Girdėjau, kai vakar, Laukų pakrašty Sakei man, kad vėl Sužydėjo linai. Jų mėlynos akys Man vėl pakuždėjo, Kad niekad daugiau Aš atgal nesugrįšiu. Ir gal kam piktai Rytoj atsakysiu, Gal kam ir širdį Užpilsiu krauju. Bet aš juk žinau, Kad tu pasakysi: „Nebūsi viena, O būsim abu”, – Toli gal nuo medžių, Nuo pievų linų, Kur viskas pradingo, Kuo mes tikėjom… Bet juk visą pasaulį Apeisim abu Ir visą esybę Viens kitam dovanosim.

Tu pazvelk kada i dangu giedra I saules spindulius sviesius Ir tu suprasi, kad svarbiausia Gyvenime yra tau artimas zmogus.

UŽ LANGO NAKTIS DANGUS PILNAS ŽVAIGŽDŽIŲ JŲ TIEK DAUG IR JOS VISOS KARTU BET MĖNULIS VIENAS IR AŠ VIENA MES TIK SU MĖNULIU GALIM BŪTI PORA AŠ VIENA ŠIOJ NAKTĮ IR GYVENIME TAIP PAT TURIU ŠEIMĄ, DRAUGŲ BET TO VIENO NĖRA KOKS KEISTAS TAS PASAULIS O GAL JAME AŠ KEISTA NEŽINAU, BET KUR JIS YRA??? ŽINAU, KAD ATEIS DAR TA MEILĖ BET KODĖL AŠ TIEK LAUKTI TURIU? VIS LIŪDŽIU IR LIŪDŽIU…

Mylejau as roze lelija ir saule Ir maza balandi ir wisa pasauli… Dabar nebemyliu-mylesiu ji wiena… Ji tyra kaip rasa, ji skaistu kaip diena, Juk mano mielasis atstoja pasauli, Lelija ir roze, balandi ir saule…

Prisimeni…kai buvome drauge? Kai vaiksciojom abudu vakarais. Kada sakei,kad myli tu mane,- Ir as tikejau zodziais siais. Prisimeni…kai lupos paliete mane? As glosciau plaukus, Ta bucini jauciau as savyje Prisimeni…pritylusioj gatvej? Mes juokemes skaiciuodami zvaigzdes. Tada prisimeni…ir sutikai tu ja Palikdamas mane ir svajones Prisimeni…juk buvome drauge. Juk vaiksciojom abudu vakarais. Tada sakiai,kad myli tu mane Kodel tikejau zodziais siais.

Ji uzdaryta lediniam narve, Ji werkia wienui wiena, Ji tyli kai tu shalia, O gal jau neprabils niekada? Jai saules danguj nera, Jai aplink tik pilka tushtuma! Paimk uz rankos ir weskis shalia, Laikydamas stipriai sawo delne. Gal tada nushwis diena, Gal ishwysi shypsena weide… Gal saule jai tada pazadesi O gal amzinai mylesi…

Tu isejai ,palikes nezinomybej ,laukime.. Nepasakei kas buvo,kur suklydom, Kur kaltas tu,kur as. Ar baigesi musu grazi draugyste? Ar pabaiga graziom kalbom,viltim,tikejimui Apie mane ,tave? As lauksiu,bet tik ,kad pasakytum Kodel taip greitai palikai? Neprasysiu,kad liktum, Neprasysiu neuzmirst… Neprasysiu nieko.. As tik lauksiu,kad pasakytum kodel taip greit…..

Mano pasaulyje lyja lietus, mano pasaulyje nesviecia saule – gal neateik… tau cia gera nebus, geriau tu uzmirsk mano maza pasauli! Cia medziai liudni ir saltos rasos, dabar cia ruduo, po rudens – ziema… geriau neateik – cia ramybes nerasi, tegu man vienai bus ziema amzina… geriau neateik – juk noresi iseiti, o man bus sunku, tau gera nebus… Mano pasauli apeiki is tolo… Mano pasaulyje lyja lietus…

Apkabink mane, kai vėjas medį apkabina. Suliepsnok dar kartą ugnimi. Ir išeik palikęs tuštumą krūtinei. Tu išeik ir liksim svetimi.

tavo zodziai tirpsta tarsi sniegas, tu pamirsi juos su nuotykiais nakties. ir uzdares tu duris iseisi vienas nepalikes man net virpancios vilties. tu tik paprastas zmogus,kuri mylejau. be pavydo,turtu-tik tyra sirdim, tu tik paprastas zmogus,kuriuo tikejau ir tikejaus amziaus likti su tavim… bet nelemta mums kartu sutikt rytojaus, veda mus keliai i skirtingas puses, as ilgai stovesiu kryzkelej sustojus ir liudesiu,nes jau netenku taves.