Viskas prasidėjo nuostabų vasaros vakarą, buvome pažįstami šiek tiek iš anksčiau ir štai po 2 metų nesimatymo susitikome. Buvo idealu, vasaros dienos skriejo kaip pasakoje, atrodo ko galėtų dar trūkti. Kiek galimybės leido tiek stengiausi būti kartu, mus skyrė 150 km atstumas, tačiau vasara būdavau šalia jo dažnai, nes mano kaimas šalia jo miestelio. Bet … vieną dieną atsitiko taip, kad jo buvusi draugė (jie draugavo daug metų) sužinojo, kad jis su manimi. Keistas kai kurių merginų požiūris: jei nebus su manim, nebus ir su kita. Prasidėjo atakos jam žinutėmis, kad ji vis dar myli jį, skambučiai, sekiojimas. Kartais jausdavau, kad jis susimastęs, kad jam sunki ta įtampa. Jis aiškino, kad daug metų buvo kartu ir jam skaudu kai ji skambina ir t.t., kad mums reik būt kuo daugiau kartu. Numerio pasikeisti negalėjo dėl darbo, o ir prasmės nebūtų, juk miestelis nedidelis sužinoti nesunku. Blogiausia yra tai, kad man tekdavo grįžti namo ir jis pasilikdavo vienas, to ir užteko, nes ji pažįsta jį kaip nuluptą (sugalvodavo, kad jei reik atiduoti jo daiktus ir pan).
Atėjo ruduo ir mes nebesusikome, supratau, kad jos visos atakos suveikė. Jis bandė neskaudinti manęs, vis rašydavo, klausdavo kaip sekasi, parašydavo, kad myli (tai, kodėl po velnių pasidavė???). Šie metai buvo paskutiniai, ką tik baigiau mokslus. Ir dabar per vasarą atostogauju, ši vasara kaip ir daug ką lemianti jei pavyktų jį susigrąžinti būtume kartu, jei ne aš tikriausiai kažkuo užsiimčiau savo mieste. Nesenai sutikau jo draugą, paklausiau kodėl jis bijo su manimi susitikti, jis atsakė, kad jis bijo, bijo ir gėda dėl to, kad taip gavosi. Susitikimas su jo draugu vėl sukėlė prisiminimus. Buvome labai laimingi, o dabar visus mokslo metus buvo labai sunku be jo. Ar kovoti? Ar stengtis jį susigrąžinti? Reikia patarimų. Žinau, kad mano laimė su juo, bet baimė, kad nepasiseks dar didesnė. Galbūt ir jis bijo, nežinau. Nežinau, ar jis vienas. Jau buvome susitarę susitikti, bet šį sykį mano baimė buvo stipresnė ir susitikimas neįvyko dėl to save kaltinu. Visą laiką bendravome ir dabar jau 3 sav., kaip tylu. Nuo ko pradėti pačiai, jei nieko nedarysiu, viskas išslys visam laikui. Kaip man sugrąžinti viską į pradinę padėtį? Kaip susitarti dėl susitikimo jei jis manęs bijo? (Bet dėl ko bijoti, visada matė, kad aš gera, supratinga tikrai nepulčiau kaltinti, nes suprantu, kad nelengva jam buvo). As tikrai tikiu, kad jis mano gyvenimo meilė ir su šiuo žmogum norėčiau tolimesnės ateities (jis man idealus). Patarkit prašau, nes nežinau nuo ko pradėti …
