Parasyk man laiska Paskutini laiska Pilna meiles, ilgesio, sviesos, Parasyk man… Parasyk, kad myli Parasyk, kad lauksi visados… Parasyk ir tai, kad niekad Pyktis meiles neuzgos Parasyk, kad nepamirsi Tu manosios sypsenos… Parasyk, kad saules sypsnis Nematys zvaigzdziu sviesos Parasyk, kad vejas visad Bus laimingas glebyje audros… Parasyk, kad lauko ziedas Pasiilgsta silumos Parasyk, tik parasyk… As lauksiu tavo laisko visados Parasyk, nes tik per laiska As mylet tave galiu Parasyk, tik parasyk Ta viena laiska man – MYLIU

Jura banguoja Naktis pakeicia diena Lietus lyja Viskas bus kaip visada Nors mirsiu as Nors mirs mama ir tetis Pasaulis vis vien liks toks pat Ir nebus ko ilgetis Jura banguos, Diena pakeis nakti Viskas bus kaip anksciau Ir nereikes musu ilgetis

Zmogaw,jei taw liudna,pamastyk pats nera ko liudet!Daznai issikeliame problemas patys…Pamastyk,kiek zmoniu yra,kurie liudi labew uz tave!Na,ka dabar manai?Dar svarstai?Mesk problemas i sona,atrask tai,kas tau patinka,ka tu megsti..Naudokis proga,nes gali nebesulaukti jos..Megaukis tais dalykais,kurie taw idomus,sukelia teigiamas emocijas…Kad ir as dabar esu susipykus su gerewsia savo drauge..Atsiprasineju jos..Vakar suklydaw,bet juk klysti zmogiska…Juk nepyks visa gyvenima!Uzsiemu idomiais dalykais..Kad ir siandien emew ir papuosew eglute!waw,nerealios emocijos..Pasnekejaw su brangiu zmogumi,prisiminem senus gerus laikus..Mano sazine svari..Niekada neprarandu vilties,zinau,kad man nera taip blogai..Tu turi teisei klysti,turi teisi pykti,bet turi teise dziaugtis gyvenimu!Gyvenimas zada labai daug visko,bet kiekviename blogyje atrask ka nors gero!Dabar pasileisk pacia megstamewsia,liksmewsia daina,pasiimk sokoladini saldaini,atsisek ir suvalgyk..Megaukis bet kuria grazia ir trumpa akimirka!Supratai?!

Jei kas nors nežinot kas yra meile…ir nesužinosit iš žodžių, pasakojimu, nes jos neįmanoma apibūdinti žodžiais… Taciau aš dabar zinau kas ji, nors ja ir netikejau…dabar myliu taip, kaip niekada nemaniau, kad galima myleti…aš tai jaučiu savo sirduteje, savo rankose, savo kūne…viskas ka turiu nori buti su juo…akutes nori matyti tik jį…rankutes liesti tik jį…ausytes girdeti tik jo šnabždesį…lūpos būčiuoti jo kūna…plaukai trokšta, kad juos švelniai veltu jo rankutes…visas pasaulis sukasi tik apie jį…nes as įi myliu…del jo as padaryčiau viska…viska…net nesudvejojus pulciau į ugnį jei zinociau, kad ten jis…ne minutes nereiktu kad šokčiau į ledį vandeni, matydama, kad jis skęsta…tiesiog nera to, ko del jo nepadaryciau… Skaudziausia, jog zinau,…

Paskutini karta as tave matau… Paskutini karta tau nusisypsau… Paskutini karta, zvilgsniu as tave lydziu…. Paskutini karta tau M y l i u tariu Niekas niekas nebezino kur yra tiesa as tik noriu dar istarti…as tave myliu….

Kur pradingo tavų akių spindesys, Kuris suvirpindavo mano širdį? Aplink tik nerimas ir liūdesys, Bet aš vistiek turiu dar viltį… Tikiu,kad vėl pamilsi tu mane Kaip tąsyk,pirmą kartą… Tikiu…O gal ir ne? Pati jau nežinau ar verta. Ar verta vėl ištarti tavo vardą, Kasryt vos tik nubudus, Ir dar kartoti jį ne kartą, Kol vėl tamsu bus? O naktį,juk ne paslaptis, Aš vėl kaip ir seniau Sapnuosiu tik tavas akis, Ir nieko,nieko,pažadu,daugiau… Ir negaliu aš be tavęs, Tik vargu ar tu tai supranti? Likimas negaili manęs, Nes širdelėj liks žaizda gili…

Pabaiga… Pasaka baigesi… Sugriuvo viskas,tik nera ko kaltint,patys viska sugriovem,sutrypem.Ir jausmus,ir viltis,ir meile,jei ji kada nors buvo. Sudauzem viska per kelias akimirkas ,uztrenkem viens kitam duris,atsibodo viskas. O statem,net seserius metus. Nebuvai nei tu man princas,nei as tau princese,ir namai ne rumai ar pilis,bet buvom artimi,laimingi…Buvom…Nesugebejome ivertint,to kas buvo…Buk laimingas ir as busiu laiminga,gal jis bus princas,o tu atrasi princese ir namai bus rumai ar pilis.Tik kazin ar iseis but tokiais laimingais kokie buvome mes kartu…

………rasau sita laiska ir nezinau ar ji isiusiu, nezinau ar mane suprasti gali kasnors, nezinau ar verta, ar reikia kaskam pasakoti tai kas dedasi tavo viduje, ar reikia kanors uzkrauti savo problemom……..po truputi kaupiasi asaros akyse, nezinau…ir vel pavasaris, jis dar tik ateina ,o as jau vel verkiu, jis kasmet man atnesa begalini liudesi……..tik va per siuos metus labai atbuko mano jausmai, visada viska laikau uzgniauzus ir neleidziu pasireikst, na bent jau stengiuosi to nedaryti, nebemoku verkti, noriu, bet nebegaliu, gal sitie zodziai leis man tai padaryti…..as begalo bijau zmoniu, istikro tai ne svetimu kokiu, o butent savo draugu, paskutiniu metu man atrodo, kad jie tik ir taikosi progos mane…

Aš tarsi laivas jūroje,kurio inkaras priverstinai nuleistas.Svajonės,siekiai toli ir nepasiekiami kaip ir to laivo krantas. Turiu rasti jėgų ir tą inkrą pakelti ,leisdama laivui plaukti ten kur jam reikia iš tiesų.Taciau kur gauti tų jėgų,ryžto? Turiu apsispręsti:ar liksiu vienoje vietoje ir skęsiu,ar rasiu jėgų ir plauksiu tolyn,kaip bebūtu sunku..

Ar zinai kaip jaucias paukstis narve,nesvarbu,kad jis auksinis.Nzn?O as galiu pasakyti,nes taip jauciuosi as…Negaliu niekur iseiti,esu narvelyje.Kaip paukstelis laukiu,kada atsiras nors menkas plyselis istrukti,bet tu ji gerai esi uzdares ir bijau,kad jos neatsidarys.Esu tarsi prijaukinta,bet pasyvi,man niekas neidomu,nieko nenoriu,toks jausmas,kad nykstu… Bet jei durys prasivers ir matysiu ,kad galiu istrukti,buk tikras taip ir padarysiu…As istruksiu i laisve ir niekada negryziu,busiu laisva ir dziaugsiuos laisve…Buk tikras…As ne paukstis,as zmogus ir man reikalinga laisve,bet tu to nesupranti…Tau atrodo,kad man taip turi buti gera ir saugu nuo visko…As ne kristoline vaza,as nesudusiu nuo gyvenimo smugiu,bet tau atrodo kitaip…tad laukiu,kad tu suklysi ir as isskrisiu,amziams is to auksinio narvelio…