Nors orai lauke vis dar primena vasarą, dienos kalendoriuje neišvengiamai signalizuoja apie rudens pradžią. Į tai turėtų atsižvelgti ir sodininkai, kurių laukia vienas svarbiausių rudens darbų – vejos sėja. Ji rudenį aktuali ir tvarkantiems esamą, ir naujai sėjantiems veją, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Kiekvienas, kuris svajoja apie tobulą veją, turi suskubti ją pasėti: tai padaryti būtina iki rugsėjo 10, vėliausiai – 15 dienos. Per likusį rudenį vejos sėklos spėja sudygti, o pati veja – įsišaknija, įsikrūmija ir stipri pasitinka žiemos iššūkius. Nespėjus laiku pasėti vejos, ji blogai peržiemos, o pavasarį ji bus silpna, ir gali tekti atsėti veją“, – teigia profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.
Pasak eksperto, ši taisyklė galioja tiek naujai sėjantiems, tiek ir tvarkantiems esamą veją, atsėjant pažeistus plotus. „Per vasarą veja galėjo nukentėti nuo pačių įvairiausių negandų: drėgmės trūkumo, saulės kaitros ir pan. Laukiniai, taip pat naminiai gyvūnai galėjo užteršti veją savo šlapimu ir išmatomis bei ją išdeginti. Pašalinus pažeistus augalus, veją reikia atsėti, bet būtina tai padaryti taip pat iki rugsėjo vidurio.“
Praėjusi vasara – dėkinga sodininkams, bet nepagailėjo ir iššūkių
Praėjusi vasara pasižymėjo neįprastais orais: jei ankstesnės vasaros buvo kupinos saulės ir kaitros, šiemet netrūko kritulių. Kaip teigia T. Gurskas, vejoms patinka drėgmė, o ir prižiūrėti šią vasarą ją reikėjo kiek kitaip.
„Jei vasarą veją įprastai pjauname kiek aukščiau, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė, šiemet veją reikėjo pjauti žemiau, jog greičiau išgaruotų susikaupusi drėgmė. Be to, tikėtina, sodininkams pavyko sutaupyti nemažai laiko ir lėšų, nes veją reikėjo laistyti rečiau“, – paaiškina specialistas.
Vis dėlto, praėjusi vasara sodininkams sukėlė ir nemažai iššūkių, vienas kurių – įvairios ligos ir sparčiai besiplečiantys grybai.
„Kai turime daug drėgmės ir neaukštą oro temperatūrą, turime palankią terpę veistis infekcijoms ir grybelinėms ligoms. Raudonsiūlė, rūdys, taip pat vadinamieji „raganų ratai“ – tik dalis problemų, kurios gali užklupti veją. Geriausia to išvengti tinkamai prižiūrint veją, o pirmiausia – palaikant reikiamą jos aukštį, kuris rugsėjį turi būti apie 5–6 cm“, – pataria kraštovaizdžio ekspertas.
Jis pabrėžia, kad vejos aukštis priklauso nuo orų, tad būtina stebėti orų prognozę ir laiku reaguoti į jų pokyčius. „Jei turime šiltus, sausus orus, kokie ir buvo rugsėjo pradžioje, veją reikia pjauti pakankamai aukštai – taip sustabdysime spartų drėgmės pasišalinimą. Tačiau jei susiduriame su krituliais ir vėsesne oro temperatūra, veją patartina nupjauti žemiau.“
Pasak „Linas Agro“ regiono agronomės Reginos Kanevičienės, ypač raudonsiūlė yra pavojinga liga, galinti netgi visiškai sunaikinti veją.
„Raudonsiūlė – greitai plintanti, pavojinga vejos liga, kuri dažniausiai pasirodo rudenį, esant aukštai drėgmei. Ligos bruožas – nedideliais ploteliais paruduojanti žolė, taip pat atsirandantys maži raudonos spalvos siūlai. Raudonsiūlė gali būti kontroliuojama reguliuojant tręšimą, laistymą, palaikant tinkamą vejos aukštį. Jei veja – stipriai pažeista, gali tekti naudoti fungicidus“, – sako R. Kanevičienė.
Pataria, kaip tręšti veją rugsėjį
Kita svarbi vejos priežiūros rudenį priemonė – trąšos. Nors gali atrodyti, jog šiam laikotarpiui reikėtų specialių priemonių, kraštovaizdžio ekspertai pataria į sandėliuką dar nepadėti vasarinių trąšų.
„Pirmąją rugsėjo dekadą, t. y. iki rugsėjo 10-osios, veją dar galima tręšti vasarinėmis trąšomis, kuriose yra gausu azoto: ši veiklioji medžiaga skatina augimą. Tačiau vėliau, jau po rugsėjo 10 d., patartina rinktis trąšas, kuriose azoto – itin mažai, o dominuoja kalis ir fosforas. Pastarieji mikroelementai stiprina augalo šaknis, suteikia jam tvirtumo ir padeda pasiruošti žiemojimui“, – komentuoja T. Gurskas.
Jis taip pat pabrėžia, kad vejos priežiūrai vertėtų rinktis trąšas, savo sudėtyje turinčias chloro. Pasak eksperto, chloras – viena svarbiausių medžiagų, saugančių veją.
„Chloro nereikėtų bijoti – netgi atvirkščiai: chloras saugo veją nuo sniego pelėsio, taip pat jau paminėtos raudonsiūlės. Ši veiklioji medžiaga atlieka dezinfekcinę funkciją, dėl ko veją rečiau užklumpa infekcijos, grybų ligos. Tačiau trąšos su chloru nėra universalios: jų nereikėtų berti, pavyzdžiui, ant rododendrų, šilauogių ir kitų augalų, kurie – jautrūs chlorui“, – sako kraštovaizdžio ekspertas.
Norintiems iš vejos pašalinti susikaupusią grybieną, T. Gurskas pataria pasitelkti trąšas su geležies sulfatu: jos padeda naikinti ne tik grybus, bet ir samanas. „Tačiau nepalikite šių trąšų likučių ant kietų paviršių: ištirpusios, jos palieka rudas dėmes, kurių neįmanoma išvalyti. Taip galite sugadinti trinkeles, kitas dangas.“
Apie AB „Linas Agro“
AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.
Pranešimą paskelbė: Tomas Šiuškus, UAB „Bosanova”
