Šefo dienoraštis

Pries dvi savaites buvo mano 45-asis gimtadienis, taciau ta ryta as
nesijauciau labai gerai nusiteikes. Sedau pusryciauti tikedamasis, kad
zmona bus maloni, pasveikins su gimtadieniu, ir galbut padovanos dovana.
Taciau ji ne tik kad nepasveikino, bet netgi nepasake man „labas rytas”.
Na, tiek jau to, del to ji ir vadinama zmona – vaikai tai jau tikrai
atsimins.

Vaikai atejo pusryciauti, taciau nepratare ne zodzio. Eidamas i darba
jauciausi iskaudintas ir prislegtas. Izengus i biura, mano sekretore Janet
pasake: „Labas rytas, virsininke, sveikinu su gimtadieniu”. Pasijauciau
siek tiek geriau – bent jau kas nors prisimine.

Dirbau iki vidurdienio. Vidurdieni Janet pabelde i mano kabineto
duris, ir pasake: „Zinote, siandien tokia grazi diena, ir dar jusu
gimtadienis. Eikime papietauti, tik jus ir as”. As atsakiau, kad tai
graziausi zodziai, kokius man siandien teko girdeti, taigi eime pietauti.

Mes nuejome pietauti. Pietavome ne ten, kur paprastai, isvaziavome i
nedidele kaimo kavine. Isgereme po 2 Martini, ir mums labai patiko pietus.
Griztant i darba ji pasake: „Zinai, siandien tokia grazi diena. Mes juk
neprivalome grizti i darba, ar ne?” As atsakiau, kad ne, turbut ne. Tuomet
ji pasiule vaziuoti i jos buta. Atvykus ten, mes isgereme dar Martini ir
surukeme po cigarete, o tuomet ji istare: „jei nepriestarauji, as nueisiu i
miegamaji, o tada pereisime prie sio to malonesnio”.

As, zinoma, dziugiai sutikau. Ji nuejo i miegamaji ir grizo mazdaug
po 5 minuciu …….. laikydama rankose didziuli torta, o paskui ja ejo
mano zmona ir vaikai. Visi jie dainavo „Su gimtadieniu”. O as sedejau ant
sofos tik su kojinemis ir didziule erekcija.