas ir Lenkijos Senate, ir Europos Parlamente. Šiandien vyks Senato Emigracijos ir ryšių su užsienio lenkais komiteto…
Kaip gyvensime 2023 metais?
Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja Viešojoje erdvėje ir visuomenėje netyla kalbos dėl esamos ekonominės situacijos Lietuvoje ir pasaulyje, nuogąstaujama dėl ateities ir su nerimu laukiama tiek šildymo sezono pradžios, tiek 2023 metų. Remiantis pagrindiniais ekonominiais rodikliais, tai yra, bendruoju vidaus produktu, infliacija ir nedarbo lygiu, galima bandyti pažvelgti į netolimą ateitį ir atpažinti esminius iššūkius, su kuriais, tikėtina, susidursime kiekvienas iš mūsų. Europos centrinis bankas prognozuoja, kad euro zonoje (šalyse, kuriose vietoje nacionalinės valiutos oficialiai yra įvestas euras; šiuo metu euro zonai priklauso 19 ES valstybių narių) šiemet BVP metinis augimo tempas turėtų būti lygus 3,1 proc., o…
Lietuvos jaunuoliai kviečiami rinkti geriausią Europos filmą vaikams ir jaunimui
Kasmet tūkstančiai 12-14 metų amžiaus jaunųjų kino entuziastų iš daugiau nei 40 Europos šalių žiūri tris Europos filmus ir dalyvauja unikalaus masto kino žiuri veikloje „Jaunojo žiūrovo kino diena“ bei renka savo favoritą, kuriam bus įteiktas oficialus kino akademijos apdovanojimas. Šiemet pirmą kartą „Jaunojo žiūrovo kino diena“ Lietuvoje vyks ne tik kino teatruose Vilniuje ir Kaune, bet ir nuotoliniu būdu. Lietuvos kino centras kviečia 12-14 metų jaunuolius tapti kino kritikais, kurių verdiktui bus patikėti trys kino ekspertų atrinkti filmai. Po filmų peržiūrų ir balsavimo už favoritą, renginio dalyviai tiesioginės transliacijos metu stebės visų šalių balsavimo rezultatų skelbimą ir apdovanojimų ceremoniją. Dalyvavimas renginyje nemokamas. Jaunuoliai renginyje gyvai dalyvauti gali lapkričio 12…
ISM projektui „LAB4Leaders” – „Baltic Management Development" asociacijos apdovanojimas už inovatyvumą
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas šiemet pristatė ISM alumnams skirtą tęstinio mokymosi platfomą „LAB4Leaders”. Šį unikalų projektą įvertino ir Baltic Management Development asociacija, iš kurios „LAB4Leaders” pelnė apdovanojimą už inovatyvumą. „Mokymasis visą gyvenimą yra ISM esmė ir pagrindinė misija. Mes tikime, kad tobulėjimas neturi baigtis ties studijų baigimu, todėl inovatyviai žvelgdami į mokymosi procesą savo bendruomenei pasiūlėme profesinei formai palaikyti skirtą platformą „LAB4Leaders”. Tai yra puikus pavyzdys, kaip galima burti bendruomenę ir sukviesti ją bendram tikslui – mokytis nuolatos, atnaujinti savo žinias ir drauge su kolegomis palaikyti savo profesinę formą. Baltic Management Development asociacijos apdovanojimas – ženklas, kad einame teisingu keliu“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM universiteto rektorius. Unikalus projekto mokymosi formatas ir turinys…
Pamokos už mokyklos ribų: ko vaikus moko netradicinė aplinka?
Mokymasis už mokyklos ribų – pasirenkant įvairius žygių maršrutus, greta įdomių miesto statinių, parke, prie vandens telkinių, urbanistinėse vietose, muziejuose ar mokslo centruose – neabejotinai praturtina vaikų žinias ir skatina juos mokytis atrandant. Kad ir kokia tai bebūtų erdvė, mokymo(si) tikslas pakeitus aplinką išlieka tas pats: tyrinėti, eksperimentuoti, savarankiškai ieškoti atsakymų ir mokytis iš patirties. Tai sparčiai populiarėja visame pasaulyje, tačiau vis dar vangiai taikoma praktikoje mūsų šalies mokyklose – kodėl? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja, docentė Ilona Tandzegolskienė, vadovaujanti kvalifikacijos tobulinimo programai „Mokymasis už mokyklos ribų: tikslai, patirtys ir grįžtamasis ryšys“ sako, kad, kaip rodo tyrimai, didžia dalimi mūsų pedagogai planuoja pamokas už mokyklos ribų, tačiau…
Kaune lankysis vienas iš Rytų Europos moralinių lyderių – buvęs Vokietijos prezidentas Joachim Gauck
„Joachimas Gauckas yra vienas iš paskutiniųjų mohikanų, iškiliausių Rytų Europos moralinių figūrų, kurios besibaigiant komunistiniam laikmečiui ženkliai prisidėjo prie laisvės ir demokratijos plėtros šiame regione. Kaip ir Andrejus Sacharovas bei Vaclovas Havelas, jis išliko aukščiau politikos, kaip tautos atstovas. Jis Rytų Vokietijoje ne tik dirbo pastoriumi, bet ir buvo disidentas, vienas iš demokratinės opozicijos įkūrėjų, o vėliau tapo ir visos Vokietijos prezidentu“, – apie į Lietuvą atvykstantį svečią, buvusį Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentą Joachimą Gaucką pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, profesorius Robertas van Vorenas. Spalio 19-ąją Vytauto Didžiojo universitete J. Gauckui bus įteiktos Garbės daktaro regalijos. Tą pačią dieną garbus svečias taip pat…
Socialinės politikos konferencijoje – ypatingas dėmesys Lietuvos atsakui į Ukrainos pabėgėlių krizę
Spalio 14 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje (Universiteto g. 3) vyks socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“. Renginys skirtas analizuoti socialinės politikos poveikį ir iššūkius reaguojant į skirtingais gyvenimo etapais patiriamas krizes. Jo metu vyks plenarinė diskusija, kurioje socialinės politikos formuotojai ir įgyvendintojai kalbės apie Lietuvos atsaką į Ukrainos pabėgėlių krizę. VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, socialinės politikos sėkmė priklauso ir nuo universitetų lyderystės. „Pastarųjų metų krizės geriausiai įrodė, kad efektyviam atsakui reikalingas visuomenės sutelktumas ir intelekto įgalinimas, racionalus politikos ir mokslo bendradarbiavimas, įsiklausant į mokslininkų pastabas ir pasiūlymus“, – teigia universiteto vadovas. Pasak vieno iš konferencijos organizatorių Sociologijos ir…
Konstitucijos 30-mečiui paminėti – kasmetinė tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija Seime
2022 metų spalį sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Spalio 21 dieną, Lietuvos Respublikos Seime rengiama tarptautinė, jau dešimtoji, mokslinė-praktinė konferencija „Konstitucijos 30-metis: nuo ordinarinės iki aukščiausiosios teisės“. Konferencijoje sveikinimo žodį tars J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Konferencijos pirmąjį pranešimą, skirtą jubiliejiniams Konstitucijos metams, skaitys J. E. Latvijos Respublikos Prezidentas, Mykolo Romerio Universiteto Garbės daktaras Dr. iur. h. c. Egils Levits. Konferencijos dalyviai iš Estijos ir Lenkijos pristatys šių šalių naujausias konstitucinės justicijos tendencijas. Karo iššūkių Ukrainos Konstitucijai temą atskleis pranešėjas iš Ukrainos. Trijų dalių konferencijos programoje iškilūs Lietuvos pranešėjai kalbės apie konstitucinės…
