Kam virš...

noriu mirti

2008 03 30

Labas,…tai va turiu tokia problemele daznai pagalvoju apie mirti.nors pati manau tai nera nieko baisaus bet kartu nenoriu sito pasaulio palikt.noriu pamatyt kas as busiu ateityje man viskas idomu bet kad atrodo kai uzeina pykcio priepoliai tai tikrai paiimsiu ir nusizudysiu.o pykcio priepoliai uzeina deaznai tiksliau kiekviena diena.nueinu i sule atsedziu pamoka pertrauka ir viskas triuksmas(jus tikriausiai galvojat kad as ramybes megeja NE!!! bet kai tos negres rekia tai negera daros )tuomet ir nebegaliu likti savo ‘kailyje’
Ka daryt kasnors gali padet.Ar tai tiesiog paauglystes priezastys ar kas nors daugiau ir blogiau.

Bendrinti
NaudotosKnygos.lt

Related Posts

Slaugos namai: ką jie gali pasiūlyti?

2021 08 07

87 Comments

  • patareja

    2008 03 30 at 18:03

    ernesta,nemanyk taip,kad niekam nerupi,gal tiesiog,tavo tevai labai uzimti,gal tu viska per daug sureiksmini,na nera jau tas pasaulis toks baisus,tik reikia i ji ziureti kitu kampu,negu tu dabar ziuri,visiems gyvenimas yra sudetingas,niekam niekas nieko neatnesa ant lekstutes,reikia paciai stengtis,mokytis,po to dirbti ir uzsidirbti,kada turesi savo pinigu,pajusi savo verte,galesi buti nuo nieko nepriklausoma,kantrybes ir mokykis,mokykis……..be mokslu s…..

  • ernesta

    2008 03 30 at 20:03

    jums gerai kai pas jus yra draugu ka gerai as tuoj uz men.varau i lietuva o poto vel kankynes,o kitais metais motina sake pirks bilieta i italija ar i panasu suda zodziu i stovykla.o kas man is to as nekenciu sio pasaulio!!!
    p.s kai pati dar neseniai gyvenau pas mociute niekada nepagalvojau apie mirti nes tai mociute patardavo ka nors kad nusiraminciau arba DRAUGAI o dabar turbut galeciau negrist naktimis niekas nepastebetu nes niekam nerupiu.

  • Rima

    2008 03 30 at 21:03

    Labas, skorpione. Aš – irgi tokia. Tik man metukų dvigubai daugiau. :)Suprantu tave kuo puikiausiai. Tai – tikrai skorpioniškas charakteris. Ėsti ir kaltinti visus aplinkui, o save – labiausiai. :))) Jau mes tokios – maksimalistės. Arba viskas arba nieko. Arba užsidarom į savo kiaukutą ir su niekuo nebendraujam arba prisiatviraujam su pirmą kartą matomais žmonėm. O labiausiai negailestingos savo artimiesiems. Ypač – mamoms. Durnas charakteris. Nors iš tikrųjų tas mamas labiausiai mylim. Tik visa bėda – savo gyvenimu stengiamės įrodyti, kad galime gerai gyventi ir be jų. Tik… Kam mes stengiamės tai įrodyti – toms pačioms mamoms. Aš jaunystėje savo charakterį vadinau „pjūkline įtampa” – tai aštrus kampas, tai – įlinkis. O po aštrumo pademonstravimo – ant širdies labai bloga… Tikiuosi, su laiku išmoksi valdytis. O mokytis teks. Geriau – pačiai, nelauk, kol gyvenimas žiauriai mokins. Teks mokytis kantrybės, pakantumo kitam žmogui. Mokytis duoti šilumą, gerumą. Šiaip sau – už dyką. O dar geraiu – įsitaisyk kokią vyresnę draugę. Tetą, kaimynę ar ką panašaus, su kuria galėtum apie viską atvirai pasišnekėti. Tau tiesiog trūksta artimo žmogaus kuris ne nurodinėtų, kaip mama, o tik išklausytų. Sėkmės

  • gygy

    2008 03 30 at 21:03

    ernesta si problema ne tau vienai as isgyvenu tai beveik kiekveinais metais tik po karta ir tai tam buna vasaros pradzioj… baigiu iosprotet del kai kuriu dalyku nes vsiaks atsibosta ant vsiko klikiu ir negaliu neko padaryt su savimi o apie mirti daznai galvoju… daznai matau vizijas kaip vienu atveju ar kitu mristu.. paskuninikarta vos nenusizudziau pati… aptemo protas kaip galima sakyt nepatikesi buvau ant tilto pre jruos palangoj… ejau tiltu ir nedaejus galo as pajutau tesiog smugi zemyn ir tesiog oro trukt pradejo ir pamaciau taip pradejau ksest … ir vizija kaip mane istrauke tik nekaip neusprantu kodel as save maciau su apatiniu trikotazu suklupusi ilgai buvau ko lpriejo draugas ir sako kas yra saku neko o asaros bega kaip nezinau kas ir ensuprantu aks yra ir as i ji paziurejau ir saku ar as gyva? jis stiprei apkabino mane ir nunese nuo tilto sako viskas bus gerai nusiramink… tesiogg neko baisiau nera galvot ir matyt save miruse… zinok tokie vaizdai tik dar karta irodo kad gyvenims yra grazus ir dar karta pagalvoji kad yra zmoniu del kuriu turi gyvent… patykek… neko nera baisiau kai kartojasi tai kart is karto … manaii sprotejau kad ne … esu gan protingas zmogus ir laimingas manau sypsena is veido nedingsta bet kartais buan tarpai kai nusivyliu gyvenimu ir jauciuosi taip niekaingai neko nenoriu … bet ar verta mirt jei turio teik mylimu zmoniu aplink ne vsikas dar gyvenime padaryta … todel turi gyventi ir dziaugtis gyvenimu ir ji dovanoti kitiems ….

  • Pirmadienis -

    2008 03 30 at 22:03

    manau jog daugelis pergyvena panasu laikotarpi.. man kazkada taip irgi buvo.. mano nuomone pagrindine priezastis yra paauglyste, taciau ir uzimtumas ir draugai ir seima cia atlieka panasu vaidmeni.. tau siek tiek padetu kokie nors uzsiemimai, nauji draugai, juolab, kad prasideda vasara ir daugelis namuose nepasiliks, taigi pac laikas prasiblaskyti, kur nors isvykti (na jei yra tokia galimybe).. bet nesizudyk ir nesijaudink!=] viskas praeis savaime..

  • Martis

    2008 03 30 at 23:03

    Man tai pora kartu kilo minciu ka nors sau padaryt ir neatsikelt…Tiesiog ziauriai bloga nuotaika buva,galvojau kam as cia toks reikalingas,kokia gyvenimo prasme ,jei tik vien vargti reikia.Bet dabar normaliai viskas pas mane,tik mokytis sunku

  • Wuu

    2008 03 31 at 00:03

    teisingai sako, kad daugelis tai isgyvena man irgi taip buvo… Bet poto tai praejo ir noras zudytis, uztai kyla noras zudyti aplinkinius…:) Bet smurtiniai kompiuteriniai zaidimai visai geras budas nusiraminti, bent jau man. Taigi apie mirti geriau visai negalvoti. Reikia dziaugtis gyvenimu, kad ir kaip kartais buna sunku, vistiek yra dalyku siame gyvenime, kurie privercia nusipypsoti…:) Taigi vyk niurias mintis salinir viskas bus gerai…

  • mergina

    2008 03 31 at 02:03

    Paauglystes laikotarpiu daznai pasireiskia tokie”priepoliai”, bet sureiksminti, kad klasej kazkas rekauja ir del to zudytis? Stenkis islikti rami, tas laikotarpis labai greitai praeis. Stenkis nebuti viena, visada turek zmogiu su kuriuo gali pasikalbeti, kuris tave isklausytu ir suprastu. Geriausia butu, kad vyresnis zmogus tave isklausytu ir paremtu silpnumo kaimirka. Svarbiausia – stenkis nebuti viena.

  • pegasas

    2008 03 31 at 03:03

    Jauni žmonės jie yra idialistai,todėl juos erzina viskas kas vyksta ne pagal jų vidinio pasaulio nuostatas. Sunku suprasti ir pateisinti melą apgavystę ,panieką ir t.t ,bet jaunas žmogus taip pat nenori suprasti ir kito,kitokio žmogaus -juk mes visi skirtingi. Taip kaip amatininko padarytas vėrinys yra šimtus kartų vertesnis už standartinį vėrinį,taip ir kiekvienas žmogus yra neįkainuojamas,išskirtinis,todėl kad ir kas ką besakytų -visada atsiminkite ,kad jūs esate unikumas.
    Sėkmės ir Ramybės,o vizgi gyvenimas gražus…net ir su savo biaurastimi

  • Anonimas

    2008 03 31 at 07:03

    ir kur jau tu tepsi,neskaudink mamos,ji vienintele,kuri tave labiausiai myli,del to ir prisiknisa,kad bijo ,kad tau kas neatsitiktu.matomai tu irgi nesi ideali,na tokiu ir nebuna,bet reiketu paklausyti vyresniuju patarimu,nemanyk,kad tu viena nelaiminga,pagalvok,kad kitiems buna ir blogiau……praeis…toks amzius

  • Fanas...

    2008 03 31 at 08:03

    Tai va MIRTIS :). Manau, kad tai yra ir bus musu issigelbejimas. Tik ismokite laikyti nuovoka, bent sapnuose, kad suprastumete ka nors po Jos :). Jei nusizudysi to nesuvokes, atrodys, kad susikisot girta galva i subine…
    Sekmes 😉

  • kraujuojanti

    2008 03 31 at 09:03

    sejp pas mane buna idomesni pozymei.kartais mane palaiko tikrai nesveika,bet kai zeuriai susinervuoju,o pykscio priezastis buna labai paprasta.as paimu koki daikta,nesvarbu ar tai tusinukas ar dar koks niekalas ir emu is to pykscio draskyti savo rankas…dabar nustojau tai daryti,senai to nedareu,nors kartais pakyla nervas toks ir norisi viska metyti dauzyti,ir vel draskyti rankas.esu uzdaras zmogus isgyvenu viska pati,niekam nesakau savo bedu,bet kai pamatydavo mano rankas,jos visos sudraskytos budavo iki krauju,tai gaudavau dar didesniu moralu,o tuomet vietoj to,kad mane paguostu ir paklaustu ar man viskas gerai,aprekdavo,tai as gryzdavau namo su asaromis akyse ir prirydavau vaistu.bet nesakau kad tau tai daryti reikia..TIKRAJ ne!tiesiog,dabar labai sunku tau,manau tai tikrai bus brendimo laikotarpio pozymei,greit viskas aprims tavyje.

  • Anonimas

    2008 03 31 at 10:03

    kodel jus paaugles galvojat,kad jus niekam nerupit,”kad mane paguostu ir paklaustu ar viskas gerai”,tikiu,kad ir paklaustu ,neatsakytum,reikia paciai ieskoti,kam galetum atsiverti,mamai pvz.,neuzsidaryti savam isgyvenimu rate,o ne laukti kol kas nors tave paguos,visi turi savu darbu ir gal bedu ,nemanyk ,kad tik tu viena esi nelaimingiausia,apsidairyk kiek yra invalidu ,ligoniu,kuriu kencia ne tik siela,bet ir kunas,daugiau laiko skirk mokslams(darai daug rasybos klaidu),labai padeda sportas,padek mamai uzuot verkusi ,kad niekas taves nesupranta,si „liga” su metais praeina.ir dar,otu ar stengiesi kitus suprasti ir paguosti,pabandyk atsidurti kito kailyje

  • Anonimas

    2008 03 31 at 13:03

    na, sunku ka nors manyti,nezinant kiek tau metu,ar mama daznai geria,jei turite kompiuteri,nemanau,kad ir visiski vargsai,buna,kad tevai geria,o vaikai neturi net ka valgyti ir tai stengiasi isgyventi,o nesizudo,neisizeisk,bet gal tu per daug reikalauji is tevu,gal ,,gal,sunku ka nors pasakyti,nezinant konkrecios situacijos,na ,nenuleisk ranku,gal ir tavo mamai reikia pagalbos,juk ji irgi turi jausmus,nesvarbu,kad ji daug vyresne,pasistenk ir ja suprasti,bandyk kalbetis su ja ne priekaistais,akiu draskymu,susidraugauk su ja,deja ir suaugusiems reikia,kad kas nors juos myletu ar paguostu,abiems jums linkiu surasti bendra kalba,laikas gydo visas zaizdas,gal veliau tai prisiminsi tai tik kaip bloga sapna,buk stipri

  • kraujuojanti

    2008 03 31 at 15:03

    dekoju uz pastabuma..na neslepsiu man 18metu.Taceu nesutarimaj sejmoj kilo,kaj ji pradejo visiskai kistis i mano asmenini gyvenima.As jai padedu daugeu dvasiskai ir psichologiskai,nes pati esu dvasinis zmogus,taciau negaliu kesti visa laika jos patyciu!To jau per daug!Kai ateina sveciu jinai ima mane zeminti ju akivaizdoje..(neesam vargsai,bet ir turtingi neesam)..Sneka apie mane taip,tarytum buciau ne jos dukra,zemina,sneka,saiposi,nors sveciam tai nepatinka..Nezinau tiesiog jinai nemego mano tebo,kogero as i ji panasi labai ir matyt nemegsta ir manes.

  • ernesta

    2008 03 31 at 16:03

    jus galit isseiti ir gyventi vieni o man dar tik 14m.tai ka man daryt?o jei rimtai tai bandau laikytis tik del vieno nes zinau kad nepadariau visko ka galiu.zinau kad dar turiu save pakeist bet ar as tai sugebesiu?ar man tai ne bus per daug sunkus?tai mane ir baugina kad as visko neprarasciau as visko bijau kas susije su vienatve.o viena ir taip daznai bunu tai kas tada kai ir su mama riejuos.o taip buna kiek viena sekmadieni(kai niekas nedirba)

  • ANDRIUS

    2008 03 31 at 20:03

    nu ka ernesta kiek pazistu ernestu tai jos visos nori mirt ir dar tu:)))PATARCIAU NUSIZUDYT,IR BUSI SUZINOJUSI KAS YRA POMIRTINIS GYVENIMAS:)GALIU PASKOLINT TEVU REVOLVERI,REIKIA.NU IR DUCHA MERGA ESI,NZN KA ISSIGALVOT TAI IR RASINEJI NEISIVAZDUOJU KOKS BERNAS TURETU BUT KAD SU TOKIA DRAUGAUTU

  • Domas

    2008 03 31 at 23:03

    Visiems, kuriuos kamuoja mintys apie savizudybe – pradekit dometis EZOTERIKA. Labai daug tokios literaturos yra isleista rusu kalba. Visu pirma jus suzinosite, kad zm. siela yra nemirtinga, taciau po mirties, anuose – kituose erdves ismatavimuose tenka prisiimti visa atsakomybe uz atliktus darbus ir veiksmus Zemeje. Yra labai geros erdves vadinamos rojumi, i kurias patenka nusipelne savo darbais, altruistiskos asmenybes ir yra l.nykios erdves – visiska tustuma, i kurias patenka ivairios padugnes ir deja savizudziai. Po l.ilgo buvimo ten, ateina laikas grizti i zeme. Ir kokiose seimose jie gimsta? Aisku, kad ne mokslininku, turtuoliu ar paprastu normaliu zmoniu seimose. Gimstama bomzu seimose, kaleimuose kas pasekoje ju laukia dar didesnis siaubas negu buvo iki tol, arba kudikiai ismetami i gatve. Arba gimstama tokiose salyse kaip Afganistanas ar Irakas karų laikotarpiu.Teigiama, kad anuose ismatavimuose pragaro nera, tikraji pragara zmones patys savo veiksmais susikuria zemeje (alkoholizmo ir narkomanijos pasekmes, nepagydomos ligos, kaleimai ir pan.) Zinau atveju, kai zmones iki tol pastoviai kliedeje apie savizudybe nustojo ta daryti, nes pradeje studijuoti tai ka as paminejau, pradeda suvokti kas ju gali laukti ateityje. Susimastyk apie pasekmes ir tu.

  • ieva

    2008 04 01 at 01:04

    jei tik netykeciau Dievu…jau seniai nusizudyciau…man su mama tikra kankine.as surandu sau vaikina,tai ji kazkaip suzino jo nr ir jam majakina…beto neseniai issiskiriau su vaikinu,tai ta kaip pamisusi..tik apie ji kalba.koks jis geras,kad as kalta jog mes issiskyrem.jog liksiu viena,jog as nieko neverta…nekenciu to sudino gyvenimo…

  • EgluzZe

    2008 04 01 at 02:04

    as daznai pagalvoju, kad noriu mirti… gyvenimas man toks negailestingas, vien nesekmes.. nors daug kas sako kad as turiu viska ko tik galima noreti,t.y seima, daug draugu, pinigu, autoriteta… bet man to neuztenka nes as neturiu to, kuri myliu.. o be jo as geriau busiu mirusi.. o mus skirianti riba yra gana kvaila, tai musu draugai. is tikruju kokia didele itaka gali tureti draugai ir ju zodziai, ju nuomone… as noriu mirti, nekenciu savo gyvenimo, nekenciu mane supanciu zmoniu… leisk mylet, nuodeme saldi… ir as kartu ten vel su tavim krentu.. man sakei, meile taip gili.. ir as kartu ten vel su tavim krentu…

  • Domas

    2008 04 01 at 03:04

    Egluze, dar karta perskaityk mano komentara – liepos 12 @ 15:02:56.
    Be to, draugai – niekas, o tu esi viskas. Anksciau ir as turejau panasiu problemu, veliau, kai atsipeikejau, negalejau suprast – lyg narkotiku niekada nevartojau, o kodel toks marazmas dejosi mano galvoje? Tai aksioma, kad zmones nevertina to ka turi ir eina is proto del to ko neturi, taciau kai tai isigyja – atsipeikeja ir nesupranta, kodel del to taip stogas buvo nuvaziaves. Atsipeikek, permastyk viska is naujo ir pradek gyventi kitaip.

  • Erodas

    2008 04 01 at 07:04

    to DT – tu galvoji, kad tu jiems labai svarbus? Pagalvotų, pagailėtų ir greitai užmirštų, o tau jau kelio atgal nebebūtų. Suprask viena – tik tu sau esi svarbus ir turi save saugot, intelektualiai, fiziškai ir dvasiškai vystyti ir prasmingai pragyvent tau skirtą gyvenimą. Tavo gyvenimas tau yra pats svarbiausias dalykas. Nori susinaikint, kad pažiūrėti kaip kiti tavęs gailės? Na, ką – pirmyn, o kas toliau? O toliau tavęs tikras siaubo filmas realybėje laukia.

  • anonimine

    2008 04 01 at 11:04

    apie mirti wisi pagalwojam…….bet ar wisi isdrysta taj padaryti………mano gywenimas susiktas…….turiu draugu turiu mylincius tewus nors ir su jais buna pykciu o ypac su motina su kuria kiekwiena diena pykstuosi del menkniekiu…….man wistiek kazko truksta…….bet ko???:(((( isiwaidzuoti net negaliu……2menesius keikwiena diena werkiu werkiu wakarais kaip bunu wiena ir kaip niekas nemato…..ir wiena karta neistweriau ir persipjowiau wenas pati neisiwaizdawau ka dariau ryte atsikelus tik supratau….ir dziaugiuosi kad uzteko proto susitwarkyti ta zaizda……..jauciausi kaip apsinakasinus…..pamate draugaj ka pasidariau nepalikdawo wienos nes bijojo kad nepakartociau dar ziauriau…..nes mano gywenimas tikrai ne saldainiukas……kiekwiena diena atsistinka kas nors neitiketino ir ziauraus…..ir wat wisa diena lijo werkiau nes ir su tewais pykausi gincijausi su wisais o po keliu walandu dar ir suzinojau kad mire mano artimas zmogus kury lb lb mylejau ir myliu….ka dabar daryti rankos kojos dreba nesuprantu nieko nesuwokiu ka darau…..norisi mirti kartu……bet ka padarysi tu turi gywenima ir dziaukis gywenk…….wisi draugai reiskia uzuojauta o as atsakau aciu ir gywename tik wiena krta taj gywenimu ir dziaugites……taj wat mano gywenimas wis blogeja ir blogeja swenciu nebelaukiu nes mirtis ir linksmybes man nesiderina….susiwokiau ir zudytis daugiau nebenoriu nes nenoriu prarasti to ka dar turiu sejma draugus waikina…..gywename tik wiena karta…..

Parašykite komentarą