Šis reiškinys nėra naujas, tačiau jo paaiškinti niekas negali. Štai pavyzdys. 1981 metų birželyje Džonatanas Kareras važiavo automobiliu į brolio vestuves Vašingtone. Staiga krūtinės srityje jis pajuto dūrį, tarsi jam būtų įgėlusi gyvatė. Skausmas stiprėjo, ir Dž.Kareras pradėjo įtarti patį blogiausią dalyką. Jau bažnyčioje, prieš prasidedant vestuvių ceremonijai, Džonataną apžiūrėjo giminaitis gydytojas. Ant susirgusiojo krūtinės jis pamatė monetos dydžio tamsią dėmę. – Tai paprasčiausias nudegimas, – konstatavo gydytojas. – Tu rūkei už vairo? Tačiau Džonatanas – nerūkantis. Tiek jam, tiek gydytojui visiškai nesuprantamas buvo ir toks faktas, kad ant Džonatano marškinėlių, ties nudegimo dėme, buvo matyti pėdsakas, kuris paprastai ant audinio lieka, kai jį paliečia ugnis arba degantis cigaras. Tuoktuvių…

1850 metų pabaigoje garsus amerikiečių dailininkas peizažistas V.S.Mauntas(1807- 1868) paskelbė Jog jis – vienintelio traktato apie tapyba, kurio autorius – pats didysis Rembrantas (1606-1669), savininkas. Antikvarai ir archyvų vadai tuo tuoj pat susidomėjo – juk tuo metu nė vieno Rembranto autografo JAV nebuvo.Šio traktato viešo paskelbimo net reklamuoti nereikėjo. Atsirado daug žmonių, kurie panoro susipažinti su didžiojo olando teoriniu traktatu apie tapybą. Ir kaip jie nustebo,kai Mauntas pateikė susirinkusiems manuskriptą, parašytą anglų kalba Jo paties ranka.”Betgi tai jūsų braižas, sere!” – nustebo renginio dalyviai. Mauntas nė kiek nesutrikdamas garbiems meno mylėtojams paaiškino, jog jam pasisekė išsikviesti Rembranto dvasią spiritizmo seanso metu, ir vaiduoklis jam tiesiog „padiktavo” mokslinį traktatą apie tai,…

1930 m. spalio 5 d. Angliją sukrėtė tragiška žinia, Jos techninių laimėjimų viršūnė ir nacionalinis pasididžiavimas, dirižablis „R-101”, atlikdamas savo pirmąjį skrydį, susprogo virš Prancūzijos. Praėjus dviem dienoms po katastrofos, savo Nacionalinėje psichinių problemų laboratorijoje žymus Londono psichiatras ir ekstrasensas Haris Praisas atliko savo eilinius bandymus. Šiuose bandymuose dalyvavo ir mediumė Eilin Harret. Perėjusį į transo būseną, ji staiga pradėjo kalbėti žemu vyrišku balsu ir pareiškė, jog pulkininkas Karmaiklas Irvinas, ką tik susprogusio dirižablio vadas, nori pranešti svarbią žinią. Po to pulkininko Irvino dvasia Eilinos Harret lūpomis smulkiai papasakojo apie visus dirižablio. konstrukcijos defektus ir jų sukeltus techninius nesklandumus, kurie ir tapo katastrofos priežastimi. Nė vienas žmogus negalėjo žinoti viso…

Susitikimas su mirusia dukra Rašytojas ir jo šeima pradžioje be didelio entuziazmo sutiko žurnalistės pasiūlymą užsiimti spiritizmu. Delfina savo bičiuliams papasakojo, kaip ji tai darė Paryžiuje. Ten dvasioms iškviesti buvo naudojami apvalūs stalai, už kurių susėsdavo „mediumai”. Padėję rankas ant stalo, jie laukdavo spiritistinio efekto. Ir jeigu tarp bandymo dalyvių būdavo tikrų mediumų (tarpininkų tarp žmonių ir dvasių pasaulio – red.), efekto ilgai laukti netekdavo. Stalas pradėdavo judėti ir savo kojelėmis belsti nustatytus ryšio ženklus: vienas bilstelėjimas reiškė žodį „taip”, o du bilstelėjimai -„ne”. Žodžių raidės būdavo perduodamos bilsnojimais, kurių skaičius atitiko raidės eilės numerį alfabete, Be to, žurnalistė pasakė, kad tokiems seansams reikalingas nedidelis apvalus staliukas, ir paskui pati…

Kiekvieną vasarą, birželio gale, Aliaskoje virš žemės iškyla europietiško viduramžių miesto vaizdas. Vietiniai indėnai dažnai susirenka to miesto vaiduoklio pasirodymo vietoje ir ištisas valandas tarsi kine stebi, kaip verda gyvenimas viduramžiškame mieste. 1887 metais keliautojui Džonui Setui pasisekė nufotografuoti to keisto vaiduoklio vaizdą. Paaiškėjo, jog šis miražinis miestas visiškai realus ir yra už tūkstančiu kilometrų nuo Aliaskos. Tai Bristolis. XX amžiaus septintajame dešimtmetyje žinomas mokslininkas A.Sandersonas su žmona ir jaunu asistentu lankėsi Haityje. Vienos išvykos metu jų automobilis įklimpo. gana gilioje baloje ir mokslininkams teko eiti pėsčiomis-Danguje švietė mėnulio pilnatis, ilga kelionė išvargino žmones. Netikėtai kelias ėmė gerėti, keliautojai po kojomis pajuto akmenimis grįstą gatvę. Apsidairę visi trys įsitikino, jog…

Seniausias Londono teatras – Karališkasis – garsėja kaip tikrav vaiduoklių irštva. Dabartinis Londono karališkojo teatro pastatas – jau ketvirtasis, pastatytas šioje vietoje per tris šimtus teatro gyvenimo metų. Žymiausias šio teatro vaiduoklis – Žmogus pilkais drabužiais.Ši gana taiki šmėkla teatre vaidenasi jau šimtą metų.Sutikimas su Pilkuoju Žmogumi lemia sėkmę jį išvydusiam aktoriui ir visa spektakliui.Nenuostabu, kad dvasių išvarytojams pasisiūlius „išvaduoti” teatrą nuo šios šmėklos, teatro vadovybė pasipiktinusi atsisakė. Pilkasis Žmogus nuolat pasirodo vilkėdamas ilgu pilku apsiaustu, kelnėmis iki kelių ir suvarstytais batais – tokia apranga buvo madinga XVIII amžiuje. Iš arčiau regėję vaiduoklį sako, kad jis gražus vyras, pasipuošęs pudruotu peruku ir trikampe kepuraite, prie šono prisijuosęs kardą. Manoma, kad…

Vaiduokliai, tai nera nepaaiskinamas dalykas, tiesog dabar dar sunku tai paaiskinti. Juk kazkada zmones netikejo kad Zeme apvali. Nenoredamas nukrypti i sali papasakosiu keleta istoriju (didzioji dauguma tu istoriju yra is knygu). Tikiuosi jums jos patiks. Pirmiausia noreciau jus supazindinti su vaiduokliu rusimis. Vaduokliai buna įvairūs,vieni pavojingiausių yra poltergeistai- šėlstantys ir įtūžę vaiduokliai. Vaiduoklių būna ir tokių, kurie tiesiog klaidžioja, nes nesupranta, kad jie jau mirę. Bet pasitaiko ir kerštingų vaiduoklių, kurie grįžta atkeršyti savo žudikams. Kai kurie vaiduokliai vaidenasi, norėdami pasakyti, kas juos nužudė. Tokie vaiduokliai dažniausiai apsireiškia per sapnus. Tikriausiai taip buvo daug kam, kai susapnuoji kokį nors žmogų su tavim atsisveikinant, o po kiek laiko sužinai, kad…

Chai Marko kalno papėdėje (Peru pietinė dalis, Puno miesto apylinkė) prieš dešimt metų dar gyveno žmonės. Dabar buvusio kaimo vietoje likę tik apgriuvę namai, skendintys piktžolių atvašynuose. Toks įspūdis, kad visi vietos gyventojai tą pačią valandą skubiai paliko savo namus. Visą šią istoriją išsiaiškinti padėjo turistai. Iš Arizonos valstijos (JAV) atvykusi turistų grupė klaidžiojo po Puno apylinkes ir grožėjosi puikiais spalvingais peizažais. Juos sudomino tas keistai apleistas kaimelis. Atvykę į Puno, amerikiečių turistai ėmė klausinėti miestiečių, kas gi atsitiko prieš dešimt metų prie Chai Marko kalno? Tai, ką turistai išgirdo, pranoko jų pačius fantastiškiausius lūkesčius. Nedidelės suvenyrų krautuvėlės savininkas Puno mieste – Chose Rodriges, kaip paaiškėjo, paliko minėtą kaimelį būtent…

Sveiki, neturedamas ka veikti paskaitydavau shi foruma, ir budavo gana idomu.Pastebejau ir gan karshtas diskusijas apie Antakalnio 25 , tik gaila, kad jis Vilniuje, nes ish Klaipedos juk nesitrenksi vien, kad tik pazheti nama, kur net nesi isitikines, kad ten ishtiesu kas nors yra.Taigi gal kas nors zhino kokiu panashiu vietu Klaipedoje????

Apie rusų rašytojo Nikolajaus Gogolio gyvenimą žinoma palyginti nedaug. Jis buvo uždaro būdo, keistokas žmogus, visi jo populiariausi kūriniai parašyti mistiniais siužetais. Jo amžininkai manė, kad Gogolis gebėjo iškviesti mirusių žmonių dvasias, užsiiminėjo burtininkavimu, savo kūriniuose aprašydamas asmeninius pojūčius, patirtus susitikimuose su anuo pasauliu. Nikolajus Gogolis mirė 1852 m., būdamas 43 metų amžiaus. Jis buvo palaidotas Sviato-Danilovo vienuolyne. Praėjus beveik 80 metų nuo jo mirties, t.y.l931m., SSRS vyriausybė nutarė, jog liaudies klasiką reikia perlaidoti į Novodevičės kapines Maskvoje. Gedulingoje perlaidojimo ceremonijoje nuo sovietinių rašytojų dalyvavo V.Ivanovas, J.Oleša, M.Svetlovas, A.Malyškinas, V.Lidinas ir kiti. Iš visu apleistose vienuolyno kapinėse buvo apie 30 žmonių. Visam darbui vadovavo jaunas Novodevičės kapinių direktorius Arakčejevas. Kai…