Šią savaitę pristatyti pasaulio verslumo stebėsenos rezultatai nepalieka abejonių, kad Lietuva yra tarp pasaulio lyderių pagal 2022 m. pasaulinį verslumo indeksą. Pasaulio verslumo stebėseną (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) Lietuvoje koordinuoja Vilniaus universiteto Verslo mokykla. Po daugiau kaip dešimties metų pertraukos Lietuvos įsitraukimas į GEM tapo įmanomas gavus „Moody‘s Lietuva“ finansavimą ir remiant Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Aukščiausias įvertinimas Lietuvai – už atsaką į pandemijos padarinius GEM vertinimas parodė, kad pasaulyje verslo sektorius pradeda atsigauti, o nuo 2019 m. mažėjęs verslumas praėjusiais metais rodė augimo tendenciją. Vis dėlto pasaulis išgyvena energetikos krizę, gyvename klimato kaitos, socialinių iššūkių laikotarpiu, prie kurio bandome prisitaikyti, kai kuriuose pasaulio regionuose vėl įsivyrauja skurdas. Rinkos visame…
Sudužusi žinutė – sudužusi širdis. Mobilieji telefonai ir vairavimas – tai nesuderinama
Kelionių saugumas priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių vienas svarbiausių – vairuotojo reakcija į situaciją kelyje, todėl vairuodamas automobilį, žmogus visą dėmesį turi skirti keliui ir vengti kitų veiklų. Kad kelionių neblaškytų telefono skambučiai, prieš pradedant kelionę, akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) rekomenduoja vairuotojams išjungti telefono garsą ir padėti telefoną toliau nuo savęs, dar stovint nustatyti maršrutą navigacinėje sistemoje. Vairuotojo pagrindinis darbas – saugiai vairuoti automobilį, todėl jis privalo imtis visų būtinų priemonių, kad jis pats ir jo vežami keleiviai saugiai pasiektų kelionės tikslą. Kalbėjimas telefonu, naršymas internete ar žinučių rašymas vairuojant mažina dėmesio koncentraciją ir lėtina vairuotojo reakciją. Pavėluota vairuotojo reakcija – viena dažniausių…
Karinė agresija netoli Lietuvos neišgąsdino norinčių studijuoti Lietuvoje
Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategijoje pabrėžiama, jog talentų pritraukimas tampa vienu iš mūsų valstybės prioritetų siekiant populiarinti Lietuvos vardą užsienio šalyse. Priežasčių talentams atrasti ir pamėgti Lietuvą yra nemažai. Akcentuojama, jog Lietuvoje nebūtina rinktis tarp mėgstamo darbo ir turiningo laisvalaikio. Atstumai čia trumpi, todėl galime sakyti, kad apie tikras spūstis keliuose nesame girdėję. Įgūdžiai ir žinios Lietuvoje lemia daugiau negu amžius ar statusas, o įsteigti savo verslą gerokai lengviau nei daugelyje užsienio valstybių. Tinkamos ir tikslingos informacijos užsienio piliečiams sklaida – vienas pirmųjų žingsnių, galintis padėti pritraukti užsienio talentus čia. Ne paslaptis, kad užsienio studentai šalyje kuria pridėtinę vertę aukštojo mokslo kokybės skatinimui, todėl beveik kiekviena Lietuvos aukštoji mokykla…
J. Šiugždinienė pasveikino jaunas mokslininkes: jūsų pasiekimai įkvepia besirenkančiąsias karjeros kelią
Tarptautinės moterų ir mergaičių dienos išvakarėse švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ministerijoje susitiko su tarptautinių pasiekimų turinčiomis šalies mokslininkėmis bei tarptautinių mokslų olimpiadų dalyvėmis ir laureatėmis. Ministrė viešnias sveikino Tarptautinės moterų ir mergaičių dienos proga, kartu aptarė, kaip daugiau mergaičių ir merginų paskatinti domėtis mokslu. „Nors Lietuva pirmauja pagal mokslininkių moterų skaičių ES, norime, kad kuo daugiau merginų drąsiai rinktųsi mokslininkės karjerą tiksliųjų, gamtos mokslų srityse. Todėl svarbu sukurti palaikančias, skatinančias sąlygas, taip pat ir galimybes pabendrauti su jau pasirinkusiomis mokslininkės kelią“, – sakė J. Šiugždinienė. Susitikime su ministre dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininkė Ieva Plikusienė ir vicepirmininkė Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, 2021 m. ir 2022 m. „L’ORÉAL…
Mokslininkė papasakojo, kas pakeis mediciną ir sumažins neišgydomų ligų skaičių
Vasario 11-tą minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, skirta didinti moteriškosios lyties atstovių įsitraukimą į mokslinę veiklą bei padėti sparčiau įgyvendinti lyčių lygybę šioje srityje. Ta proga kalbamės su viena ryškiausių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkių, biotechnologijų startuolio „Exolitus“ vadove ir tiesiog įkvepiančia moterimi dr. Aiste Jekabsone. Mokslininke LSMU dirbate jau ne vienerius metus. Ar vaikystėje kada nors susimąstėte, kad užaugusi pasirinksite būtent šią profesiją? Kaip gyvenimas Jus atvedė į šią sritį? Ne, vaikystės svajonėse laboratorijų tikrai nebuvo. Tačiau gamtą tyrinėti mėgau ir visa, kas gyva, visada buvo sava ir įdomu. Parsinešdavau ir namo visokių „padarų“, kaip mama pasakoja, tai sliekų, tai vorų, tai žiogų saują, tai daro…
Socialiniam verslui – pamokos, kaip įveikti šiandienos iššūkius
Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu veikia daugiau kaip 2 mln. socialinių verslų, kuriuose dirba daugiau nei 6 proc. visų ES darbuotojų. Lietuvoje šis rodiklis kol kas siekia tik 0,6 proc. Siekiant gerinti situaciją, šalies socialiniam verslui organizuojama intensyvi trijų mėnesių programa „Poveikio akademija“, kurios dalyviai mokysis didinti savo verslo atsparumą ir ieškoti inovatyvių priemonių pastarųjų krizių padariniams spręsti. Programa skirta visiems socialiniams verslams, nesvarbu, kokia jų pasirinkta teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija, viešoji įstaiga, asociacija ar labdaros fondas. Svarbu, kad jo veiklos tarnautų ne tik pelningumui didinti, bet ir spręstų visuomenei kylančius iššūkius. „Pasaulyje ateina suvokimas, kad verslas gali ne tik uždirbti pinigus, bet ir tikslingai prisidėti…
Kryptingas moterų darbas inžinerijoje griauna šios profesijos stereotipus
Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena – puiki proga dar labiau paskatinti moteris įsitraukti į įvairias mokslo sritis. Taip pat ir atsigręžti į tas moteris, kurios neigdamos stereotipus visuomenėje, skinasi kelią mokslo srityje. Viena jų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. Ji teigia, kad dažnu atveju moterys nedrįsta savo jėgų išbandyti inžinerijos srityje ne tik dėl jas supančios aplinkos, bet ir žmonių, kurie perša įvairias stigmas. Kodėl merginos dažniausiai renkasi studijuoti socialinius / humanitarinius mokslus, o vyrai – tiksliuosius? Studijų pasirinkimą dažnai nulemia aplinka, o tai mane neramina. Dar nuo mažens mergaitėms…
Kodėl jaunų mokytojų reikia ne tik Vilniuje ar Kaune?
Panevėžio miesto savivaldybė siekia pritraukti ir paskatinti trūkstamų specialybių pedagogus dirbti pedagoginį darbą būtent Panevėžio mokyklose. Todėl trūkstamų specialybių pedagogų pritraukimo į Panevėžio ugdymo įstaigas programoje viena iš numatytų veiklų – mokyklų ir mokytojų dalyvavimas programoje „Renkuosi mokyti!“. „Šiemet bus jau šeši metai, kai Savivaldybė įgyvendina specialistų pritraukimo į miesto ugdymo įstaigas ir pedagogų perkvalifikavimo programą. Taip skatiname jaunus žmones rinktis miestui trūkstamų dalykų pedagogines studijas, kurios yra iš dalies finansuojamos. Čia numatytos profesijos prestižo kėlimo kryptys, priemonės, veiklos, yra skiriamos subsidijos pedagogų įsikūrimui. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi pedagogų dalinių kelionės į darbą išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą, pagal kurį dalinai kelionės išlaidos kompensuojamos visiems pedagoginiams darbuotojams,…
Žaneta Navickienė ir Artūras Kinkevičius. Teisės aktų suderinamumo keliu: kaip derėtų rengti įstatymus?
Viešojo saugumo akademijos profesorė dr. Žaneta Navickienė ir Viešojo saugumo akademijos Statutinio ugdymo instituto asistentas Artūras Kinkevičius Teisingumo ministerijos patvirtintose rekomendacijose dėl teisės aktų rengimo pabrėžiama, jog teisės aktuose apibrėžti terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių (ypač tos pačios srities) teisės aktų terminais. Visgi, analizuojant kai kuriuos įstatymus, regimas tam tikrų nuostatų nesuderinamumas, atitikties tarptautiniams teisės aktams stoka, o tai ne tik skatina abejones dėl vienodo įstatymų nuostatų supratimo, skirtingų terminų interpretavimo, bet ir neleidžia tinkamai taikyti tikslines įstatymines nuostatas praktikoje. Visiškai neseniai – 2022 m. sausio 1 d. – įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas (toliau – KPĮ), kuris įpareigojo viešąjį sektorių dar…
VU dermatovenerologė: UV lempos gali pažeisti ląsteles, bet gali ir pagydyti odos ligas
Ultravioletinės nagų lempos, naudojamos grožio salonuose gelinio manikiūro darymo metu, gali sukelti ląstelių pakitimus ir padidinti tikimybę susirgti odos vėžiu, rodo Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai. Tyrėjai paveikė žmonių ir pelių ląsteles UV spinduliais ir nustatė, kad toks 20 minučių trukmės seansas sukėlė 20–30 proc. ląstelių mirtį. Trys iš eilės 20 minučių trukmės seansai sukėlė 65–70 proc. paveiktų ląstelių mirtį. Likusios ląstelės patyrė mitochondrijų ir DNR pažeidimus, sukėlusius mutacijas, kurios buvo pastebėtos odos vėžiu sergančių žmonių organizmuose. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė, dermatovenerologė gyd. Inga Kisielienė labai džiaugiasi, kad apie tai pradedama kalbėti, ir siūlo nenumoti ranka į galimas rizikas bei kiek įmanoma rečiau naudotis manikiūro salonų ir soliariumų paslaugomis.…
