Nelinksmas nutikimas su senukais ir dar velniai žino kuo…

Tai turėjo būti eilinis pasilinksminimas, o gavosi daug baimės….
Mano draugė (Vanesa), du kaimynai ir draugai (Tomas ir Paulius) sėdėjome vasara prie ežero, tuomet jau leidosi saulė ir sumanėm visi pasilikti nakvynei prie ežero, bet neturėjo nei palaipinės nei miegmaišių tad dar sugrįžome namo pasiimti būtinų daiktų kai vėl visi susirinkome mūsų gretas jau buvo papildęs dar vienas asmuo. Aš jo nepažinojau tačiau Tomas juo pasitikėjo ir pasiemė jį kartu nes manė kad bus linksmiau penkiese. Man jis pasirodė tylenis bet gal tik todėl kad jis pažinojo tik Toma, na jis man didelio įspūdžio nepadarė.
Nors atrodė viska susitvarkėme greitai tačiau kai vėl grįžome prie ežero jau buvo nusileidusi saulė ir darėsi tamsu tad iškart jau pradėjome statyti palapinę. Tomas su Pauliumi išėjo paieškoti šakų ir šeip ko nors, nes norėjo susikurti laužiuką, o mes su Vanesa ir Andriumi (Tomo draugas) statėme palapinę. Kai pabaigėme ją statyti, dar nebuvo grįžęs nei Tomas nei Paulius tad Andrius nusprendė eiti jų paieškoti, tačiau aš labai nenorėjau likti viena su Vanesa juk visdlėto jau greit visiškai sutems ir nesinorėjo likti vienoms. Na bet žinoma manęs niekas nesiklausė ir jis sau ramiai išėjo, tad abi atsisėdome ant kelmo ir laukėme kol jie grįš.
Jie sugrįžo su malkomis ir vantomis. Kai paklausiai iš kur pavogė tas malkas ir kam tos vantos, atsakė kad vienas geras žmogus davė malkų pirčiai, o kaip pirtyje be vantu… Na visdėlto nuėjome į tą pirti bet turbūt bereikalo.
Mus pasitiko toks senukas su senute, tik senutė buvo užsidėjusi tamsius akinius (nakti?!) vėliau man paaiškino kad ji akla. Pirtyje buvo linksma bet vėliau pasigedau Andriaus tad išėjau į lauką tačiau aplink niekur jo nesimatė, nuėjau į namelį kuriame turbūt gyveno tie senukai. Ir neapsirikau ten tikrai jie gyveno ir dar ir Andrių radau, jie šnekėjosi tačiau aš negirdėjau nes viską stebėjau pro langą. Labai nustebau kai senutė parodė pirštu į mane juk ji turėtu būti kaip ir akla, o tada ir sumišau nes visi sužiuro į mane, greitai prasivėrė durys ir mane pačiubo už rankos Andrius ir nusitempė į vidų. Šaukiau savo draugus kad padėtu bet jie nieko negirdėjo, Andrius pasakė arba užsičiaupk arba surišiu, trumpam užtilau, kai pamačiau kad senutė atnešė kėdę ir padėjo šalia manęs, na aš atsisėdau ir iškart išgirdau klausima ką aš čia darau ar ilgai stebėjau juos, ir ar ką nors girdėjau. Tačiau pirma aš norėjau žinoti ką jis čia veikia . Atsakymo neišgirdau tik ir vėl mane pačiupo už rankos ir nusitempė į kitą kambarį. Jame stovėjo nedidelis staliukas ir kėdės, sienos buvo pilkos tik atrodo kažkas mėgino teptuku raudonais dažais padaryi rašta bet atrodo nesigavo arba pamiršo užbaikti, už akių užkliuvo šešėlyje begulintis kažkoks gyvis kaip pasirodo šuo, bet jis buvo susidomėjęs kažkuo kitu nes težiūrėjo į viena pusę. Tada Andrius pradėjo šaukti, nori sužinoti ką aš čia darau, tai sėsk ir sužinosi. Visi susėdome už stalo, senutė uždegė žvakes ir taip pat prisėdo. Man pašiurpo oda, užsimaniau bėgti iš čia ir kuo toliau bet sėdėjau nes neturėjau kur bėgti. Senukas su senute susikibo rankomis, Andrius paėmė mane už rankos ir susikibo dar su seniu o man teko susikabinti su “akla“ senute. Senutė kažką sumurmėjo, jau išsigandau nejuokais ir jau sakiau kad man nebeįdomu tik Andrius žodžiai mane sustabdė išeiti iš to kambariuko…
Kažkas pradėjo traškėti lubose, poto sienoje ir staiga viskas nutilo. Šuns žvilgsnis nukrypo į kita kambario kampą ir pradėjo slinkti. Pažvelgiau į tą pusę, o ten lyg ir tamus šešėlis slenka, užgeso viena žvakė, antra ir netrukus beliko viena žvakė kuri stovėjo ant stalo. Visa tirtėjau, ašaros riedėjo ir žiūrėjau tik i žvakę, nes nenorėjau pamatyti to kuris atslenka. Andrius pasakė kad jam reikia atsistoti o man padėti ranką ant kėdės atlošo kad išliktu kažkoks tai ryšys. Rankos nepadėjau, o pradėjau klykti nes ties žvakės liepsnele išvydau atsispindėjusias akis, išplėšiau ranką iš tos senės nagų ir puoliau prie durų, tik už kažko užkliuvau ir prasiskėliau kaktą, bandau atidaryti duris o jos neatsidaro. Ir iškart atsiranda tas velnio neštas ir pamestas Andrius ir taip prispaudžia prie durų kad net sunkų kvėpuoti. Tuomet užgęso ir paskutinė žvakė kuri buvo ant stalo, senė pradėjo vėl kažka murmėti ir po truputėli vis tylėja ir tylėja, o vėliau ir visai pasidaro tylu, stipriai užsimerkiu kad tik vėl nepamatyčiau tų akių ir poto net nebejaučiu kaip Andrius mane prispaudęs laiko prie durų. Staiga prasimerkiu o aš sėdžiu ant tos pačios kėdės kurią atnešė man ta senutė, aplink mane susirinkę visi mano draugai kurie neatėjo kai aš juos šaukiau ir klausia ar viskas gerai. Sakau kad žinoma ne, jie yra šarlatanai, jie nusitempė mane į aną kambarį ir liepė susikabinti rankomis tuomet aš pamačiau tai ko neturėjau pamatyti, o jūs tik dabar manęs pasigedot, ką jus veikėt tiek laiko?! Senis pasakė kad aš susitrenkiau galvą užkliuvusi už malkų krūvos ir tuomet praradau samonę, žinoma manimi niekas nepatikėjo, patikėjo tuo seniu. Tačiau aš žinau kas sako tiesą o kas ne… bet nuo to laiko nebekišu nosies ten kur nereikia.
Tačiau viskas tuo nesibaigė, kita vakarą poto sėdėdama pas draugę ant sofos pažvelgiau į televizoriaus ekraną o ten kažkokia žmogysta sėdi šalia manęs, apsidairiau o gi nieko šalia manęs nėra o ekranę aš ją matau, ne gana to vieną naktį pabudau kai išgirdau žodžius, juk sakiau užsičiaupk.