Šiandien švenčiame 33-iąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Vienu pagrindinių diskusijų objektu šiemet virto dirbtiniu intelektu paremtos teksto ir vaizdų generavimo programos. Kaip jos šia proga sveikintų Lietuvą?   „Dirbtinio intelekto teksto ir vaizdų generavimo įrankiai leidžia eksperimentuoti ir sukurti kūrybišką ir vaizdingą sveikinimą per mažiau nei minutę. Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, lietuvių kalba parašytą trijų posmų eilėraštį ir spalvingą vaizdų galeriją, skiriame lietuviams visame pasaulyje“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.  „ChatGPT“ sukūrė eiliuotą sveikinimą Lietuvai Sparčiai išpopuliarėjusi programa „ChatGPT“ vos per kelias sekundes sukuria sklandų, išsamų, jei pageidaujama – rimuotą, tekstą, kurį sunku atskirti nuo to, kurį rašė žmogus. „Programa „ChatGPT“, veikianti pokalbių su informacijos ieškančiu žmogumi principu, pasitelkiama ne tik atsakymams…

Išskirtiniais mokslo, kultūros, meno, sporto ir pilietiškumo pasiekimais garsėjantiems moksleiviams Vilniaus rotušėje šiandien įteikta dvylika Mažojo Šv. Kristoforo apdovanojimų. Tai – jų talento ir pasiekimų pripažinimo ženklas bei miesto padėka už darbštumą bei atkaklumą, siekiant tikslų ir kuriant ateities Vilnių. „Apdovanojimas pavadintas Mažojo Šv. Kristoforo vardu, bet negaliu pasakyti, kad tai mažesnis apdovanojimas nei Šv. Kristoforo statulėlės – tai būtų tas pats, kaip sakyti, kad Vasario 16 d. arba Kovo 11 d. yra mažesnė šventė. Šie apdovanojimai yra įvertinimas to, ką jau nuveikėte: jūsų pasiekimų mokslo ir meno srityse, laimėjimų sporte. Ir tai yra tik pradžia, bet daug žadanti pradžia. Tikiu kiekvieno laureato sėkme ir dar geresniais pasiekimais ateityje.“ –…

„Žinoma, aš esu lietuvių diasporos atstovė, tačiau nepažįstu savęs kaip lietuvės, neskaitant tam tikrų detalių. Amerika XX amžiuje akcentavo prisitaikymą, savo etninių šaknų slėpimą, o tai iš tiesų liūdna, kai pagalvoji apie visą įvairovę ir kalbas, kurios buvo prarastos, nes ta karta pernelyg bijojo, kad jų vaikai nepasieks sėkmės Amerikoje, jei tos šaknys nebus paslėptos“, – apie savo santykį su Lietuva kalba lietuvių kilmės amerikietė, antropologė Eunice Blavascunas, kuri kovo viduryje lankysis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), pagal Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininės profesūros programą. „Seinuose, Lenkijoje, praleidau Jonines, mačiau ten spektaklį apie tai, kad Lietuva buvo paskutinė pagonių šalis Europoje. JAV turiu lietuvių draugų, žinau apie Abiejų Tautų Respubliką, Adomą…

Šiųmečių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacijos studijų pirmakursių lauks naujovė: patrauklios finansinės paskatos – „Jaunojo farmacininko“ stipendijos. Siekdamas į šias studijas pritraukti kuo daugiau motyvuotų, aukščiausių rezultatų siekiančių studentų, LSMU Farmacijos fakultetas būsimiesiems pirmakursiams numatė skirti skatinamąsias tikslines 300 – 500 Eur dydžio per mėnesį stipendijas. Ši skatinimo programa Farmacijos fakultete taikoma pirmąjį kartą ir prasidės nuo 2023/2024 mokslo metų rudens semestro. Skatinamosios tikslinės „Jaunojo farmacininko“ stipendijos numatytos kaip vienkartinės išmokos už visą semestrą ir bus skiriamos jaunuoliams, kurie farmacijos studijas LSMU pasirinko pirmąjį kartą. Stipendijomis siekiama ne tik motyvuoti mokyklų abiturientus rinktis farmacijos studijas LSMU, tačiau kartu ir skatinti studentus nuo pat pirmojo studijų semestro siekti aukštų studijų…

Šiuo metu šalies mokyklose rusų kalbos iš viso mokosi maždaug 70 proc. vaikų. Tikimasi, kad, sudarius galimybę mokiniams antrąją užsienio kalbą rinktis iš daugiau užsienio kalbų, besirenkančiųjų rusų kalbą ilgainiui liks vos trečdalis. Tokie pokyčiai – būtini. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojos doc. dr. Ilonos Tandzegolskienės-Bielaglovės, tai, kad didžioji dalis mokinių kaip antrąją užsienio kalbą renkasi rusų, šiandien vis dar lemia stereotipinis sprendimas: kadangi daugumos vaikų tėvai savo laiku mokėsi rusų kalbos, jie ir vaiką nukreipia ją rinktis, nes neva taip bus lengviau padėti vaikui mokytis. Tačiau tas mokėjimas vaikams ne ką tepadeda. „Tėvai dažniausiai būna kalbą primiršę, ypač rašybą, gramatikos taisykles, tad vaikams vis viena…

Vartotojai, o ypač jaunoji karta, tampa vis mažiau patogūs prekių ženklams – jie reikalauja ne tik kokybiškų, bet ir tvarių produktų. Visgi, jų rinkoje daugėjant, neretai pasitaiko ir taip, jog kai kurių verslų teiginiai apie siūlomų gaminių ar paslaugų tvarumą yra tiesiog rinkodariniais tikslais paremtas „žaliasis smegenų plovimas“, kuriam jaunimas atsispirti gali tik ugdantis ekologinį sąmoningumą. Tai, kad „žaliasis smegenų plovimas“ yra žalingas ne tik vartotojams, bet ir tvariems verslams, pripažįsta ir Europos Komisija, kuri neseniai paskelbė planuojanti pristatyti  Žaliųjų teiginių direktyvos pasiūlymą, leisiantį pažaboti „žaliąsias manipuliacijas“. Apsimestinis tvarumas Kol dalis gamintojų į ekologiją žiūri atsakingai ir imasi visų įmanomų priemonių sumažinti savo žalą gamtai, kiti pasirenka atsakomybę vaidinti ir…

Vis daugiau paauglių visame pasaulyje jaučiasi vieniši. Vienatvės jausmas gali būti žalingas, ypač tiems, kurie išgyvena perėjimą į paauglystę. Šiuo laikotarpiu svarbūs bendraamžiai, todėl paaugliai mezga naujas draugystes. Tačiau drovūs ir emociškai jautrūs paaugliai, daugiau laiko praleidžiantys vieni, gali jaustis pažeidžiami, patirti sunkumų santykiuose su bendraamžiais. Mykolo Romerio universiteto Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos atliktas tyrimas parodė, kad palaikantis ir pozityvus klasės klimatas sumažina drovių, emociškai jautrių ir jautrių atstūmimui paauglių vienišumo jausmą. Užsienio tyrimai rodo, kad vis daugiau paauglių visame pasaulyje patiria vienišumo jausmą. Kai kuriose pasaulio šalyse šis rodiklis siekia net 45 procentus. Štai kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje vienišais besijaučiančių paauglių procentas siekia atitinkamai 35 ir 37 proc. Droviems,…

Inovacijų agentūros vystomas projektas „TechHub“ per beveik trejus savo veiklos metus suorganizavo septynis pre-akceleratoriaus ciklus startuoliams – dabar projekto komanda ruošiasi paskutiniam, aštuntajam ciklui. Per šį laiką „TechHub“ pre-akceleravimo programą baigė 140 startuolių. Dalis jų jau sugebėjo pritraukti daugiau nei 5,7 mln. Eur lešų iš rizikos kapitalo fondų, verslo angelų ar ES paramos. Visgi, lyginant pirmuosius ciklus su naujausiais, pastebimi ryškūs pokyčiai: „TechHub“ mentorių komanda išaugo nuo penkių iki dvylikos ekspertų, programa buvo nuolat tobulinama – komanda, klausydama dalyvių, įtraukia naujas temas, atsisako neaktualių, ieškojo naujų mentorių, lektorių, partnerių. „Prasidedant pirmajam ciklui, rinkoje buvome nežinomi. Nepaisant to, jau tada susilaukėme kone 110 startuolių registracijų, kai galėjome priimti vos 20. Taip…

Kovo 7 d. Mykolo Romerio universiteto (MRU) rekotorė prof. dr. Inga Žalėnienė MRU bendruomenei pristatė 2022 m. universiteto veiklos ataskaitą, įvertino strateginių tikslų ir išsikeltų rodiklių įgyvendinimo eigą ir įteikė padėkas geriausių rezultatų pasiekusiems MRU darbuotojams.    Apibendrindama universiteto per metus padarytą pažangą, MRU rektorė prof. dr. I. Žalėnienė pažymėjo, kad 2022-ieji buvo ypatingi metai. Dar neįėjus į įprastą darbo ritmą po pandemijos, reikėjo nedelsiant spręsti, kaip įveikti Rusijos įžiebto karo Ukrainoje pasekmes, energetikos kainų ir infliacijos šuolio išbandymus, kuriant geresnę studijų ir gyvenimo aplinką savo studentams ir darbuotojams. MRU akademinė bendruomenė sugebėjo operatyviai reaguoti ir susitelkti, teikdama pagalbą karo Ukrainoje pabėgėliams. Apžvelgdama universiteto vaidmenį sparčiai besikeičiančiame XXI amžiuje, rektorė…