Bendrovių „Alkesta“ ir „Kelprojektas“ dviejų lygių sankryžos su geležinkeliu Marijampolėje, Gedimino gatvėje, rekonstravimas į aukštesnį lygį pakylėjo susisiekimo infrastruktūros objektų projektavimą ir statybą. Visi projektiniai sprendiniai buvo ruošti įvertinus ypatingai sudėtingas inžinerines, geologines ir hidrogeologines sąlygas. Išsprendė problemą, sukurdami vientisą transporto mazgą Projekto vykdytojams iššūkiu tapo magistralinis kelias A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė, kuris Marijampolėje pereina į miesto gatvę. Ši, Gedimino gatvė, eina per pramoninį rajoną ir individualių gyvenamųjų namų kvartalus, užtikrindama jungtį su miesto centru. Gatve važinėja ne tik tranzitinis transportas, bet ir priemiesčių bei Marijampolės gyventojai. Be visa ko – šioje gatvės atkarpoje buvo ir geležinkelio pervaža.  Projekto vykdytojams buvo suformuluotas uždavinys Gedimino gatvės sankryžą rekonstruoti, ją suderinant su „Rail Baltica“…

Kaune, tarpukarinėje V. Putvinskio gatvėje, 2016 m. spalį buvo atidarytas naujas modernus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkcis mokslo ir studijų centras. Naujas centras buvo statomas dvejus metus. Architektės G. Janulytės-Bernotienės kolektyvo suprojektuotą pastatą, išsiskiriantį žaliąja koncepcija, pastatė bendrovė „Avona“. Daugiau nei 7 700 kv. m ploto VDU daugiafunkcinio mokslo ir studijų centro statyba atsiėjo 8,4 mln. eurų. VDU daugiafunkcis mokslo ir studijų centras Kaune pastatytas rengiant „Pasaulio lietuvių universiteto“ koncepciją. Būtent žalioji koncepcija tapo koziriu prieš kelerius metus surengtame pastato architektūros idėjų konkurse. VDU daugiafunkcis mokslo ir studijų centras išskiria šviesa ir erdvės pojūčiu. Jos centrinė šerdis – biblioteka. „Tai iš tiesų buvo sudėtinga statyba, nes dirbti teko labai mažame…

Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) naujausiais duomenimis, įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą (toliau – Programa), šiuo metu šalyje atnaujinami 483 daugiabučiai namai.   Vertinant rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog daugiausia daugiabučių namų šiuo metu atnaujinama didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje renovuojami 52 daugiabučiai, Klaipėdoje – 40, Kaune – 36. Tarp mažesnių savivaldybių išsiskiria Zarasų rajonas, kuriame šiuo metu atnaujinama 19 namų, Trakų rajonas, kuriame atnaujinama 18 daugiabučių, Druskininkų ir Ignalinos savivaldybės, kuriose atnaujinama po 17 namų, Telšių bei Molėtų rajonų savivaldybės (atitinkamai po 15 daugiabučių). „Turimi rezultatai rodo, jog jau kelerius metus iš eilės daugiabučių renovacija vis didesnį pagreitį įgauna didžiuosiuose šalies miestuose. Ir tai džiuginantis faktas…

Renginio tipas: Renginys Renginio data: Sekmadienis, 2018 m. sausio 7 d. Renginio pradžia: 13:10 Renginio pabaiga: Sekmadienis, 2018 m. sausio 7 d. Renginio vieta: Sporto g. 5-3 Būkite vieni pirmųjų, kurie jau šį sekmadienį, sausio 7 d., susipažins su „Teleloto“ buto Vilniuje laimėtoju! Per penkis šventinius „Teleloto“ žaidimus buvo išrinkti penki kandidatai ir vienam jų nusišypsos didelė sėkmė tapti interjero dizainerės įrengto buto šeimininku Vilniuje, Gedimino pilies pašonėje. Jau šį sekmadienį laimingasis žaidėjas pirmą sykį peržengs savo naujų namų slenkstį. Kviečiame jį pasitikti drauge! Laimėtoją į naujus namus limuzinu lydės šarmingoji „Teleloto“ vedėjų pora – Indrė Stonkuvienė ir Gintas Vaičikauskas. Žurnalistų ir fotografų lauksime Vilniuje, Sporto g. 5-3, nuo 13.10…

Statyti beveik nulinės energijos namus bus privalu dar tik po trejų metų: nuo 2021 m. sausio turi įsigalioti reikalavimas statyti pastatus, kurių energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A++. Todėl Panaroje bendrovės „Dzūkijos statyba“ įgyvendintas projektas gali būti vadinamas ateities projektu. „Lietuvos metų gaminio 2017“ konkurse Panaros kaime (Varėnos r.) įgyvendintas pirmojo Lietuvoje A++ klasės namo statybos projektas įvertintas aukso medaliu. „Panaroje mūsų pastatytas pirmasis Lietuvoje A++ klasės namas – tai energiškai efektyvios statybos tęsinys, kurio pradžia buvo 2009 m. Panaroje pastatyta koplyčia ir 2012 m. pastatytas pasyvus A+ klasės namas – pirmasis Lietuvoje sertifikuotas pasyvus namas. Jį sertifikavo Vokietijos pasyviųjų namų institutas „Passivhaus Institut“, – sako bendrovės…

2018 metai atneša pasikeitimų ir į statybos sektorių. Pateikus prašymą naujam pastatui statyti, jis jau turi atitikti A+ energetinę naudingumo klasę. Kaip pastebi Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) lektorė Odeta Viliūnienė, nors skirtumas tarp A ir A+ klasių iš esmės yra minimalus, visgi išlaidos statyboms turėtų išaugti vidutiniškai apie 5 proc. Pasikeitimai tampa iššūkiu ir savo kvalifikacijos neatnaujinantiems projektuotojams. Pasak O. Viliūnienės, pastatai turės būti dar mažiau pralaidūs šilumai, sandaresni, bet geriau vėdinami ir naudoti kuo mažiau energijos. – Kokie pagrindiniai A ir A+ kategorijų pokyčiai?, – paklausėme specialistės. – Palyginimui galima paminėti, kad A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatų ar jų dalių atitvarų šilumos…

Dvidešimt metų rinkoje veikianti bendrovė „Grinduva“ pasiekė savo brandą: suformuotas optimalus ir efektyviai veikiantis kolektyvas, patikrintas ir įtvirtintas įmonės modelis, prognozuojami darbų krūviai ir apyvartos. Tai įvertino ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, jau 11-ąjį kartą Lietuvos ir Čekijos bendrovę „Grinduva“ mažų įmonių grupėje nominuodama „Sėkmingai dirbančia įmone“. „Mes gerai žinome, ko norime, ko siekiame: dabartinis įmonės modelis su esamu darbuotojų skaičiumi, darbų apyvartomis – yra optimalus variantas mūsų įmonei“, – sako bendrovės „Grinduva“, besiverčiančios grindų dangų įrengimu, direktorius Tomas Vailionis. Pasiekė optimalų darbuotojų skaičių ir jo neketina keisti Jau penkeri metai, kaip Alytuje įsikūrusios bendrovės darbuotojų skaičius yra apie 22 žmones. Vasarą darbuotojų skaičius išauga ir kiek per 30, nes priimama pagalbinių…

Vilnius, 2018 m. sausio 4 d. „Markučių“ įmonių grupė, įgyvendinanti surenkamojo gelžbetonio ir metalo konstrukcijų projektus Lietuvoje bei užsienyje, keičia savo prekės ženklą į INHUS. Tokiu žingsniu siekiama klientams aiškiau reprezentuoti stipriai išsiplėtusį grupės įmonių paslaugų portfelį. INHUS koncentruosis į „Design–build“ tipo projektus vienydama projektavimo, gamybos bei statybos įmones naujais pavadinimais „INHUS Engineering“, „INHUS Prefab“ bei „INHUS Construction“, anksčiau veikusias „Concretus designers“, „Konstruktorių cecho“, „Markučių“ bei „RCP Construction“ vardais. „Šiandien klientams siūlome supaprastintą projektų įgyvendinimo procesą, nes atsakomybę už pastatų konstrukcijų projektavimą, gamybą, logistikos sprendimus ir konstrukcijų montavimą prisiimame sau. „Design – build“ tipo projektus aktyviai vykdome ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijoje, todėl poreikį atsinaujinti bei suformuoti tarptautinei aplinkai…

Renginio tipas: Spaudos pusryčiai Renginio data: Penktadienis, 2018 m. sausio 5 d. Renginio pradžia: 10:00 Renginio vieta: Restoranas „Pankolio Brolis“, Gynėjų g. 16, Vilnius Kviečiame jus į penktadienį, sausio 5 d., 10.00 val., vyksiančius spaudos pusryčius „Būsto rinka pasitikus 2018 m.: kainos, įperkamumas, atsparumas iššūkiams”. Spaudos pusryčiuose dalyvaus Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė ir kredito biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė.  Renginio metu aptarsime šias temas: – Demografija ir jos įtaka paklausai skirtinguose regionuose – Kas sudaro būsto kainą ir kodėl ji negali kristi? – Kauno rinka kaip tvari atsvara Vilniui. Kada ateis Klaipėdos eilė? – Atsakingų profesionalių plėtotojų stiprėjančios…

Remiantis naujausiais Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) duomenimis, 2017 m. investicijos į renovaciją sudarė apie 250 mln. eurų – praėjusiais metais baigtų atnaujinti daugiau kaip 400 daugiabučių investicijų suma – 126 mln. eurų, o šiuo metu įgyvendinamų 470 daugiabučių atnaujinimo projektų vertė – 127 mln. eurai. Iš viso nuo 2013 m. investicijos į daugiabučių namų atnaujinimo programą sudaro daugiau kaip 0,6 mlrd. eurų.    „Akivaizdu, jog šiandieninės investicijos į daugiabučių namų atnaujinimo programą jau leidžia kalbėti ne tik apie finansines, socialines ar ekonomines renovacijos naudas gyventojui, bet ir apie globalesnes programos įtakas šalies ekonomikai – statybų sektoriaus plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui, nekilnojamo turto rinkos pokyčiams. Vien tai,…