Gyvenam susituokę 10 metų, sugyvenom 2 vaikus, atrodo mylim ir mylėjom visą tą laiką…tik… Visą gyvenimą kovoju su vyro išgėrinėjimu. Iš pradžių būdavo tai tik retkarčiais, susitikinėjimai su senais draugais, bendradarbiais.Kartais negrįžimai į namus per naktį ir t.t. Gal būta ir kitų moterų, nesigilinau, nors jaučiu, kad – taip. Sakydavau, kad blogai baigsis, kariaudavau, pykdavau, buvau net skyryboms padavusi. Apsiramindavo kuriam laikui , bet ir vėl po kiek laiko prasidėdavo tas pats. Buvo ir sumušęs.Atrodo buvau gera žmona, vaikus užauginau ,galima sakyti, be jo pagalbos (išskyrus finansus).Sėdėdavau ir laukdavau prie lango. Blogiausia tai, kad ir pati po truputį pradėjau gerti, tiesa aš niekur neinu, ir geriu tik tada, kai jis linksminasi su draugais, viena…Žinau, kad tai labai blogai, bet nors tam kartui būna geriau. Pykti, kovoti pavargau, skirtis galvojau, bet atrodo, dar myliu. Žinau, jis nėra blogas, tik nesupranta, ką daro, kad alkoholizmas tai liga, jis tiesiog silpnas ir negali atsispirti. Dabar jau net ir neatsiprašinėja, dabar jau taip tūri būti, juk jam reikia su draugais pabūt, su bendradarbiais „sudalyvaut”, jam krepšinis, jam sportai ir taip be galo… Viskas užsibaigia besaikiu gėrimu. Anksčiau skaičiuodavau jo girtas dienas per mėnesį, savaitę, dabar jau skaičiuoju blaivas dienas per savaitę ir patikėkit jų būna labai mažai.Man jau viskas atsibodo…Gal galėtų kas patarti kaip elgtis ir kaip gyventi toliau, bijau nusiristi iki jo, o gal ir dar daugiau…
88 Comments
vaiva
Simai laikykis,mes uz tave laikom spygas!!!!
Simas
Labai dekoju, kad mane palaikot.
rima
Simai, ar tebesilaikai savo nusistatymo? kaip sekasi – tai juk reikia mus informuoti:D
Simas
Rima, vis dar laikausi. Labai sunku, ypač, kad dar išėjau atostogų ir už kelių dienų – mano jubiliejinis gimtadienis. Nežinau ką reikės daryti. Reikės nieko nešvesti, nes susikvietus draugų prie stalo, sėdėt ir žiūrėt kaip kiti linksminasi – bus neįmanoma. Dabar, tokioje absitencijos stadijoje – neįmanoma. Įmanoma būna vėliau.
egle
Is anksto sveikinu su gimtadieniu,jei ne paslaptis,parasyk kelintas jubiliejus.Ir laikykis,matai kiek cia tave palaikanciu.Alkoholis tik bedas nesa.As vyra alkoholika palikau,nes nebemaciau prasmes gyvent.Dabar as laiminga,uzauginau vaikus,o jis paskutinis latras liko.O juk galejom but laiminga seima.Sustok,kol nevelu,ateis dar laime i tavo namus.Kad ir koks likimas bebutu ziaurus,bet po tamsos turi ateit sviesa.
blin
Negerti negerti,,, o ką veikti vietioj to taip ir neaišku. Gamta juk nemėgsta tuštumos. Gudručiai.
Anonimas
blin:norejai pasakyti-tavo skrandis nemegsta tustumos?tai valgyk.
blin
As ne apie skrandžio tuštumą čia tauškiau, o apie tai ką reikia veikti tada kai norėtum įšgerti. Simui sunku, todėl jis geria migdomuosius, bet ar tai padės??? Kažko čia kitko reiktų hm. Na Simai, as stengiuosi suprasti tave, bet patartį ką mmm …nesumisliju. Bet tikiuosi dar sumislysiu.
Simas
Jus net neisivaizduojate, kaip man padedate palaikydami mane. Jauciu atsakomybe ir uz jus, t.y. nenoriu apvilti jus – kristi jusu akyse. Dar -labai butu idomu isgirsti tu zmoniu nuomone, kurie patyre analogiska pragara.
blin
Sugryžti į save??? …EUREKA!!! Esu girdėjęs apie tai, bet tai atrodo labai sudėtingas procesas, čia jau kalba eina apie kažkokias aukštesnes materijas. Nu, bet tavo likimas ne iš lengvūjų, jei dar sugebi kapstytis tai ir išsikapstysi, aš tuo tikiu, RITA ,alva, ir daug žmonių tuo tiki, patikėk ir tu žmogau. Oho pavariau kaip koks klebonas.
vilma
Negaliu suprasti kai zmones sako neturi ka veikti.Mes visi suprantam kad jei geri tai nebusi laimingas nebus vaikai laimingi.As manau geria tie zmones katrie save labiau mili nei kitus aplinkinius,artimus zmones jie nepamasto ka jaucia ju seimos jie silpni jie gaili tik save ir stena kokie jie nelaimingi,kaip jiems sunku,savanaudziai.Uzknisa tokie verksniai,kaip mano aplinkiniai zmones.Kas masto daugiau apie kitus tie niekada neprasigers.Nustokit stenet o daugiau dziaukites givenimu!
alva
simai pradzia visada sunki.Bet jei istversi tai pats savimi galesi didziuotis ir kiti gerbs.Aisku,buve sugerovai nenores taves paleisti,bet namiskiai ir tikri draugai didziuosis tavim.Stiprybes!
Simas
Jus net neisivaizduojate, kaip man padedate palaikydami mane. Jauciu atsakomybe ir uz jus, t.y. nenoriu apvilti jus – kristi jusu akyse. Dar -labai butu idomu isgirsti tu zmoniu nuomone, kurie patyre analogiska pragara.
Simas
Siandien man buvo ypatingai sunku – pajutau dideli nereikalingumo, beviltiskumo, gilios depresijos jausma del isgyventos netekties ir jau norejau „uzpilti akis” alkoholiu, bet paskaites jusu palaikymus, labai sunkiai, taciau sugebejau susilaikyt. Isgeriau migdomuju ir einu miegot, nors dar labai anksti.
Simas
Vilma, geriantys zmones nemyli ir saves – jiems buna viskas tas pats. Kas liecia mane, tai as pradejau gerti, nes siais metais palaidojau pati brangiausia ka as turejau – savo zmonele. Dabar bandau sugrizti i save.
Simas
Siandien galima sakyti jau atsvenciau savo jubilieju miske. Vienas. Be alkoholio. Tai viena juodziausiu mano dienu. Ne del to, kad negeriu.
RITA
Sėkmės tau dideles, o kantrybės dar didesnės, Simai. Laikykis.
brunetė
Sveikinu su jubiliejumi, Simai. Linkiu, kad tavo gyvenime jau nebūtų juodesnių dienų už šią, kad tavo dienos vis šviesėtų…
Simas
Dėkui brunete. Tavo aukso žodziai.
Agne
Simai, as cia lig siolei nerasiau, bet seku jusu diskusija. Kaip tau sekasi kovoti su tuo „pragaru”? Linkiu tau istvermes ir stiprybes. Laikykis! Kas zino, gal ta juodziausia diena kada nors laikysi laiminga diena, kada sugebejai atsispirti tokia ypatinga diena didelei pagundai. Tai juk pati tikriausia pergale pries save pati! Laikykis ir toliau taip!
Simas
Agne, su pragaru kovoti yra neimanoma, tai reikia tiesiog pergyventi. Ir alkoholis tera tik pasekmes, o priezastis yra netektis. Paprastai, tai nepatyrusiam/iai, gana miglotai visa tai atrodo. Pries 3 dienas, is mano darbo mire vienas vyras – kiek del to prasidejo visokiu kalbu! Stebedamas is salies pastebejau, kad visa tai apkalbu dalyviams teikia kazkoki malonuma – vieni teige, kad mire nuo infarkto, kiti – kad pasikore. Tiems kurie teige, kad pasikore jautesi, kad norejosi, kad taip ir butu, nes jiems labai norejosi sensacijos, pagrindo apkalbeti. Paprastai zmones net neisivaizduoja kas vyksta realiai, susidaro ispudis, kad jie tai vertina tik kaip ivyki virtualiniame pasaulyje. Tada as pasakiau, kad tikriausiai kiekvienas turime sau brangu zmogu ir patariau isivaizduoti, kad su juo ivyksta nepataisomas dalykas, kaip mirtis. Paklausiau ar noretusi ar kazkas kazka panasaus kalbetu ir kaip jie jaustusi aplamai. Pasijusta buvo nejaukiai. Vat, ir tai tera tik zodziai. As pats esu bandes guosti ne viena zmogu, netekus brangaus artimo, taciau as tada net isivaizduoti negalejau ka visa tai reiskia. O reiskia – pragara – visko beprasmiskuma. As laikausi, nes zinau, kad nieko amzina nera, gal po 2-3 metu reikalai susitvarkys. Neanksciau. Agne, aciu tau uz palinkejimus.
blin
Simai, as maniau kad dar galėsiu ka nors tau patarti, bet dabar matau kad tu esi labai protingas žmogus, ir juokinga būtu tave mokint. Pasijutau kaip kiaušinis prieš višta. Gerbiu tave.
Simas
Antradienis, balandžio 18 @ 21:45:00 – Toks gyvenimas ismoko daug ka kitaip pasverti, is naujo pervertinti vertybes, atsisakyti iliuziju.
ruta
zinai as trumpai pasakysiu jis nesustos
mesk tu ji nes as pati kentejau 2 metus bet zinok vistiek meciau man lengviau as vaiku neturiu
bet kaip be myledama meciau
zinok mieloji zmones N E S I K E I C I A !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
ATSIMINK TAI IR PIRMYN I GYVENIMA ISKELUS GALVA
LINKIU TAU BRANGIOJI KUO GERIAUSIOS SEKMES
TU DAR SUTIKSI SAVO ZMOGU.
RUTA
simai laikykis as su tavim
Simas
Brunete, atrodo, jau pradedu susidoroti su žalingom tendencijom ir susitaikyti su tuo, kas įvyko. Atrodo, bet dar neesu įsitikinęs, nes tai labai ilgas ir sunkus procesas (niekada nesakyk niekada). Pasaulis, mano akyse pradeda įgauti spalvas. Pradžia teikia vilčių. Gal būt keistai atrodytų, tačiau labai padėjo kraupiausia mano gyvenime sapnų virtinė, kurią susapnavau per vieną naktį, kur daug kartų tragiškai miriau. Atsibundu pašiurpęs ir sapnuoju kitą, dar baisiasnį košmarą, kur viskas ryšku iki detalių. Pradedant branduoliniu sprogimu su kraupiausiom pasekmem po to, baigiant lėta mirtimi dujų kameroje. Visa tai buvo taip realu, kraupu (kraupu – švelniai pasakyta) ir taip beviltiška, kad žodžiais tai sunku apibūdinti. Man tapo aišku, kad mano negatyvios mintys bei nenoras gyventi gali prišaukti mirtį, tačiau mirtis man nesuteiktų vilties būti su savo žmonele, manęs lauktų anapusiniai lygmenys kur nuolatos mirštama, tačiau nenumirštama iki galo ir tai tęstųsi be galo. Apie tai esu skaitęs kažkur, kad tai ir yra pragaras. Kartais tik tokie kraštutinumai pažadina gyvenimui.
brunete
Ei, Simai, kaip sekasi?:)
ruta
simai laikykis gal jau nera taip blogai kaip tau atrodo?
gal noretum pabandyti psichologo pagalbos galeciau padeti tai atpalaiduoja prota ir paskatina gyventi……………..
Simas
Rūta, psichologas gali tik išklausyti, ko man nebereikia; psichologas gali patarti, tačiau tai būtų tiktai žodžiai, kurių man irgi nereikia. To nereikia ne tik man, bet ir visiems tiems žmonėms, kurie išgyvena/no tą patį. Tą reikia, papraščiausiai, išgyvent. Aš jau daug išgyvenau, kiekvieną dieną programavau save mirčiai, tačiau trumpam pabuvęs sutemų zonoje (kuriame pabuvau sapno būsenoje), nutariau grįžti į gyvenimą, į save. Šiandien nuėjau prie kapo pas savo žmonelę ir pasakiau, kad ir ji pagaliau ilsėtųsi šv.ramybėje, nes aš jau pradedu dvasiškai sveikti ir dėl nieko nebereikia jaudintis. Aš grįžtu į save.
egle
Tu stiprus zmogus Simai.Isgyvensi.Ir dar busi laimingas.Gyvenimas nestovi vietoj.Aisku tik viena-to,kas buvo,nebebus.Ir,kad ir kaip bebutu skaudu,turim gyvent toliau.Sekmes.
ruta
smagu tai girdet simai kad tu tiesiesi as manau kad kiekvienas isgyvenimas gyvenime privercia susimastyti…………sustoti ir kai paskaitai tokius zmoniu isgyvenimus paciai pakyla noras gyventi , kurti kazko siekti kaip baisiai tu butum pasielges ……
as diekoju dievui saunu kad tu radai jiegu sustoti ir pakilti naujam gyvenimui tavo mintys gal daugeli zmoniu , na kad ir viena ir tai gerai kad sustabdys nuo tokio zingsnio saunu
aciu tau simai kad tu gyveni!!!!!!!
brunete
Simai, „skausmas nugeni nesvarbias emocijas, ambicijas ir iliuzijas, ismokydamas to, kuo samoningai ar nesamoningai atsisakeme buti dziaugsmo mokomi”… ( Sarah Ban Breathnach). Ir nezinau, kas pasake, kad jeigu jau nebera kur kristi, tai reikia bandyti pakilti. Tai sekmingo tau skrydzio:).
Simas
Brunete, kristi yra visada kur – už to ką vadiname „blogiau jau nebūna”, „man nebėr ką prarast” yra dar blogiau ir yra dar daugiau ko prarast, nes po minėtų blogybių eina dar blogesnės, po to dar blogesnės ir taip iki bedugnės. Tuo įsitikinau savo nesena patirtim. Tai paskatino mane grįžti į save, nes taip galima nugrimzti į tokią tamsą, kad gali nebeužtekti jėgų pakilti, sugrįžti. Kad skausmas išgrynina, kaip ugnis išdegina, taip pat pajutau realiai, be to į daug dalykų jau žiūriu iš kito kampo. Iliuzijos tirpsta, kaip pavasarinis sniegas, tampa aiškūs daugelis dalykų, nes pradedu matyti jų priežastingumą. Ši netektis man davė galimybę žymiai giliau mąstyti, žymiai toliau matyti ir vadovaujantis protu bei sažine perkainoti vertybes. Nebegaliu taip mąstyti, kaip anksčiau. Ši tragedija man tapo atskaitos tašku dvasiniam tobulėjimui. Pradedu gyventi iš naujo, tačiau jau kitaip.
brunete
Oho, Simai… Turbut dabar nerasciau zodziu, kuriais galeciau tau atsakyti… Bet linkiu tau sekmes ir neabejoju, kad tau seksis.
Simas
Ačiū, brunete už palinkėjimus. Nežinau ar seksis – čia jau kaip bus lemta. Jei seksis, tai dar negreitai. Bet, gal tai ir yra gerai – gilūs išgyvenimai būna ne tik labai skausmingi, bet ir labai naudingi žmogaus dvasiai. Juk, ko mes šioje Žemėje gyvename? Gal, kad taptume giliau mąstančiom ir jaučiančiom būtybėm, kad taptume išmintingesni, kad išeitume geresni, nei atėjome į šį pasaulį. Niekam nėra duotas gyvenimas be kančios, tačiau į tai labai skirtingai reaguojama. Dažniausiai – neteisingai ir net nemanoma, kad pasaulį reikia pradėti matyti kitaip. Juk, tik kančia gali apvalyti. Per kančias į žvaigždes, tiesa? Gyvenimas žemėje l.trumpas ir visi po mirties norėtų gauti Dangų, tačiau ne visi būna nusipelnę patekti ten. Kartais reikia praeiti pragarą čia, kad gauti Dangų ten. Tačiau, jei reikia, reiškia – reikia.
juste
pasiulyciau kreiptis i al-anon draugyje, tik ten rasi reikiancia pagalba ir uzuojauta, tik ten esantys zmones tave suprtas taip kaip yra . tikrai nepasigailesi jai paklausysi manes
Daiva
sveiki issigandau.pamaciusi.kiek.moteru.kencia.del.gerianciu.vyru.ir.as.viena.is.ju
DAIVA
sveiki
as suprantu ta skausma kai vyras namo pareina girtas man buvo baisu bet susitaikiau su ta mintimi kad turiu toki vyra.