Marso užkariavimas

Marsas – išorinė Saulės sistemos planeta, esanti arčiausiai Žemės, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Planeta žinoma nuo senų senovės. Romėnų bei graikų mitologijoje dėl savo rausvos spalvos Marsas buvo siejamas su žiauriu, klastingu karo dievu (graikų karo dievas – Arėjas, romėnų – Marsas).

Kadangi Marsas yra arčiausiai Žemės ir gana gerai matomas, juo labiausiai domimasi. Senų senovėje žmonės manė, kad ten gyvena dievai, praėjusio amžiaus pradžioje astronomai buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija… Raudonoji planeta tapo labiausiai fantastikų pamėgta planeta, su kuria siejosi kosminės kelionės, karai, tai buvo vieta, kurią jie įsivaizdavo kaip žemiečių koloniją ar karinę bazę.

Per pastaruosius 40 metų kosminės kelionės iš fantazijų virto realybe. 1960 metais prasidėjo Marso užkariavimas. TSRS (dabar Rusija) paleido pirmąjį zondą, kurio tikslas buvo praskristi pro planetą. Deja misija buvo nesėkminga, kaip ir dar trys Rusijos bei viena JAV. Nesekmės neatšaldė mokslininkų entuziazmo ir jau 1964 metais JAV šventė pergalę – „Mariner 4“ pirmą kartą sėkmingai praskrido pro Marsą bei atsiuntė duomenis iš jo apylinkių.

Iš maždaug 32 Marso link pasiųstų kosminių aparatų iki 2001 metų tikslą pasiekė tik 9. Įdomu tai, kad pirmuosius zondus į Raudonąją planetą pasiuntė rusai, bet pirmasis sėkmingai praskrido amerikiečių zondas ir nė karto per 40 metų rusų zondas neatliko savo misijos iki galo.

Per 40 Marso tyrimų metų apie šia planetą sužinota nepaprastai daug. Iki maždaug 1964 metų manyta, kad tamsios Marso sritys yra įdubos, galbūt senų jūrų dugnas, o šviesūs rajonai (pvz. Elados arba Argyro lygumos) yra plynaukštės. Taip pat tikėtasi, jog paviršiaus reljefas lygus – be aukštų kalnų ir gilių slėnių. Deja, taip maniusieji klydo. Jau gavus pirmasias „Marinerio – 4” darytas nuotraukas paaiškėjo, kad Marse yra kraterių, o paviršius užuot buvęs lygus, pasirodė esąs labai gruoblėtas. Vien „Maineris – 4” parodė, kad įvarios vietos smarkiai skiriasi. Marso paviršius kur kas įvairesnis negu Mėnulio. Taip pat paaiškėjo, kad Marso atmosfera yra retesnė negu anksčiau manyta, ir spėliojimams apie augaliją Marso jūrų dugne nebeliko pagrindo.

Šiuo metu Marsas kaip tik yra opozicijoje, kuri buna kas 25 – 26 mėnesiai. Tai palankiausias laikas skrieti į šią planetą. Taigi šie metai tam tikra prasme ypatingi. 2003 birželio 10d. į kosmosą buvo paleistas „Spirit“, o liepos 7d „Opportunity“. Po daugiau nei pusės metų skrydžio „Spirit“ (sausio 4 d.) ir „Opportunity“ (sausio 24 d.) sklandūs nusileidimai, įvykę iškart po to, kai europiečiai prarado savąjį zondą Beagle 2, sukėlė nemažą entuziazmo bangą tarp kosmoso tyrimams pasišventusių mokslininkų ir inžinierių. Svarbiausia „Spirit“ ir „Opportunity“ užduotis – priartėti prie Marso paviršiuje esančių uolienų ir tirti jas įvairiais prietaisais bei ieškoti vandens.

Jau senai yra iškelta hipotezė, kad kadaise Marse buvo vandens. Pastaraisiais metais buvo gauta daug naujos informacijos, leidžiančios patvirtinti šį teiginį. Pvz.: Marso nuotraukos, kuriose matyti uolienų dariniai, panašūs į vandens tekmės padarytus griovius, be to planetoje rasta vandenilio, kuris yra vandens sudedamoji dalis ir pan. Šiuo metu marsaeigis „Opportunity“ perdavė į Žemę išrausto griovelio nuotrauką, kurioje mokslininkai įžiūrėjo apvalius, karoliukus primenančius darinius – sūraus vandens požymį. O kitam marsaeigiui rausiant griovelį pastebėta, kad gruntas limpa prie roboto ratų. Tai įmanoma tik tada jei gruntas drėgnas, o tai dar vienas vandens Marse įrodymas.

Plačiau apie ekspediciją į Marsą galima sužinoti internetiniame NASA puslapyje.

Parengė Žavinta K.