Pulkininko pranešimas

1930 m. spalio 5 d. Angliją sukrėtė tragiška žinia, Jos techninių laimėjimų viršūnė ir nacionalinis pasididžiavimas, dirižablis „R-101”, atlikdamas savo pirmąjį skrydį, susprogo virš Prancūzijos.
Praėjus dviem dienoms po katastrofos, savo Nacionalinėje psichinių problemų laboratorijoje žymus Londono psichiatras ir ekstrasensas Haris Praisas atliko savo eilinius bandymus. Šiuose bandymuose dalyvavo ir mediumė Eilin Harret. Perėjusį į transo būseną, ji staiga pradėjo kalbėti žemu vyrišku balsu ir pareiškė, jog pulkininkas Karmaiklas Irvinas, ką tik susprogusio dirižablio vadas, nori pranešti svarbią žinią. Po to pulkininko Irvino dvasia Eilinos Harret lūpomis smulkiai papasakojo apie visus dirižablio. konstrukcijos defektus ir jų sukeltus techninius nesklandumus, kurie ir tapo katastrofos priežastimi. Nė vienas žmogus negalėjo žinoti viso to, ką kalbėjo Harret Irvino balsu. Tiktai gerokai vėliau, jau ištyrus dirižablio sprogimo priežastis, Britanijos aviacijos ministerijos komisijos nariai sulygino savo ataskaitos turinį su tomis žiniomis, kurios buvo užrašytos Hario Praiso laboratorijoje „pagal Irvino žodžius”. Kiekviena pulkininko Irvino pranešimo detalė buvo teisinga.
Ypač didelį įspūdį kontakto su Irvino dvasia dalyviams padarė jo pareiškimas, kad jis su gyvaisiais susisiekė norėdamas išvengti panašių tragedijų ateityje.
Aišku, svarbų vaidmenį šioje istorijoje suvaidino ir neabejotinas mediumės Eilin Harret talentas. Neturėdama techninio išsilavinimo, ji sugebėjo teisingai priimti ir tiksliai perduoti sudėtingą inžinerinę informaciją. Jos kontaktas su žuvusio pulkininko dvasia įtikinamai demonstruoja, jog žmogaus sąmonė, jo protas lieka gyventi ir mirus fiziniam kūnui.