„Kaunas atsigauna“ vis rečiau skamba kaip pokštas. Pastebi ir miestelėnai, ir svečiai – miestas išties keičiasi. Tvarkomos gatvės, parkai, dygsta nauji verslo, pramonės ir gyvenamieji pastatai. Tačiau ką apie miesto pokyčius galvoja architektūros ir urbanistikos specialistai? Kokias problemas ar tendencijas jie įžvelgia? Kokius skaudulius dėl besikeičiančio ar nesikeičiančio architektūrinio Kauno veido jie jaučia? Pasak Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojo Vytauto Baltaus, miesto gyvenimas labiausiai priklausomas nuo žmonių judėjimo galimybių mieste. Tad norint užtikrinti tolesnį atsigavimą, reikės dar ne vieno tilto. – Kaunas keičiasi, ir tai akivaizdu. Jau dabar centre dygsta nauji biurų pastatai, kalbama apie naujus viešuosius objektus, pavyzdžiui, Mokslo salą, M. K. Čiurlionio koncertų…

Į 2017 m.  įsigaliojusį privalomą reikalavimą turėti statybų draudimą dalis rangovų vis dar žiūri pro pirštus neapdrausdami net realiai vykstančių statybos darbų. Tuo tarpu draudikai sako, kad statybose mažų žalų nebūna, o nepamatuota rizika kai kam jau virto apčiuopiamais nuostoliais. Anot draudimo įmonės BTA turto draudimo produktų vadovės Dalios Strazdienės, vis dar gajus požiūris, kad draudimas reikalingas tik dėl draudimo, o į draudimo poliso apiforminimą žiūrima kaip į mokestį „už popieriuką“. Pasak specialistės, reikia žinoti, kad statybų sektoriuje paprastai mažų žalų nebūna, nebent tai būtų pavienė vagystė, tačiau kai įsijungia ugnis, gamtos jėgos ar kiti nenumatyti pavojai – baigties nuspėti neįmanoma. „Nekilnojamojo turto rinkai esant tokiai aktyviai, padidintos rizikos zonoje…

Didelis oro drėgnumas ir netinkamas patalpų vėdinimas. Šių dviejų aplinkybių pakanka, kad namuose įsiveistų interjerą bjaurojantis ir sveikatai itin kenkiantis įnamis – pelėsis. Norint nuo jo apsisaugoti, ypač didelį dėmesį būtina skirti tinkamai oro cirkuliacijai namuose užtikrinti. Tiesa, ekspertai pažymi, kad išvengti nekviesto svečio padeda ne tik langų atvėrimas ar mechaninio vėdinimo sistema, bet ir tam tikras šildymo tipas. Drėgmės šaltiniai ­– ir puodai, ir prakaitas Ar žinote, kad keturių suaugusių asmenų šeima prakaituodama ir kvėpuodama per valandą išskiria apie 0,3 litro vandens garų, o po vieno apsilankymo duše jų papildomai pasklinda dar 0,3 litro? Drėgmės lygį bute didina ir daugybė kasdienių veiklų – nuo maisto gaminimo iki grindų plovimo…

Registrų centro duomenimis, 2017 m. nekilnojamojo turto kainos nuosaikiai augo ir kai kuriuose rinkos segmentuose pirmą kartą viršijo prieškrizinį laikotarpį. Vidutinė didmiesčio buto kaina per metus padidėjo bemaž 4%, o metinis sandorių skaičius perkopė 30 tūkst. butų, iš kurių apie trečdalį sudarė butai sostinėje. 2018-aisiais numatomas bendras nekilnojamojo turto sektoriaus stabilumas, tačiau atskiriems vystytojams realizuoti savo butus seksis labai nevienodai: išskirtinumų stokojantiems projektams žadami neramūs laikai. Vieni klestės, kiti – kentės? Naujausi NT vystymo grupės Rewo rinkos tyrimų duomenys byloja, jog iš pirmo žvilgsnio panašiai pristatomi nekilnojamojo turto projektai pasižymi labai skirtingais mėnesiniais butų pardavimo rodikliais. Pavyzdžiui, pakeliui iš centro į Pilaitę įkurtoje Naujosios Anglijos gyvenvietėje vien per gruodžio mėnesį…

PRANEŠIMAS SPAUDAI 2018-01-29 „RENOVACIJA – STOICIZMO IR INOVACIJŲ SINERGIJA, PROVOKUOJANTI PROVERŽĮ“ Žurnalas „Structum“ 2018 m. vasario 8 d., 10 val., kino teatre „Multikino“, PC „Ozas“, Ozo g. 18, Vilniuje, organizuoja nemokamą konferenciją: „Renovacija – stoicizmo ir inovacijų sinergija, provokuojanti proveržį“.   Konferenciją globoja Aplinkos ministerija, atvyks „Fit-to-NZEB“ naujos Europos Sąjungos programos „Horizon 2020“ sudarytojas dr. Horia Petranas. Jis kalbės, kaip renovuojant pasiekti nulinį pastatų energijos lygį. „Tai projektas, finansuojamas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“ („Statybinių įgūdžių tema“), siekiant užtikrinti energinį efektyvumą renovacijos srityje bei iki 2020 ir 2030 m. palengvinti energetikos ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimą“, – teigia H. Petranas. Energijos išlaidų mažinimas, tvarūs ekonominiai sprendimai…

Tarptautinei įmonių grupei „Lewben Group“ priklausanti fondų valdymo bendrovė UAB „Lewben Investment Management“ kuria uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondą, skirtą informuotiesiems investuotojams. Planuojama, kad fondo valdomo turto vertė sieks apie 60 mln. eurų, jo trukmė – 7-9 metai, fondas orientuosis į jau veikiančius ir stabilią grąžą generuojančius NT projektus. „Mūsų atlikta analizė parodė, kad daugėja investuotojų, ieškančių mažiau rizikingų ir stabilias pajamas generuojančių fondų, kurie valdo gerą mokumo istoriją turinčius ir rinkoje vertinamus turto objektus. Tokių objektų yra, nepaisant itin dinamiškai besiplėtojančios pastarųjų metų rinkos. Investuotojams sieksime subalansuotos grąžos su mažesne rizika. Be to, fondas veiks kaip uždaroji akcinė bendrovė, o investuotojai taps jos akcininkais. Tokia forma užtikrins skaidrų, daugeliui…

Statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Kausta“ pardavė Kaune pastatytą B66 verslo centrą turto valdymo bendrovės „Orion Asset Management“ valdomam investiciniam fondui „Orion RE Income Fund I“, Investicijas į pernai pastatytą ir rudenį pradėjusį veikti biurų pastatą pritraukė tai, kad B66 yra vienas pirmųjų aukšto lygio verslo centrų Kaune, kuriame įsikūrė sparčiai augančios tarptautinės technologijų bendrovės. Investicinio fondo „Orion RE Income Fund I“ valdytojas Andrius Baranauskas sako, kad sprendimą įsigyti B66 verslo centrą turėjo įtakos keli faktoriai: itin patraukli jo vieta, jame įsikūrusios stiprios bendrovės ir projekto kokybė: „Vieta palanki ne tik tuo, kad šalia yra miesto centras, labai geras susisiekimas, bet ir dėl netoliese esančio Kauno technologijų…

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) griežtina nekilnojamojo turto (NT) brokerių sertifikavimo tvarką. Siekiama, jog NT rinkoje dirbtų aukštos kompetencijos ir patikimi NT brokeriai. „Susiformavusi Lietuvos nekilnojamojo turto rinka reikalauja didesnės šioje srityje dirbančių asmenų paslaugų kokybės. Siekdami aukštų profesinių standartų, parengėme naują NT brokerių sertifikavimo metodinę medžiagą, griežtiname egzaminavimo procedūrą“, – pažymi LNTAA prezidentas Audrius Gudanavičius. LNTAA išduodamas NT brokerio sertifikatas šiuo metu yra iš esmės vienintelis dokumentas, liudijantis, jog NT brokeris turi reikiamų žinių, sugebėjimų, asmeninių bei profesinių kompetencijų būtinų profesionaliai veiklai NT srityje. Vakarų Europos šalyse, šios profesijos atstovų veikla yra reglamentuojama įstatymais, o siekiantys dirbti NT brokeriais – privalo įgyti veiklos licenciją. Lietuvoje šiuo metu nėra…

Nuo 2015 metų Vyriausybė įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto (VNT) centralizuoto valdymo reformą. Ja optimizuojamos VNT apimtys, siekiama, kad valstybė turėtų tik tiek nekilnojamojo turto, kiek jo reikia valstybės funkcijoms vykdyti. Vienas iš pirminių reformos tikslų – inventorizuoti visą valstybės nekilnojamąjį turtą. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitoje, kuri buvo pristatyta visuomenei 2017 m. birželio mėnesį, VĮ Turto bankas atskleidė valstybės nekilnojamojo turto apimtis, šių objektų išlaikymo sąnaudas, jų efektyvumo rodiklius, valstybės nekilnojamojo turto sandorius ir jų būklę. VNT valdymo centralizavimas yra pradedamas nuo administracinio valstybės nekilnojamojo turto (AVNT) centralizuoto valdymo. AVNT sutelkimas yra viena iš sąlygų, užtikrinančių galimybę valstybės institucijoms suteikti atitinkančios jų poreikius patalpas,…

Šiuo metu valstybė turi 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto (toliau – NT) objektų, 726 turto valdytojų. Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. Eur. Valstybės NT valdymo politika tradiciškai inertiška – teplanuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. (nenaudojamo ir administracinės paskirties) šio turto. Dėl likusio gyvenamosios, mokslo, gydymo ir kt. paskirties turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta. Valstybės NT valdymas menkai siejamas su efektyvumu, nevertinami alternatyvūs sprendiniai. Tokias išvadas daro Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“.  „Auditas parodė, kad nėra ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių –  kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti,…