Įsibėgėjusios S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos bei sporto halės rekonstrukcija – tik dalis Ąžuolyno daugiafunkcinio sporto ir laisvalaikio komplekso projekto. Netolimoje ateityje jį papildys geriausia šalyje erdvė lengvaatlečiams. Kauniečiai jau gali įvertinti aštuonias architektų pateiktas konkursines vizijas. Naujajame lengvosios atletikos manieže numatyti bėgimo takai, šuolių į aukštį bei tolį sektoriai, taip pat šuolių su kartimi, rutulio stūmimo ir tolimųjų metimų (ieties, disko) treniruočių sektoriai. Lengvaatlečiai prakaitą lies treniruoklių ir gimnastikos salėse, o jėgas atgaus masažo kabinetuose. Manieže bus įrengtos 500 vietų žiūrovų tribūnos. „Būsimame manieže galės vykti Lietuvos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionatai ir kitos aukšto rango varžybos. Ypač ši sporto erdvė pasitarnaus kokybiškoms treniruotėms žiemos metu. Be…

Naujakuriams skirtame renginyje „Būsto mugė“ lankytojų laukia namų apdailos centro „Unideco“ pristatomi išbaigti netradiciniai vonios bei svetainės kambario interjerai. Visa ekspozicija sutalpinta į mažas, vos 15 kv.m. erdves, kuriose kūrybiškai panaudotos apdailos medžiagos, dominuoja ryškesni spalviniai ir tekstūriniai sprendimai. Originalaus stendo autorė dizainerė Agnė Ramonaitė pasakoja, kad drąsesnes idėjas galima pritaikyti kiekviename interjere, tačiau klientai prisibijo leistis į eksperimentus. Visgi tokie netradiciniai sprendimai kaip laminatas vonioje ar tapetai vietoje paveikslų ne tik taps būsto puošmena, tačiau ir padės sutaupyti. Svarbiausios būsto erdvės keičiasi Vonios kambario sienos tradiciškai padengiamos vandeniui atspariomis plytelėmis. Ne paslaptis, kad plytelės bei jų montavimo darbai ganėtinai brangūs. Todėl ekspozicijoje siūloma plytelėmis padengti tik labiausiai sušlampančias vietas…

Į ekonominio bei socialinio gyvenimo avansceną įžengianti naujoji dabartinių trisdešimtmečių karta atsineša savo mentalitetą, kurį suformavo laisvos ir pasauliui atviros visuomenės gyvenimo principai. Jis pasižymi kitokiu požiūriu į save ir į kitus, bendravimo kultūra, savitais poreikiais, kurie apima visas sritis. Kompanijos „2L Architektai“ architektė Viktorija Kirejevaitė pastebi, kad urbanistikoje didėja prioritetas viešosioms erdvėms, šalia socialinės paskirties objektų formuojasi bendruomenės.   „Dabartinių trisdešimtmečių kartos žmonės mėgsta turėti savą, privačią gyvenimo erdvę, tačiau kai išeina iš namų, jiems norisi  jaukios, sutvarkytos viešosios  erdvės, kur kažkas vyksta, kur jie gali susitikti su kitais, bendrauti, dalyvauti, sportuoti. Tie patys sporto pomėgiai kinta, populiarėja retos, randasi naujos sporto rūšys – tenisas, vandenlentės, irklentės ir pan.“, –  sakė architektė,…

Po 15 metų nekilnojamojo turto projektų vystymo viena didžiausių NT vystymo įmonių Lietuvoje pristato visą jos patirtį ir filosofiją vienijantį naują prekės ženklą „Homa“. Nuo 2007 m. nekilnojamojo turto vystymu užsiimanti komanda yra puikiai žinoma vilniečiams. Anksčiau vystomų projektų rėmuose prisistatyti linkusi komanda naujuose ir sparčiausiai augančiuose Vilniaus miesto miegamuosiuose bei centro rajonuose yra išvysčiusi 9 daugiabučių ir kotedžų projektus. Juose jau įsikūrė daugiau nei 800 laimingų naujakurių ir jų šeimų. Didžiausi vystytojo projektai yra Naujamiestyje loftų projektas „Loftai 555“, akmens skalūno plytelėmis dengto fasado kvartalas šalia Neries vingio ir draustinio „Lazdynėlių vingis“, mažaaukščių daugiabučių gyvenvietė ant ežero kranto „Gilužio rivjera“, butų projektas su Karoliniškių draustinio vaizdais „Paukščių takas“ ir…

„Citus“ Vilniuje, Lazdynėliuose suplanavo naują būsto projektą „Būk čia“, į kurį investuos apie 7,5 mln. Eur. Jame iškils du A+ energinės klasės daugiabučiai ir 5 tos pačios energinės klasės kotedžai. 5 aukštų namuose suplanuoti 104 butai, kuriuose bus nuo 1 iki 4 kambarių, jų plotas – 28–79 m2. Kiekviename iš trijų aukštų, funkcionalaus išplanavimo kotedžų projektuojamas 85 m2 plotas. Kainos daugiabučiuose prasidės nuo 1 540 Eur už m2, o kotedžuose – nuo 1 200 Eur už m2. Pavadinime „Būk čia“ užkoduoti Bukčių gatvė ir Bukčių miškas, su kuriuo ribojasi projektas, o kartu tai – kvietimas būti „čia ir dabar“, būti aktyviems. Tai pirmasis Lietuvoje į sportą ir aktyvų laisvalaikį orientuotas…

Besikeičiantis gyvenimo būdas keičia požiūrį į būstą ir jam keliamus reikalavimus. Jei kažkada būstas buvo didžiausiu gyvenimo turtu, kurį žmonės stengėsi pirkti tokį, kad jis tiktų visą gyvenimą, šiandien situaciją yra pasikeitusi kardinaliai. Finansavimo galimybės, paprastesnis būsto pirkimo ir pardavimo procesas, pasiūla ir įperkamumas leidžia būstą keisti pagal poreikius: jį išaugame kaip drabužį, o tada perkame naują. „Pakankamai neseniai atėjo tas laikas, kai būstą galime keisti pagal poreikius, todėl tarp pirmą kartą jį įsigyjančių vis dar gajus mitas, kad reikia didesnio, šiek tiek „su atsarga“. Visgi, tai nėra racionalus sprendimas, nes mokame už kiekvieną kvadratinį metrą, be to, brangesnis ir didesnio buto išlaikymas, o kada tų „papildomų“ kvadratų prireiks, neaišku“,…

Prieš kelerius metus iš valstybės išsinuomoję žemę vystytojai, šiuo metu aktyviai dirbantys ties šių teritorijų vystymo klausimais, staiga pasijuto lyg nusipirkę katę maiše. Vos per pastaruosius trejus metus pasikeitęs dvidešimtmetį egzistuojančio teisinio reguliavimo interpretavimas gali akimirksniu jiems virsti milžiniškais nuostoliais, o problemiškų Lietuvos miestų teritorijų vystymą įšaldyti dešimtmečiams. Toks scenarijus, pasak Mindaugo Statulevičiaus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo, būtų apmaudus, mat praeityje kompleksiniai stambių teritorijų konversijos projektai susilaukė stulbinamos sėkmės. Vienas tokių – Vilniaus Žirmūnų mikrorajone atgijęs buvęs karinis miestelis virtęs Šiaurės miesteliu -tvarumo kriterijus atitinkantis „miestas mieste“, buriantis komercines, poilsines veiklas bei įvertintas konkurse „Už darnią plėtrą“. Tarp kitų sėkmingų miesto plėtros pavyzdžių galima paminėti Paupio rajoną Senamiesčio…

Statyba yra gana inertiškas sektorius. Tačiau klimato kaita ir su tuo susijusios problemos priverčia keisti inertišką mąstymą. Pastatų ir statinių tvarumą, draugiškumą aplinkai įrodantys sertifikatai tapo siekiamybe, todėl statytojai ieško vadinamųjų žalių sprendimų ir tinkamų medžiagų. Kadangi ES valstybėms strategijose nurodyta numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad nuo 2050-ųjų pastatų ūkyje energija būtų vartojama itin efektyviai, aukštesnė energinio naudingumo klasė pastatams tapo privaloma. Kitas žingsnis, kuris kol kas nėra numatytas kaip privalomas, yra pastatų žalumas (tvarumas). Rinkoje jau egzistuoja ir yra plačiai taikomi tvarumo vertinimo standartai. Ekspertų nuomone, tik laiko klausimas, kada pastatų tvarumo sertifikatas taps norma arba prievole. Polipropileno fibra mažina CO2 išmetimus ir sąnaudas Betonas ir plienas yra plačiausiai naudojamos…