• Studijos - Karjera

    MRU renginyje „Lietuvos Nepriklausomybė, Konstitucija, Demokratija“ pagerbtas MRU Garbės daktaras prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis

    MRU centrinių rūmų auditorija pavadinta prof. habil. dr. Vytauto Landsbergio vardu Spalio 20 dieną Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko renginys „Lietuvos Nepriklausomybė, Konstitucija, Demokratija“, skirtas pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, MRU garbės daktaro, prof. habil. dr. Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejinei sukakčiai paminėti.  MRU bendruomenė džiugiai sutiko jubiliatą, atvykusį į renginį MRU centrinių rūmų auditorijoje, pavadintoje prof. habil. dr. Vytauto Landsbergio vardu. Sprendimą pavadinti centrinę auditoriją šiuo vardu priėmė MRU Senatas, įvertinęs MRU Teisės mokyklos tarybos teikimą pagerbti pirmąjį atkurtos valstybės vadovą, žymų valstybės veikėją, Mykolo Romerio universiteto garbės daktarą prof. habil. dr. V. Landsbergį už nuopelnus nepriklausomai, laisvai ir demokratinei Lietuvos Respublikai ir daugelio metų svarią paramą Universitetui.…

  • Studijos - Karjera

    Buvęs Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas: nežinome, kaip baigsis karas, bet žinome, kas pastatyta ant kortos

    „Šiandieninė Vokietija ne tik pripažįsta savo atsakomybę už nacizmo nusikaltimus, bet ir jaučia ypatingą atsakomybę ginant laisvę, visų žmonių teises ir orumą. Man kaip piliečiui ir šalies prezidentui visuomet rūpėjo skleisti šią žinią. Šiandien, kai stoviu prieš jus, jūs matote ne tik vokietį, bet ir brolišką sielą, likimo draugą. Tą, kuris, išsilaisvinęs iš nacių diktatūros, patyrė naujo teroro įsigalėjimą rytinėje savo šalies dalyje, taip pat kaip ir jūs Baltijos bei kitose Vidurio Europos šalyse“, – trečiadienį savo kalboje sakė buvęs Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentas Joachimas Gauckas, Kaune priimdamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaro regalijas. Gyvenimą pašventė kovai prieš totalitarinį komunizmą VDU Garbės daktaro vardas Joachimui Gauckui suteiktas už nuopelnus…

  • Studijos - Karjera

    Dirbtinio intelekto magistrantus Lietuvoje rengs 4 Europos universitetų dėstytojai

    Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) vienijasi su geriausiomis Europos institucijomis dirbtinio intelekto magistro studijų programų rengimui, visuomenės ir verslo švietimui pažangių skaitmeninių gebėjimų srityje. Šios veiklos vykdomos įgyvendinant MERIT projektą per Europos komisijos vykdomą programą „Digital Europe Programme“, skirtą pažangių skaitmeninių įgūdžių tobulinimui. Projekto metu sukurtose magistro studijų programose studentai galės specializuotis dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kibernetinės saugos srityse. Studijų programa skirta toms tikslinėms auditorijoms, kurios daro įtaką pažangių skaitmeninių technologijų sėkmingam taikymui. Šalia studijų programos vykdymo, bus siūlomos persikvalifikavimo galimybės, norintiems gauti kompiuterijos mokslų magistro laipsnį baigus ne technologijos studijas; rengiami kvalifikacijos tobulinimo kursai įmonių atstovams ir programų absolventams, siekiant užtikrinti kompetencijų atnaujinimą ir mokymosi visą gyvenimą…

  • Studijos - Karjera

    Tarptautiniame renginyje aptartas Lietuvos mokslinių tyrimų poveikis ir ateities perspektyvos

    Spalio 18 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vyko tarptautinis renginys „Towards future research impact in Lithuania“, skirtas apžvelgti Lietuvos mokslinių tyrimų sklaidą bei poveikį, aptarti ateities perspektyvas. Renginį organizavo Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA) kartu su tarptautiniu leidėju „Elsevier“ ir VILNIUS TECH. Renginio metu buvo paminėtos ir Lietuvos mokslo bendruomenei svarbios datos – Lietuvos universitetų metai bei LMBA veiklos dvidešimtmetis. Taip pat vyko autoriams skirtas patirčių seminaras „Elsevier book author workshop: How to publish a book in the digital age“ bei įteikti apdovanojimai specialistams, prisidėjusiems prie mokslo vystymo Lietuvoje. LMBA per pastaruosius dvidešimt metų atliko svarbų vaidmenį užtikrinant ir palaikant mokslinių tyrimų informacinę infrastruktūrą Lietuvoje ir prisidėjo prie…

  • Studijos - Karjera

    „Edtech Hackathon 2022“ dalyviai ieškos sprendimų, kaip perkelti pamokas į metavisatą

    Lapkričio 26–27 d. Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos inicijuotas ir tarptautinių ir tarpvaliutinių pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovės „Western Union Lietuva“ antrus metus remiamas „Edtech Hackathon 2022“ kvies kurti sprendimus, kurie paskatintų ir Lietuvos mokyklas neatsilikti bei drąsiai išnaudoti metavisatos galimybes. Renginiui įgyvendinti „Western Union“ paramos fondas Lietuvoje skirs 20 tūkst. eurų paramą. „Pandeminis laikotarpis parodė, kad mokyklos sugebėjo persiorientuoti ir pereiti prie nuotolinio mokymo vos per kelias dienas, tad dabar svarbu nesustoti. Žinoma, iššūkių yra ir bus, tačiau tendencija akivaizdi – technologijų naudojimo švietime atvejų tik daugės. Apie tai kalbama ir Lietuvos švietimo strategijoje, deja, tik teoriniu lygmeniu, be konkretaus plano. Šis hakatonas ir jį lydinti švietimo technologijų savaitė…

  • Studijos - Karjera

    Dr. Indrė Čuplinskas: „Istorikų užduotis – „sukomplikuoti“ žmonėms jų identiteto suvokimą“

    „Tai, kaip mes įsivaizduojame savo praeitį, daro įtaką tam, kaip gebame suvokti save dabartinio pasaulio kontekste. Lietuvoje vis dar gvildenami opūs klausimai apie Antrąjį pasaulinį karą, žydų, musulmonų istoriją. Turime skatinti istorikus ir toliau dirbti šį darbą bei viešai kalbėti apie savo tyrimus – „sukomplikuoti“ žmonėms jų identiteto suvokimą. Tai yra dalis valstybės, tautos, pilietiškumo formavimo. Kai „sukomplikuoji“ istoriją, tada tampa sunkiau užsidaryti labai siaurame savo identiteto suvokime“, – pastebi Kanados Edmontono lietuvių bendruomenės pirmininkė, istorikė, religijotyrininkė dr. Indrė Čuplinskas. Albertos universiteto profesorė spalio 27–29 d. dalyvaus Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyksiančiame Pasaulio lietuvių universiteto simpoziume, kurio metu pristatys nepriklausomybės pradžioje VDU veikusį Šv. Antano Religinių Studijų Institutą. Apie patirtį…

  • Studijos - Karjera

    Akademiko Leonardo Saukos atminimui

    Akademikas, profesorius habilituotas daktarasLEONARDAS SAUKA 1931 m. sausio 5 d. – 2022 m. spalio 17 d. Spalio 17 d., eidamas 92-uosius metus, mirė žymus Lietuvos mokslininkas, lietuvių tautosakos mokslo kūrėjas ir puoselėtojas, pelnęs tarptautinį pripažinimą, Lietuvos mokslų akademijos narys, profesorius habil. dr. Leonardas SAUKA.            Leonardas Sauka gimė 1931 m. sausio 5 d. Telšiuose. 1949 m. baigė Telšių gimnaziją, 1954 m. Vilniaus universitete – lietuvių kalbą ir literatūrą. Daugiau nei pusę amžiaus dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (1990 m. vadinosi Lietuvių kalbos ir literatūros institutu): 1954–1976 m. – mokslinis bendradarbis, 1976–1990 m. – Tautosakos skyriaus vadovas, 1990–1993 m. – direktoriaus pavaduotojas, 1993–2001 m. – direktorius, 2001–2016 m. – Dainyno skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, konsultantas.          Mokslinę veiklą pradėjo 1954–1957 m. būdamas M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto folkloristikos aspirantu. 1959 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar mokslų…

  • Studijos - Karjera

    Atšvaitų diena, priminimas – tik taisyklingai naudojamas atšvaitas gali išgelbėti gyvybę

    Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija), siekdama priminti apie atšvaitų ir kitų saugaus eismo priemonių naudojimą, spalio 20 d. organizuoja Atšvaitų dieną. Ši diena minima kasmet trečią spalio ketvirtadienį. Atšvaitų dienos tikslas – priminti pėstiesiems, kad einant tamsoje ar esant blogam matomumui būtina su savimi turėti taisyklingai pritvirtintus atšvaitus, neštis šviečiantį žibintą ar vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, paraginti naudoti atšvaitus. „Kiekvienas turime rūpintis savo, savo artimųjų ir kitų eismo dalyvių saugumu. Pradėkime nuo savęs – pasitikrinkime, ar visada į tamsų kelią išeiname su atšvaitais, ar jie taisyklingai pritvirtinti. Esame tikri, kad daugelis žmonių turi atšvaitų, tačiau ne visi juos naudoja. Stalčiuje padėtas atšvaitas…

  • Studijos - Karjera

    Panevėžys vykdo pedagogų pritraukimo programą

    Siekdama stiprinti miesto pedagogų bendruomenę Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina specialistų pritraukimo į miesto ugdymo įstaigas ir pedagogų perkvalifikavimo programą. Čia numatytos profesijos prestižo kėlimo kryptys, priemonės ir veiklos. Viena programos krypčių – finansinė parama trūkstamų specialybių pedagogams. „Jau ketvirtus metus iš eilės įgyvendiname trūkstamų specialybių pedagogų pritraukimo į Panevėžio ugdymo įstaigas programą –  skatiname jaunus žmones rinktis miestui trūkstamų dalykų pedagogines studijas iš dalies jas finansuojant. Įvykdžius konkurse numatytas sąlygas Savivaldybė apmoka pusę mokesčio už mokslą, skiria 50 Eur kelionės išlaidoms sesijų metu arba skiria vienkartinę 1000 Eur išmoką persikėlimo išlaidoms iš dalies kompensuoti. Tokiu atveju studentai pasirašo trišalę sutartį ir įsipareigoja baigę studijas dirbti miesto švietimo įstaigoje 3 metus.…

  • Studijos - Karjera

    Ar hibridinės studijos tampa naująja universitetų realybe?

    COVID-19 pandemija parodė, kad dirbti, mokytis, organizuoti įvairius susitikimus bei veiklas galima ir nuotoliniu būdu. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, remiantis turimais duomenimis, hibridinis studijų organizavimo būdas užtikrina didesnį, kaip 90 proc. paskaitų ir praktinių užsiėmimų lankomumą. Juk didžioji dalis studentų, ypač siekiančių įgyti magistro laipsnį, yra dirbantys, o jų darbo vietos išsidėsčiusios visoje Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tai, kad toks studijų būdas leidžia prisijungti prie studijų proceso negaištant laiko kelionėms į mokymosi įstaigą. Hibridinės studijos, skatinančios lygiavertiškumą Kelių katedros doc. dr. Rasos Ušpalytės-Vitkūnienės teigimu, didžiausias hibridinių studijų privalumas yra tas, kad prie studijų proceso prisijungti gali ne tik bet…