Kam virš...

MANO VYRAS ALKOHOLIKAS

Gyvenam susituokę 10 metų, sugyvenom 2 vaikus, atrodo mylim ir mylėjom visą tą laiką…tik… Visą gyvenimą kovoju su vyro išgėrinėjimu. Iš pradžių būdavo tai tik retkarčiais, susitikinėjimai su senais draugais, bendradarbiais.Kartais negrįžimai į namus per naktį ir t.t. Gal būta ir kitų moterų, nesigilinau, nors jaučiu, kad – taip. Sakydavau, kad blogai baigsis, kariaudavau, pykdavau, buvau net skyryboms padavusi. Apsiramindavo kuriam laikui , bet ir vėl po kiek laiko prasidėdavo tas pats. Buvo ir sumušęs.Atrodo buvau gera žmona, vaikus užauginau ,galima sakyti, be jo pagalbos (išskyrus finansus).Sėdėdavau ir laukdavau prie lango. Blogiausia tai, kad ir pati po truputį pradėjau gerti, tiesa aš niekur neinu, ir geriu tik tada, kai jis linksminasi su draugais, viena…Žinau, kad tai labai blogai, bet nors tam kartui būna geriau. Pykti, kovoti pavargau, skirtis galvojau, bet atrodo, dar myliu. Žinau, jis nėra blogas, tik nesupranta, ką daro, kad alkoholizmas tai liga, jis tiesiog silpnas ir negali atsispirti. Dabar jau net ir neatsiprašinėja, dabar jau taip tūri būti, juk jam reikia su draugais pabūt, su bendradarbiais „sudalyvaut”, jam krepšinis, jam sportai ir taip be galo… Viskas užsibaigia besaikiu gėrimu. Anksčiau skaičiuodavau jo girtas dienas per mėnesį, savaitę, dabar jau skaičiuoju blaivas dienas per savaitę ir patikėkit jų būna labai mažai.Man jau viskas atsibodo…Gal galėtų kas patarti kaip elgtis ir kaip gyventi toliau, bijau nusiristi iki jo, o gal ir dar daugiau…

NaudotosKnygos.lt

88 Comments

  • gita

    Gali laukti stebuklo, o tai ivyksta,deja, labai retai. Kuo anksciau mesi ji, tuo greiciau pradesi nauja gyvenima.Paklausk saves ar tau tikrai jis toks reikalingas, uztenka gyvenime ir taip streso, kam tau ji matyti toki kiekviena diena, nors rami galva bus, tepasisiunta..visos isgyveno ir tikrai neprazuvo.

  • moteriske

    mano situacija panasi.tik vaikai jau dideli.galeciau skirtis,bet kur man pasideti?man 42 metai.sitokiam amziuj pradet viska is naujo?jei bent gerai uzdirbciau.manes kol kas bent nemusa,algos neprageria.nematau iseities.o tave jei musa ir jei esi dar jauna.tai gal tikrai spjauk i ji.gal dar susitvarkysi savo gyvenima.tik nedelsk dar ilgiau,nes vyresniame amziuje bus dar sunkiau issiskirt,jei finansiskai nesi stipri.ovaikams ir dabar yra sunku.

  • RITA

    Ačiū visiems už patarimus, stengiuosi nekreipti į viską dėmesio, bartis nebėr jėgų; To da : vaikai maži, patys savimi nepasirūpins, eiti neturiu kur, nors ir šiaip gyvenam kaip kaimynai atskiruose kambariuose, bet juk vis tiek matomės. Tai net dar sunkiau. To Anonymus: bandžiau siūlyt ir koduotis ir į Anoniminius alkoholikus kreiptis, bėda ta, kad jis nepripažysta kad yra alkoholikas, jam atrodo, kad tai nieko baisaus, tipo visi vyrai geria (jo aplinkoje).

  • Nesvarbu

    Seip teisingai cia kazkas pasake.Kiek zinau uzsikodavimas tikrai padeda.Bendradarbio draugas vos nenumire uzsikodaves kai uzvartojo alkoholi.Daktarai spejo isplaut skrandi ir pasake jog zaidzia pac su savo givybe.

  • RITA

    To taip : aš tai jau net nebesibaru, tiesiog nutyliu ir viskas, vien tam kad vaikai nekentėtų, jo motinos požiūris: kentėk dėl vaikų, kaip aš kentėjau, nors mano uošvis niekada negėrė gyvenime, dėl ligos, bet savaip buvo „pričiuožęs”.Mamai net nieko nesakau, nes nenoriu užkrauti savo bėdų. Dėl finansų, tai aš užsidirbu, tik ne tiek, kad galėčiau vaikus viena išlaikyti. Nes žinau, kad išsiskyrus vyrai dažniausiai atsiriboja nuo vaikų ir jų poreikių. Žinau ne vieną atvejį.

  • Anonimas

    Ne taip lengva pasakyt mesk 🙂 Kur $ pas ka gyvent dauguma del to ir nesiskiria siaip manau jeigu lb jau blogaj tegul bando uzsikoduot zn neviena zmogu patikek jeigu kas sutiktu nufilmuot tox filmas isejtu kad ojojoj o kodel buni viena isejk pas drauges pas mama ar bent jau su vajkais y miesta y kavine kokia ar dar kur o kodel taves nesievda kartu 🙂

  • taip

    tokia pati problema ir pas mane:geria,girtas iesko priekabiu,daeina iki mustyniu,vaikai viska mato ir labai pergyvena.Kiek buvo pokalbiu ir pazadu(su blaiviu)viskas iki sekancio karto.Ir ko noreti,jei jo tevas alkoholikas ,o mama irgi” nemato cia nieko blogo” ir pati nespjauna,vieni”fanarai” isgyja tuoj atsiranda kiti.Viskas remiasi i finansine puse,bet kantrybe jau baigiasi.O skirtis irgi nenori…

  • da

    siaip esi ant ribos. kol kas dar suvoki realybe. bet moteri alkoholike isgydyt dar sunkiau nei vyra, jei ikrisi ir tu – tada shakes. kazkaip reikia, kad kuriam tai laikui tu pagyventum atskirai, nzn kaip ten vaikai, ar dideli, ar gali rupintis savimi… cia vien tik tavo pastangu nebeuzteks, reikia palaikymo artimuju, draugu.

  • mergina25

    Cia rimta beda…Pagrasink skyrybomis, argumentuok, kad jis gadina jusu visu gyvenima savo besaikiu gerimu ir kovok uz save. Nukriepk ji i gydymo istaigas, pati aptark tai su gydytojais, suzinok apie proceduras, kaip kas daroma. Kiek trunka isvalyti organizma ir jei reikes – kaip vyksta kodavimasis. Esu tikra, jei jis myli – jis tai padarys. Bet jei jis galutinai degradaves – jei jis gali pakelt ranka pries tave, tai jau cia yra baisii liga, ir su tuo taikstytis negalima. O pati negerk – juk turi buti vienas stiprus seimoje! Bendrauk su zmonemis, kurie ikvepia tau pasitikejimo, buk su vaikais – juk jiems reikia taves! Negi nori , kad vaikai matytu abu girtus tevus? Jei jis nepaklus, tai ir nedvejok, paduok skyrybom, manau, kad motinai del savo vaiku visada atsiras jegu ir bus kas parems ir moraliai ir bedai prispyrus tikrai nebusi vienisa. Tik neuzsisklesk, nelauk jo prie lango sededama, jausk ir savo verte ir tikek, kad tu tikrai nesi verta tokio gyvenimo. Kartoju, jei jis myli savo seima, jis padarys bet ka del savo seimos laimes!

  • moteriske

    neeikvok laiko zmogui,kuris netroksta praleisti jo su tavimi.jeigu man kas nors butu anksciau patares,ko gero buciau apsisprendus skirtis.bet tu,jei ir nematai iseities,tai bent negerk pati.bandyk kuo nors uzsiimti tau maloniu.skirk daugiau demesio sau,nusipirk ka nors.man tai padeda.

  • Petriukas

    Viską bandyk daryti iki galo. Jokių abejonių. Niekas negali žinoti kas gerai o kas blogai. Jeigu jau taip atsitiko, vadinasi iš to kažkas turi išsirutulioti. Tiesiog GYVENK. Kvėpuok pilna krūtine, pasitikėk savimi, suprask kad esi asmenybė, juk kito tokio žmogaus pasaulyje nėra. O viską spręsti naudojant alkoholį, manau, yra pati lengviausia išeitis kuri veda į dar didesnį nusivylimą. O laimė yra uždirbama sunkiai.

  • RITA

    Stengiuosi, dievas mato, kaip aš stengiuosi išlikti šalta, abejinga, nepykstanti (dėl vaikų ), nekreipianti dėmesio. Bet kas iš to viduje sunku, o jo girtumo nenuslėpsi nuo vaikų. To mergina 25: daug sykių ir gąsdinau ir gražiuoju prašiau kad susiprotėtų, kas iš to prižada aukso kalnus, bet apsisukęs vėl savo daro. Kol kas bandysiu ignoruot jį visai (kas jam labai nepatinka ), bet nematau kitokios išeities, ir gyvent savo gyvenimą.

  • Susirūpinusi

    Gadini savo vaikų gyvenimą…galiu pasakyti tik tiek.Kuo greičiau viską nutrauksi-tuo geriau.Kodėl bijai užkrauti problemas savo mamai?Nereikia jų „KRAUTI”…reikia jomis DALINTIS.Kam jis Tau reikalingas išskyrus dėl pinigų?Gyvenate kaip „kaimynai”,o ne šeima…Skirkis po velnių…išsireikalauk alimentus ir viskas.Jei gera alga,tai gali pretenduoti daugiau nei į alimentų minimumą.Kieno butas?Tavo ar jo?Yra įstatymai…ir advokatai,kurie apšvies ką toliau daryti.Skiriantis gali būti padalintas turtas pusiau…štai taip ir pragyvensit.Mieloji,nesiaukok dėl vaikų…tu juos tik skaudini.Vaikai užaugs,sukurs savo šeimas ir liksi gyventi viena…turėsi daug laisvo laiko ir tik kaltinsi save,kad kodėl to nepadarei anksčiau…kam paaukojai gyvenimą tam kuiliui…o be to ir vaikams tai ne į naudą.Pamiršk visus tuos „negaliu,nes neturiu tiek pinigų” ir bla bla bla…Moteris mylinti savo vaikus-padarys dėl jų viską ką tik gali.Užteks kalbų!Daugiau darbų!

  • alcogoliko žmona

    daug metų gyvenau su … skyrėmės, taikėmės mušėmės bandyk prikalbinti gydytis, lankyti anoniminį al klubą kai kuriems padeda maniškis jau virš 10 metų neliečia, bet kol pats nesuvoks kad tai jo problema tu nieko nepakeisi.Jjei neprikalbinsi pačiam susirūpinti – mesk kentėti neverta, o tik tada ir yra galimybė, kad gal suvoks savo bėdą. Gyvenimas trumpas aukoti jį alchogolikui neverta, yra verttesnių dakykų

  • Susirūpinusi

    Beje…mama tam ir yra mama…ji yra ramstis…kad atsiremt sunkiu Tau momentu.Taip pat ir Tavo mamai…esi dukra-ramstis jai sunkiu momentu.Nėra ko kuklintis ir gėdintis savo mamos.Manau,kad ji nori ,ojg jos dukra būtų laiminga ir pasistengs Tau padėti…!

  • RITA

    Palikt tai greit galėčiau, bet yra… : pripratimas, t.y. bijau likt vienas, nes išsiskyrusi tikrai bijosiu į kitą vyrą žiūrėt; mano berniukams( vaikams ), koks bebūtų, jis yra tėtis, jie jį myli, o išsiskyrus kaip dažnai būna, vyrai mažai bendrauja ar net visai pamiršta vaikus; mama gyvena kitame mieste, anksčiau kai keldavau scenas, važiuodavau ir pas mamą pagyvent, ir jai mano „brangusis” žadėdavo kad daugiau nebegers, tik kas iš to…Dabar kad ir mama žino, ji nesikiša, nors pas ją galiu kreiptis kada tik panorėsiu, bet ji nugyveno nelengvą gyvenimą, todėl nusipelnė gyventi ramiai, dėl to nenoriu jos nervinti, nes ji pergyvena ne mažiau už mane. To alcogoliko žmona : jis nepripažysta turįs tokią problemą.

  • Susirūpinusi

    O pabandyk tokį dalyką…susitark su kokia gydytoja,kad lieptų pasidaryti kokius tyrimus ir iškeltų diagnozė…toookią…ir telefonu praneštų jam.
    Mano seneliui labai padėjo.Kaip ranka nuėmė…ir po to skambučio…iš gydytojos…nei gėrė,nei rūkė…o buvo uch koks rūkorius ir išgerti mėgo.
    Kiek metų prasikankino mano senelė…ir keikė save ,kad su juo neišsiskyrė…Patikėk manim…Tavo situacija labai panaši į pergyventą mano vieno iš tėvų šeimoje…Kovok ir nepasiduok…Linkiu Tau didelės sekmės,nes kovojant su tokiais „padarais”…reikia daug stiprybės.

  • Simas

    Turiu problemu su alkoholiu. Kol mano zmonele taikstesi su mano girtuokliavimu, man net i galva neateidavo mintis, kad reikia baigti. Kai mano zmonele pradejo reiksti ultimatumus, kad iseis ir pan., as pradejau truputi kitaip mastyti. Rekomenduoju pradeti jam reiksti ultimatuma – „arba……- arba…..”. Tik daryk tai kai jis bus visiskai blaivas. Ir netikek jo pazadais – jis sau jau nebepriklauso. Tikek realiais veiksmais.

  • Simas

    Buvau nustojes visai gerti 2 metus. Iveikti imanoma viska, jei nori. Dabar geriu, bet nesulyginamai reciau, bet…..vel geriu. Kai mire mano zmona – nebematau prasmes niekame – man viskas vienoda, viskas yra pilkas, vienodas gniutulas. Kai isgeri uzsimirsti, kai atsibundi – buna labai sunkios pagirios, bet yra geriau, negu tustuma dusioje. Kad tai suprasti – reikia tai isgyventi. Mokyt, auklet ar patarineti man yra beprasmiska. As pats sau patarejas ir teisejas. Kaip yra – taip yra, reiskia taip turi buti. Kaip bus – taip ir bus.

  • VAIVA

    SIMAI BAIK!STENKIS GYVENTI KITAIP,BENT IS PAGARBOS SAVO MIRUSIAI ZMONAI.LAIKAS PO TRUPUTI UZGYDO VISAS ZAIZDAS.TOKS JAU TAS GYVENIMAS:PRASMINGAS JIS ATRODO TADA,KAI JAUTIESI KAM NORS REIKALINGAS.GAL UZGIJUS ZAIZDOMS SURASI SAU ARTIMA ZMOGU.LAIKYKIS IR NEPASIDUOK DEPRESIJAI!!!!

  • dracena31S

    Simai,bet juk supranti,kad gyventi reikia toliau…Pirmiausia pabandyk atsistoti,aisku SUNKU. Apsidairyk ir suvok,kad daug kam sunku. Juk ne visi taip sprendzia problemas. Juk tu vyras, o tikri vyrai taip nesielgia. Auksciau galva.

  • Simas

    Taip, ne visi taip sprendzia problemas, buna, kad kai kurie isproteja arba nusizudo arba suserga kokia nepagydoma liga, pvz.veziu. Daug tokiu atveju. Isproteja ar suserga nepagydomai – dazniau moterys. Nusizudo – vyrai. O ka reiskia buti VYRU? Reiskia – buti kaip Rembo ar kaip Terminatorius? Gal todel vyrai zudosi, kad per aukstai uzkelta reikalavimu riba? Be to, vyruose nera instaliuota atsakomybes uz kita programa, kaip tai yra pas moteris (motinystes programa). Moteriai lengviau islikti (nors jos bando zudytis 5 kartus dazniau nei vyrai), nes kritiskiausiu momentu isijungia motinystes programa, kuri diegia visas kitas islikimo pasekmes. Vyrai ir yra silpniausioji zmonijos grandis. Kita vertus, nera labai svarbu kiek pragyventi, svarbu kokios tavo gyvenimo PASEKMES. Butent pasekmes, o ne kaip gyventi. Gyventi galima ir kartais nueinant klystkeliais, taciau svarbu yra tikrosios gyvenimo pasekmes, kurios yra pvz,: ka palikai po saves (neturiu omeny materialiu dalyku), ka padarei laimingu/a, kam suteikei gyvenimo pagreiti ir pan. Zinot, pats nustebes esu – po geryniu labai norisi kabintis i gyvenima, nes po to visika siuksle pasijunti. Pradedu labai aktyvizuotis – dirbti, mokytis ir is chaoso dalyku atrinkti prioritetinius dalykus ir juos igyvendinti. Paskui, vel – po truputi viskas virsta i pilka, vienoda gniutula. Tada klausiu pats saves – kam as visa tai darau? Kokia tame prasme? Kad ilgiau uzsilaikyciau sioje prieblandos, sutemu zonoje? Juk kaip butu gera iskeliaut pas savo zmonele. Tada, griztu prie alkoholio mega dozemis. Ir vel viskas is naujo… Turi praeiti kazkiek laiko, paskui viskas susikratys.

  • RITA

    To Simas: Tai Tu manai, kad alkoholis yra problemų sprendimo būdas, bet juk nuo to, kad prisigersi problemos niekur nedings, savaime neišsispręs. Per aukštai užkelta reikalavimų riba?…Su laiku viskas virsta į pilką, vienodą gniutulą?…Ir tai galvoji tik jums vyrams? O kaip mums, moterims, kai reikia laikyti namie tris kampus, vaikus ir dar pašonėj turėt išgeriantį, nuolat nuo visko pavargstantį, o gal net tinginį vyrą. Mes stiprios, mes ne žmonės, o robotai, turime ištverti bet ką, susitaikyti su bet kuo, mes stipriausioji žmonijos grandis, pagal Tave…Va čia ir išryškėja jūsų – vyrų – egoizmas ir rūpinimasis tik savo poreikiais – nešneku apie materialinius dalykus. Gal vertėtų blaiviai pamastyti ar tikrai gerdamas padarai kažką laimingu, ar suteiki kam nors gyvenimo pagreitį ir pan.( cituoju Tavo žodžius) . Ir dar reikia galvoti ir daryti tai ne tada, kai nieko nebegali pakeisti…Man dabar reikia vyro, vaikams tėvo, o ne tada, kai bus vėlu…Stiprybės Tau ir visiems kaip Tu….

  • Simas

    Brangioji Rita, deja aš nebeturiu ką padaryti laimingu ir kam suteikti gyvenimo pagreitį. Ar aš teigiau, kad alkoholis problemų sprendimo būdas? Ar aš kuo apkaltinau jus – moteris? Kiek daug neapykantos! Kas blogiau būti klystančiu ar būti pykčio pritvinkusiu teisuoliu?

  • RITA

    Mielieji, nesu idealas, bet kai gyveni šalia tokio žmogaus, per šitiek išgyvenimų, kentėjimo metų gal tikrai tampi „pykčio pritvinkusiu teisuoliu”. Maniškis ne sykį yra pasakęs: geriu iš pareigos, pareigos draugams, bendradarbiams, pareigos atsipalaiduoti, tiesiog neįsivaizduoju, kitokio pramogavimo, poilsio praleidimo būdo, geriu nes noriu. Išgėrus vieną butelį noriu antro, trečio ir t.t. pasaka be galo…Galų gale ir palikt manęs nenori, ne sykį siūliau gyvent taip kaip jam geriau ir nebekišt manęs ir vaikų į šitą liūną. To Petriukas: Manau, jei būčiau nenormali žmona tai seniai būtų išėjęs ar panašiai.

  • brunetė

    Simui: apie kokią reikalavimų ribą tu kalbi? Jeigu apie tą kartelę, kurią bando mums užkelti visuomenė, tai atkreipk dėmesį, kad moterims ji užkelta taip pat labai aukštai:). Bet ar būtinai turime būti „formatai”? Manau, kad reikia tiesiog turėti savo gyvenimo strategiją ir pačiam nuspręsti, kokie bus jos prioritetai ir komponentai (pvz., moteriai vienas iš komponentų gali būti vyras…:)). O Rembo ir Terminatorius, žinok, jau nebemadingi. Šiais psichoanalitikų klestėjimo laikais vėl labai vertinamas žmogus, su kuriuo galima kalbėtis… O ar įsivaizduoji diskusiją su Rembo ar Terminatoriumi? Aš tai neįsivaizduoju net debatų:). Taip kad geriau būk „neformatu”, Simai. O žemyn kartais krentam tam, kad vėl pakiltume, dažnai net aukščiau, negu kada nors buvome… To tau ir linkiu:).

  • Petriukas

    Ei ei žmonės baikit !!! Kam čia Petriukas užkliuvo, juk niekam nieko blogo nepasakiau. O gal dėl to kažkas už mane rašo, kad nori paversti Miku? Hmm. Beje komentaras gana įdomus, tik labai kategoriškas. Aš manau, kad iš bet kurios situacijos yra daug išeičių, tereikia tik labai labai didelio noro.

  • Anonimas

    Turiu ir aš tokią problemą- geriantį vyra. Mano vaikai jau suaugę ir aš pati sau jau nieko nelinkiu- tik stiprybės.Stiprybės nematyti kas dedasi namuose, stiprybės -tylėti, stirpybės kažko laukti ir tikėtis.

  • gal

    as pats panasus . bet as nemegstu kompanijos .ir zmonai sudaviau gal pries 6 metus . cia nuo zmogaus priklauso – ar jis supranta blogai darantis . patarimas – paziourek i vyro teva – pamatysi kas taves laukia .

  • Stebetojas

    Laukti, tikėtis? Ko? Kol susipras ar kol i Anapili gerdamas Kalnapili nukeliaus? Moterys, jus tikriausiai mazochistes – jums patinka kai su jumis taip elgiasi. Reiskia – jus to esat vertos. Kaip liaudis yra verta tokios valdzios, kuria pati issirinko, taip moterys vertos tokiu vyru kuriuos pacios issirinko ir su kuriais toliau gyvena ir nezada nieko keisti. Pas jus yra aukos sindromas, jums malonu kenteti ir vaizduoti, demonstruoti auka. Moterys su aukos sindromu, pacios, PASAMONINGAI pasirenka potencialu alkoholika, museika, plevesa. Joms, kazkodel reikia to. Petriukas nemaza dalimi teisus buvo sakydamas, kad „pas normalia zmona taip nebuna”.

  • Stebetojas

    Stebiu jus moterys ir stebiuosi: daugumoje (ne visada) jus keisti sutverimai – vaizduojate moteriskaji solidaruma, keikiate vyrus, o realiai nekenciate i save panasiu. Moteriskame kolektyve viena su kita nesugyvenat, cia: intrigos, pletkai, pamazgu pylimas pylimas viena ant kitos ir pan. Nekenciamu vyru kolektyve jus jauciates nesulyginamai geriau, nes ten jums paprastai yra rodomas demesys ir pan. Seimyniniame gyvenime anyta-marcia yra amzina tema ir problema. Kodel taip yra,a?

Parašykite komentarą