Ligų, patalogijų ir sutrikimų diagnostika šiandieninėje medicinoje nebūtų įsivaizduojama be „kiaurai“ matančių tyrimų: echoskopijos, rentgeno tyrimo ar vieno moderniausių – magnetinio rezonanso tyrimo (MRT).
Skirtingos technologijos specialių bangų pagalba leidžia atpažinti minkštųjų ir kietųjų žmogaus kūno audinių vietas, pakitimus ir visa tai atvaizduoti tyrimo išvadoje – ekrane, vaizdo įraše ar nuotraukoje. Echoskopija laikoma įprastu tyrimu, nes naudojama dažnai, be to, neturi jokio poveikio žmogaus organizmui. Dėl to, pavyzdžiui, taikoma ir nėštumo metu. Tačiau ji turi ribotas galimybes, nes negali tirti visų kūno organų, pavyzdžiui, kaulų. Rentgeno spinduliai atskleidžia daugiau, tačiau dėl radiacinio poveikio naudojami rečiau, be to, taip pat turi ribotas priėjimo galimybes. Tiksliausias, daugiausiai parodantis ir naujoviškiausias metodas – MRT (magnetinio rezonanso tyrimas). Štai ką apie jį vertėtų žinoti, ruošiantis tyrimui.
Kas yra MRT ir kada jis reikalingas
MRT tomografo kūrimo pradžia fiksuojama dar 1939 metais, o žmogui imtas taikyti nuo 1977 metų. Šis tyrimas pagrįstas tuo, kad didžiąją žmogaus kūno dalį sudaro vandens molekulės, o esant magneto poveikiui jos gali skilti į vandenilio ir deguonies atomus. Tomografui registruojant šiuos judesius, sudaromas „kiaurai“ matomas organų vaizdas.
Tyrimas paprastai skiriamas, kada reikia vidinių organų pokyčių registravimo, tačiau to negali padaryti kitos, paprastesnės priemonės: echoskopas ar rentgenas. MRT skiriamas esant tokioms kūno būklėms kaip: kaulų lūžiai, raiščių patempimai ir plyšimai, kitokios traumos, vėžio stadijos, gijimai po operacijų, komplikacijos, vidaus organų ligos ir kt.
Kaip vyksta magnetinio rezonanso tyrimas
Jeigu laukiate savo magnetinio rezonanso tyrimo, verta žinoti, kaip jis vyksta dviem lygmenimis: ką Jums darys arba ką pastebėsite patys; kas tyrimo metu vyksta giluminiuose kūno sluoksniuose.
Kas vyksta jūsų kūne
- Jūsų kūnas patenka į tam tikrą magnetinį lauką. Jūsų kūne esančios vandens molekulės magnetinio impulso metu skyla į deguonies ir vandenilio atomus. Vandenilio branduoliai išsidėsto tam tikra tvarka.
- Minėtas skilimas vyksta tik labai trumpai, magnetinio impulso metu, paskui vandenilio atomai grįžta į vietą, o tomografas fiksuoja būtent šiuos grįžimo impulsus.
- Pagal gautus duomenis, magnetinio rezonanso aparatas išdėsto tam tikrą Jūsų kūno organų vaizdą. Vėliau jį komentuoja ir interpretuoja gydytojas.
Koks jausmas magnetinio rezonanso tyrimo metu:
- MRT metu pacientams neskauda;
- Dėl magnetinių impulsų kai kurie žmonės gali jausti nuovargį;
- Tyrimo metu tomografas skleidžia garsus: tarsi kažkas kažką daužytų skirtingais ritmais ir dažniais. Kai kuriuos žmones tai erzina. Kitus žmonėms tokia garsinė aplinka ramina ir migdo.
- Jeigu pacientą kankina uždarų erdvių baimė (klaustrofobija), ji gali pasireikšti, esant tomografe.
- Jei pacientas turi sąnarių, kaulų skausmų, šie gali pasireikšti dėl reikalaujamo ilgo laiko tarpo (iki 40 min.) buvimo visiškai nejudant.
Ar reikia pasiruošti MRT
Artėjant tyrimui, galvosite, kaip pasiruošti MRT. Tačiau ypatingo pasiruošimo nėra. Galima nevalgyti kelias valandas prieš tyrimą, jeigu Jus dažnai pykina, turite virškinimo problemų. Prieš tyrimą pildysite anketą ir informuosite gydytoją, kokiems vaistams ir dalykams esate alergiškas, tai leis gydytojui įsitikinti, ar tikrai MRT metu Jums galima duoti kartais naudojamas medikamentines medžiagas.
Viena iš pasiruošimo dalių – įvertinti, ar Jums gali būti atliekamas tyrimas. Kada negalima atlikti MRT tyrimo:
- Turint metalinių implantų, vidaus protezų (ne visais atvejais – pasitarkite su gydytoju);
- Jeigu žmogus yra agresyvus, sutrikusios psichikos;
- Kai žmogus fiziškai netelpa į MRT tomografą, nes yra sunkesnis nei 150 kg.
Daugiau informacijos apie MRT tyrimus teiraukitės medikų.
