Kai tu prisiglaudi prie mano nuogo kuno, as virpu tarsi drebule…is geismo tau, as niekad nepatyrus tokio mielo jausmo tarsi devintame danguj pasijutau… kai tavo rankos mano nuoga kuna glamoneja, sirdis man ima plakti dar stipriau… nuo buciniu tavu-akyse viskas susilieja, o tavo rankos slysta vis zemiau… …ir jau po visko,kai musu kojos susipyne, vis dar myluojam vienas kita buciniais, uzmiegame svelniai apsikabine, kol mus pazadins ryto saules spinduliai….

Kiek daug dar žodžių nesakytų ir daug neištartų minčių nereikia jų tiktai išlikim mes amžinai kartu jei sielvartas užvaldo jei sieloje ruduo ateiki pakalbėki nukris tasai akmuo o jei iš skausmo tau plyš kada širdis nebūki mažas vaikas nebūki nebylys ištark tik vieną žodį kurį tu man jauti ir būsime laimingi ar tu manim tiki mes vaikštom ir svajojam gal mes debesyse? lai jungia mus ta laimė lai gaubia šiluma jei tu mane dar myli, jei tu manim tiki, ateiki apkabinki ir būki su manim! bet jei manęs suprasti tu šiandien negali, tuomet prašau sudegink mane tu praeity ir niekad nepriminki tos vasaros karštos, kai akys man pasakė ji niekad…

As mylejau tave tau nezinant, tau nezinant tave as myliu. Mano meile plati kaip zvaigzdynai kaip zydejimas lauko geliu…. Skiriu zmogui, kurio nepamirsiu visa savo likusi gyvenima, kuri mylejau, myliu ir uz kuri buvau pasiruoses paaukoti viska… Aciu Tau BEATA, kad padejai man pajusti tai, ko daugelis zmoniu per visa savo gyvenima nepajaucia…Aciu ir uz tai, kad niekad nebuvome kartu, ir neteko man Taves pazinti kaip antrosios puses…Aciu uz tai, kad buvai mano svajone, mano tobulybe ir siekiamybe….

Mylek mane, laikyk mane As noriu buti tavo glebyje. Mylek mane, pajusk mane Ir busim amzinai drauge… Mylek mane, ir geisk manes Te meile ir aistra neges Mylek mane, ir buk salia As noriu jaustis mylima… Mylek mane, prasau mylek, Tave as myliu – patikek… Mylek mane, karstai mylek… Neleiski niekad man kentet… (P. S. Sava kuryba)

Nekenčiu,kaip kalbi su manim, kaip nešioji plaukus… Nekenčiu kaip spoksai į mane, kaip skaitai mano mintis… Nekenčiu to taip, kad slepiuosi po eileraščiu… Nekenčiu, kad tu visad teisus, nekenciu kai meluoji… Nekenčiu kai verti mane juoktis ir labiausiai nekenčiu ašarų… Nekenčiu, kad nepaisai manęs. Nekenčiu, kad nerasai, kad neskambini… Bet labiausiai nekenčiu to, kad… neistengiu tavęs nekęsti… Nė trupučio… ne visų mažiausiai… dedikuota vienam zmoguciui, kuris to niekadneperskaitys, o jei ir perskaitys… is to nebus jokios naudos…tik skausmas mano sirdy…

As begau nuo Taves, Bet su laiku vis stojau, Nes ateitis manes nelauke, O Tu negailestingai prie manes artejai Is skausmo siela tyliai sauke… Ikniubes i krutine Tu verkei, Ar neprisimeni kaip as del to kentejau? Kai Tave skausmas smauge, as dusau, Kai Tau skaudejo- as verkiau! Ir kaip be gailescio mane tu isnaudojai, Neliko asaru, neliko net akiu, Tik bukas zvilgsnis visada Tve stebejo, Kol tu ejai tolyn,gyvenimo keliu. Ir viso sito pasekme- tai meile! Kuriai as atsispirti negalejau, O meile ta Man buvo tik tai jaukas, Kuriuo Tu man gyvenima suedei. Saldumas liko ant liezuvio galo, O toleliau kartu kartu, Dabar tik smeklos sypsena igavus, Toliau keliauti as…

Ir kryzius ant kelio ir takas baisus Tave man priskyre beprasmis lietus JAu baigesi naktys ir dienos salia Jau viskas nueita mirtis jau toli… Mes vis del to mylim ir esam arti, Kodel susijungia dangus ir vanduo? Sunku tai suprasti,sunku,nes ruduo… Jau lapai iskrite ir beldzias naktis,taves nebematant ateis pilnatis… Tu mano gyvybe ir mano mirtis. Atskleisk man ta nakti dienoi ir nakti Atskleisk juk kas nakti yu dieva meldi,Meldi kad suprastu tave angelai… Suprasiu save,suprasiu ilgai Nereikia man saules ir tu tai zinai… Paskestu seseli ir tamsa apkabins Suduze zibintai mano gatve dabins, Tu ateisi ir vel takas baigsis toli… Nesurasi manes nes as kylu aukstyn, I dangaus i…

Aš čia šalia Radau tave – Už šydo Praeities, Svajonių rūko – Ir lyg basa mergaitė Bėgau pabučiuot. Gal tu rasa?- Man ašara Ant skruosto, Gal rytmečio Aušra Iš po nakties? Kur plauna bangos Mūs svajonių uostą Nuvesk mane Ir nebeatiduok Į šaltus gniaužtus Užgęsusios jau Praeities…

Krauju suteptos rankos…. Jos be gailesčio pačios žalojo save! Aš persigalvojau…. Aš išsigandau mirties…ji taip arti…. Ji jau glostė mano kūną ir pardavė velniui manąją sielą! Jau buvo per vėlu… Dar ilgai čia gulėjau… Kai pagaliau supratau, kad tai paskutinės mano akimirkos… Aš noriu sugrįžti! Aš nebenoriu pasitraukti iš gyvenimo! bet deja… aš negaliu atsukti laiko ir žinau kad tai pabaiga visko… Mano supjaustytas kūnas lėtai nukraujuoja ir giltinė uždengia mano akis… Ir kodėl?! Kodėl mirtis užvaldė mano kūną ir pavogė sielą? Juk aš giliai širdyje to nenorėjau..! Mano širdis šaukėsi pagalbos… bet tu to negirdėjai….O gal nenorėjai išgirst Kodėl niekas manęs neišgelbėjo??! Kodėl niekas nesakė, kad mirtis tokia baisi…?…

Pasauly daug ilgu naktu Pasauly daug yra zmoniu Visi kazkuo yra mieli Bet netokie jie artimi… Kas ryta pabundu viena Ir nerandu as jau taves Tu vis kazkur skubi, leki O as tik noriu but su tavimi… Man reikia tavo sypsenos Ir tavo ranku silumos man reikia zvilgsnio tu akiu Kurias kas nakti as regiu… Esi toli tu nuo manes Ir negaliu pasiekt taves prasau sugriski tu greiciau ir nepalik manes daugiau…