Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą gali patirti kas dešimtas vaikas, o daugybė suaugusiųjų, sunkiai prisitaikančių prie visuomenės reikalavimų, nė nenutuokia jį turintys, todėl dažnai kaltina ir nuvertina save. Specialistai pabrėžia, kad laiku nustatyta diagnozė gali iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimo kokybę.
Spalis visame pasaulyje minimas kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS; angl. Attention Deficit and Hyperactivity Disorder, ADHD) žinomumo mėnuo. Šių metų tema: „Daugybė ADS veidų“ („The Many Faces of ADHD“) – pabrėžiama, kad sutrikimas pasireiškia įvairiai – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenimo patirties. Šiemet prie pasaulinės iniciatyvos prisijungė ir Lietuva.
Būtina didinti ADS žinomumą
Tyrimų duomenimis, skirtingose šalyse ADS paplitimas tarp vaikų ir paauglių siekia nuo 6 iki 10 proc., tarp suaugusiųjų – iki 7 proc. Berniukams sutrikimas diagnozuojamas dvigubai dažniau nei mergaitėms. Net 75 proc. vaikų, turinčių ADS, patiria ir kitų psichikos sveikatos sunkumų ar greta nustatomos kitos neuroįvairovės formos.
„Kodėl svarbu pakalbėti apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, kurį daugybė žmonių Lietuvoje vadina tiesiog ADHD – pagal angliškojo termino trumpinį? Svarbu, nes šis sutrikimas gali turėti pasekmių – akademinių, darbinių, santykių. Šis sutrikimas prasideda dažniausiai vaikystėje, tęsiasi paauglystėje ir dažnai pereina į suaugusiojo amžių. Yra žmonių, kurie gerai tvarkosi su sutrikimu, įgyja reikiamų įgūdžių, leidžiančių pasiekti norimų rezultatų, nepaisant patiriamų sunkumų. Tačiau yra žmonių, kuriems tai nepavyksta. Šiems žmonėms reikia pagalbos, o pagalba psichikos sveikatos srityje yra biopsichosocialinė. Taigi, būtina šviesti visuomenę, pedagogus, kitų sričių medikus apie šį sutrikimą, kad pagalba pacientą pasiektų kaip galima anksčiau. Kita svarbi žinia – būtinos gairės šio sutrikimo diagnostikai ir gydymui. Tokios, kurios padėtų nukreipti tinkamai pagalbai. Kiek žinau, šios gairės ruošiamos ar planuojamos ruošti vadovaujant Martyno Mažvydo Nacionalinei bibliotekai ir dalyvaujant specialistams –psichiatrams, psichologams ir kitiems”, – sako Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovė, gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį ir į kitus tam tikrus aspektus, susijusius su neteisinga savidiagnostika.
„Aktyvumo ir dėmesio srityje, deja, ši savidiagnostika gan paplitusi. Ji įvyksta pasitarus su Google, o gydytoją norima panaudoti tik kaip įrankį vaistams išrašyti. Atkreipčiau dėmesį, kad teisinga diagnostika ir teisingas gydymo eiliškumas yra labai svarbūs gydant bet kurį sutrikimą, taip pat ir šį. Vaistai nėra vienintelė priemonė tvarkantis su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, būtina nepamiršti ir psichosocialinių priemonių, kurios gali būti efektyviai naudojamos šiam sutrikimui valdyti. Taigi, pagrindinė žinutė yra ta, kad sprendimai turi būti priimami ir remiantis mokslu, ir vertinant pacientų poreikius”, – apibendrina R. Mazaliauskienė.
Diagnozę sužinojo būdama 42-ejų
Apie tai plačiai kalbėta ir ADS mėnesiui paminėti skirtoje spaudos konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos psichologų sąjunga ir Lietuvos ADHD asociacija, joje dalyvavo gydytojai psichiatrai ir psichoterapeutai, psichologai, pacientų organizacijos atstovai.
„Tai kompleksinis sutrikimas, kurio priežastys dažnai susijusios su genetiniais (paveldimumo) veiksniais, tačiau įtakos gali turėti ir ankstyvosios vaikystės traumos, neurocheminiai pokyčiai smegenyse. Sutrikimas pradeda vystytis ankstyvame amžiuje ir dažnai išlieka visą gyvenimą“, – aiškina psichiatrė dr. Indraja Veličkienė.
Deja, labai dažnai šis sutrikimas Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas, o turintieji jį nesulaukia jokios pagalbos. Viena iš Lietuvos ADHD asociacijos steigėjų, valdybos pirmininkė Elita Žakevičiūtė savo diagnozę sužinojo būdama 42-ejų.
„Vaikystėje girdėdavau, kad esu labai gabi, bet tinginė. Mano savivertė buvo žema, nes nuolat gaudavau pastabų – man sunku būdavo išsėdėti vietoje“, – dalijasi pašnekovė. Pasak jos, tokie vaikai ir šiandien dažnai nuvertinami, jų gabumai ir potencialas lieka nepastebėti.
Todėl dabar ji aktyviai buria bendraminčius į ADHD bendruomenę. Jos tikslas – kad vaikai augtų suprasti, priimti ir žinotų, kad jų smegenys veikia kitaip, tačiau tai nėra kliūtis siekti svajonių. „Diagnozė man suteikė ramybę. Kai sužinai, kad tavo kitoniškumas – ne tinginystė, o neurologinis ypatumas, dingsta gėdos jausmas ir atsiranda aiškumas, kaip su tuo gyventi bei gerinti santykius ir gyvenimo kokybę“, – prisipažįsta moteris.
Iššūkis pacientams: patekti pas gydytojus ir gauti gydymą
Spaudos konferencijoje dalyvavusių specialistų teigimu, ADS diagnostika Lietuvoje gerėja, tačiau vis dar trūksta aiškios sistemos, ypatingai suaugusiems. Ir trūksta ne tik sistemos. Kol kas sudėtinga netgi patekti pas gydytojus psichiatrus – norint sužinoti diagnozę dažniausiai tenka kreiptis į privačias gydymo įstaigas. Lietuvoje nėra nacionaliniu mastu atliktų epidemiologinių tyrimų apie ADS paplitimą, tačiau remiantis tarptautiniais lyginamaisiais duomenimis, akivaizdu, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų ADS mūsų šalyje nepakankamai atpažįstamas ir diagnozuojamas.
O asmenims, jau žinantiems savo diagnozę, neretai iššūkiu tampa gydymas. Pagalba tokiems žmonėms kompleksinė – tai ir įveikos strategijos, kurias gali taikyti pats žmogus ar jo aplinka, ADS pritaikyta kognityvinė elgesio terapija, mentalizacija grįsta terapija ar koučingas, padedantis atrasti veiksmingas kasdienes strategijas. Jei sutrikimas yra vidutinis ar sunkus, reikia medikamentinio gydymo. Ilgą laiką Lietuvoje buvo registruotas tik vienas vaistas, dabar jau vis daugiau jų tampa prieinami, nors kai kurie brangūs, nekompensuojami.Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje ADS vaistų skyrimo rodikliai yra maždaug keturis kartus mažesni nei Estijoje, kur suaugusiųjų ADS gydymas yra geriau išplėtotas ir labiau atitinka Šiaurės šalių standartus.
Bendradarbiavimas ir iniciatyvos
Pasak specialistų, visuomenės supratimas ir švietimas apie ADS yra labai svarbus šį sutrikimą turintiems žmonėms. Tik turėdami žinių apie ADS, pedagogai, tėvai ir darbdaviai gali sukurti aplinką, kurioje šie žmonės turėtų galimybę atrasti savo vietą, būtų vertinamos jų stiprybės, o ne nuolat primenamos silpnybės. Gaudami tinkamą pagalbą ir gydymą ADS turintys žmonės gali gyventi kokybišką gyvenimą, siekti savo tikslų ir svajonių. Juk tarp jų – ir daugelis pasaulyje plačiai žinomų žmonių: aktorė Emma Watson, garsusis šefas Jimmy Oliver, dainininkas Justin Timberlaik, IKEA įkūrėjas Ingvar Kamprad, filantropas, milijardierius Bill Gates ir kiti.
„Tik, kiek teko domėtis ir pastebėti, apie 30 proc. ADS sutrikimą turinčių žmonių gavę mažesnį išsilavinimą nei turėtų“, – konstatuoja faktą suaugusiųjų gydytoja psichiatrė, vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė med. dr. Devika Gudienė. Ir prisipažįsta: „Dirbdama su tokiais pacientais jaučiuosi ne medike, o burtininke, kuri gali keisti žmonių gyvenimus“.
Keisti ADS turinčių žmonių gyvenimus turėtų padėti ir po renginio pasirašytas Supratimo memorandumas, kurio tikslas – stiprinti ryšius tarp specialistų, pacientų ir visuomenės, skatinti ankstyvą diagnostiką ir teikti visokeriopą pagalbą, kad kiekvienas aktyvumo ir dėmesio sutrikimą patiriantis žmogus būtų matomas, suprastas ir palaikomas.
Gretos Skaraitienės (BNS) nuotr.
Konferencijos įrašas: https://www.youtube.com/live/JLiS70yRqo0
