Dvasios

MANO NAMIE – MIRTIES ŠMĖKLA

2008 03 31

Mano drauges vardas Emilija. Ji labai mėgsta uzsiimti visokiais ten triukais su dvasiomis. Karta po mokyklos as pas ja uzėjau. sau sedejom, kalbėjomės apie viska ir ji man staiga pasakė, kad moka issikviet dvasių. Aš tai aišku nepatikėjau, bet ji man pazadėjo parodyti. Atsinešė lapą, žvakių, adata, ir viskas vyko kaip ir reikia. Ji isikvietė dvasią vardu Faustas. Nu ir durnavojom visaip. As jos paklausiau visokiu klausimu ir kiek gyvensiu. Jinai man atsake. Dar draugė jos sio bei to paklause, ir as pasakiau, kad turiu eit. Pabaigusi seansa Emilija mane išlydėjo ir aš patraukiau savo keliais.
Kai gryzau namo, nuėjau pasimt iš orkaitės valgyt. Įsijungiau telika ir vallgiau, o tada per mane perėjo tokis šaltis ir tokia baimė, kad atrodė, kad mirsiu. Lb išsigandau, nuėjau į vonią, nusiprausiau veidą. Staiga pazvelgiau i veidrodį ir ten pamaciau bekūni zmogu. Jo veidas buvo nei zmogiskas nei gyvuliskas, jis tik trumpai ten pabuvo ir dingo.
Nakti kai miegojau pabudau isgasdinta trenksmo. Nuo staliuko prie lovos nusirito lempa. O as tai tikrai jos nenumeciau. Atsisedau lovoj ir emiau dairytis. Vel pajutau ta baime salta ir pajauciau, kad tamsoj uz lovos kazkas į mane eme ziurėti. Rėkiau nezinau kiek, kol atėjo mama. As negalėjau pasakyt, ka maciau, ji mane nuramino ir paguldė (man jau 17, o as jos vis nepaleidau). Kai ji isėjo, as vargais negalais prisiverciau uzmigti.
Kita diena papasakojau draugei, kas nutiko. ji mane eme guosti, kad cia nieko baisaus, vet kai grizau namo… Visas mano kambarys buvo isverstas, viskas sudauzyta. Kitu kambariu niekas neliete. Kai emiau apsidairineti, ir vėl… pamaciau ta veidą. Bėgau is namų, nubėgau begte pas savo gera drauge Monioka ir viska jai papasakohau. Tada nuejau pas Emilija, ir ji man prisipazino, kad ir pas ja tas pats. Abi bijom net gyvent. Tevams as nieko nesakau, nes bijau bausmes…

Bendrinti
NaudotosKnygos.lt

52 Comments

Parašykite komentarą