ka daryti , kai pilna krutine jausmu vedusiam? zinau, kad jo seimyninis gyvenimas pagriuves… butent tai teikia vilciu, bet i mano iskelta tiesiogini reikalavima rinktis reaguoja „ir taip, ir ne”… gerus pora menesiu as viena su savo jausmu, o jis su savo „pareiga”… yra daug aplinkybiu, del ko mes „kartu”. ir siandien ryta gavau sms, kad daugiau taip testis negali, kad tai neteisinga visais atvejais, bet… dar neatsiplesiam veinas nuo kito… kai sakau kazka jausmingo, jis tik atsidusta… kaip vertinti situacija? tikiu savim, savo norais, jausmais, jis tai zino taip pat, bet jo”antroji puse” viska atleidzia… taip ir trypiam vienoj vietoj… ka daryti, zmones? nesmerkit…
354 Comments
Dovile
Tavim deta netikeciau.Jam dabar blogai,o bendravimas su tavim nors ir retas,bet padeda jam priprasti prie to kad taves nebus salia.Pamatysi jo zodziai tesis neilgai,jusu bendravimas retes,ir galu gale gausi zinute kad jis apsisprende likti su zmona.Tavo pagalba jis greiciau isgis,o tu dar labiau kankinsies.Skaudu,bet dazniausiai taip yra.Geriau uzbek jam uz akiu,pati nutrauk viska,vyrai nemegsta buti staiga palikti.Jam tai bus momentas apsispresti.Arba-arba. Jei nuspres ne tavo naudai,vadinasi anksciau ar veliau butu taip nusprendes.O tau jei spesi pirma,bus daug lengviau ji pamirsti.
emilija
aciu, Dovile, uz nuomone… siandien kai ptik turejom susitikti, valandai… tikriausiai atsijungsiu telefona, nes kitos iseities nera… sunku dusioj, bet situacija ne lengvesne… jauciuosi issunkta iki galo ir dar sunkiama… pikta uz ta, jau buvusi bandyma nutraukti viska… kai jam manes pritruko, nepasivarze apsireiksti… aciu uz minti ir velgi jam uzbegti uz akiu… tikrai, bandoma”pasveikti”… o kaip as?
Mazute
Isivaizduoju, kaip sunku. Emilija, pati ta isgyvenu… Diena, kita prabega negalvojant jo draugijoje rodos viskas gerai, tik koks laiko tarpas nepasimatome pradedu galvoti, galbut verta viska baigti…bet taip ir neisdrystu pasakyti tu lemtingu zodziu – viskas baigta. O ir kai kalba pasisuka apie issiskyrima, daug visko pasakoma, padamoma, kad tiesiog negaliu. Tikriausiai mes jauciames panasiai…As vis dar tikiu likimu….:) Siulyciau ir tau… Nors ko tik nesu girdejusi rodod is artimiausiu draugiu… galbut taip turi buti, visviena issirutulios anksciau ar veliau kazkokia pabaiga….
ema
tai ka jus manot? susitikom… as jau nelabai ir noriu kazkuo tiketi… zinau, ateis tuoj mano laikas, ta prasme, kai GALES skirti man demesi… bet jis zino, kad as pikta ant jo… gal tas delsimas ne daug ka duoda, bet laiko praeje dar nepakankamai, kad skelbciau ta tikraji ultimatuma… aciu kas su manim… ne butinai uz mane…
ema
to mazute: o kaip taviskis argumentuoja nesiskyrima?
Šarūnė
Pažįstamas jausmas.Blaškausi ir kažko laukiu.Meilę bandau paversti į neapykantą,bet užtenka išgirsti balsą ar gauti SMS ir vėl viskas puiku.Išvada- visos mes naivuolės,besitikinčios to savo laiko…kuris gal bus,gal ir ne.Lengva patarinėti,o elgiamės kiekviena,kaip išeina,kaip širdis liepia…
emilija
to sarune: jauciu ir dabar kazkokia pikta gaidele:) vieniems sunkiau, kitiems lengviau palikti seimas… gal cia vis del to pacios esam kaltos suteikdamos visapusiska gerove…
emilija
kai salia griunancios seimos esam mes- svelnios, mylincios, grazios… taip, yra kazkokios taisykles, bet mes jas turim vis del to susikurti individualias… taip: kai sirdis traukia, kojomis neatsispirsi… gal reiktu, bet bet bet… iprantam prie smerkimo, etiketes” kekse” klijavimo… o kalti visi… arba ju nera… o gal imam visos susitariam ir paliekam?:) nesamone… kokios mintys tik nekyla…
Mazute
To Ema: Kai prakalbu, kad jau atsibodo taip…jis man pareiskia, kad manes nesulaikys, jei noresiu pasitraukti is jo gyvenimo, bet galbut laiko reikalas, anksciau ar velia busime kartu… As jam, kaip ir jis man – antrosios puseles… Jis apeliuoja i tai, kad 2,5 m. kartu ir as noriu viska pabaigti….Manuoju atveju nedaug reikia, kad viskas pasisuktu i geraja puse…Ber nebusiu, kuri zaidzia nesvaru zaidima….Jo zmona zino, kad esu as, zino, kad naktys kai vyras negrizta namo praleidziamos, ne kur kitus, o su manimi (ir tas buna ganetinai daznai). Jokiu veiksmu, nebent dar kuriamas grandiozinis mano pasalinimo planas… Bet taip sunku gyventi, nei pirmyn, nei atgal zinau. Bet kas belieka, kai sirdis neleidzia kitaip….
emilija
pas mane situacija ko gero prastesne siuo metu… ir niekada nezinai kaip ji pasisuks… negaliu negalvoti, nenarstyti, aplinkui panika… gerai sakyti, kad nezaisi nesvaraus zaidimo kai tau jo nereikia zaisti… as ji zaidziu, kaip bebutu skaudu… jis praso neliesti tos temos… kaip man eldtis kai matau ji… per tris menesius ko gero galeciau suskaiciuoti ant vienos rankos pirstu… buvo nutrukes rysys ne per seniausiai, bet… ne as jo ieskojau… kuo tiketi?
Mazute
Jei atvirai, neatmetu ir as tokios galimybes, ir daznai tai pasakau, kad nedaug reikia ir nebereikes manes jam… Jis teigia, kad viskas pasibaigs tik tada kai as to panoresiu, o tokios galimybes jis neatmeta, juk atsibos laukti jo man….(jo zodziai) bet taip nepakeliama galvoti, kodel, del ko tiek verkta, tiek jaudintasi, tiek skausmo. Viskas butu parasciau jei zinotum, kokia bus pabaiga, verta dabar taip jaustis ar ne. Tiesa sakant dabar zinau, kad mes tikriausiai iskenciame zymiai daugiau, nei bet kuri…tarkim ir zmona, kuriai viskas visvien…
Rima
Na meginos, jums dar pasisekė su jūsų vaikinų žmonomis… Maniškio pasitaikė gana agresyvi. Nepatingėjo ir jį sekti ir mane susirasti. Ir taip sugebėjo apkartinti gyvenimą, kad jau nei aš nei jis nebenori vėl išgyventi tokios totalinės atakos. Ir į darbus buvo pranešta. Ir visi giminės-artimieji užsiundyti. Ir mano vaikinas suglaudė ausytes ir dėl šventos ramybės grįžo į jaukų šeimos lizdelį. Kartais kova dėl mylimo pradeda užgožti pačius jausmus. O kartais, kaip pagalvoji, ar tie jausmai verti tokio karo…
emilija
to rima: nu, kokia kvailute tada ji buvo… aisku, svelniai pasakius… taip, galvoju ir as apie ta kara… ai, kazkaip nesusisumuoja mintys… o as dar ir pati sukeliu panika… per greitai viskas uzsiglaisto… nu, iki siol taip maniau… manau, joks zmogus neturi teises atimti is kito galimybes buti laimingu… net zmona! kaip galima savintis zmogu kaip daikta… nors ta musu meile toli nuo idealo ir linkus i egoizma… isgyvensim… to mazute: tu teisi sakydama, kad butu paprasciau jai zinotum pabaiga… galvojau kitiems paprasciau, nes jie visgi zino ko nori ir siekia… as nubreziau tikslu pageidavima:) skirkis!:) bet, skaiciau kazkur, kad zmogus dievo sukurtam pasauly yra mazas ir… nereiksmingas, neturintis teises klausti: kas laukia rytoj? tai nuo zmogaus planu nepriklauso…
stebinti
jums labai idomi pabaiga,tai va,arba jus paliks,arba paliks zmonas ir jus tapsit zmonomis ir jus keiksit meiluzes,zodziu viskas taip pat,tada jau manau nesakysit kad zmona nekovoja ,kad jai viskas vienodai,zodziu pabusite ju kailyje,tada suprasite,ir is vis ko jus tikites,jukjie turi vaikus,jie gal jaucia atsakomybe,as tai manau taip ,suzinojai ,kad vedes ir neprasidek o jei prasidejai tai jau kuo toliau tuo sunkiau,galu gale jums truks kantrybe ir t.t.ir t.t.
Anonimas
na ir kvaisos jus meiluzes,joms mat labiau skauda,kaip zmonoms,zmonoms pasilieka vaikai ,kaip jai juos islaikyti jei jie dar mazi ir zmona negali ju vienu palikti,negali eiti dirbti ,is menku alimentu,jei jau tapai ta meiluze,tai ir neverkslenk,nesiteisink,atimti teva is vaiku ,yra nuodeme ir aplamai meiluzes yra pypt pypt ir dar karta pypt!!!!
to anonymous
o tu turi vaiku?
Anonimas
as cia kalbu ne apie save,as matau ,kaip kaimynas,ar giminaite,kankinasi.ir vis del tu meiluziu,kaimynui gaila vaiku.o’meiluzes medaus’ irgi norisi,taip ir blaskosi ,tada atrodo ir zmona bloga ir pykciai pratruksta,na o giminaitei ar nepikta,vaikas neturi ka apsiauti,ojis mat meiluze vezioja po barus,toks vyras ir meiluzei ilgai geras nebus,arba turejau drauga,buvo isitaises meiluze,sakau,kam tau ji ,tavo zmona tokia faina,o jis man sako,tai ,kad prilipo pati ,nepatogu atstumti,juk as vyras,ai pasitampysiu kol atsibos,va jums meile vedusiu vyru,buna aisku ir isimciu,bet kam rizikuoti ir kartinti sau gyvenima
emilija
to anonymous: tai jau cia gyvenimas… nieko ir nepadarysi… nei vienos nei kitos puses konkreciai negalima kaltinti ir isvadas darom tik is realiu situaciju! vat butent, akd laikas ir parodo, ar tikra, ar nereiksmingas nususkimas i kaire… kartasi vyrai iesko ir randa tai, kas galetu buti tikra, o tie kurie del „nuejimo i bara” uzkimba ant kazko… tai jau spreskim patys kas per zmogus… tuo lbiau jei per ta „smulkmena” pamirsta vaikui batus nupirkti… butu gerai, jei gyvenimas butu vien tik saldus ir „nekartinamas”… tas, kuris be nuodemes, meskite akmeni…
Anonimas
tai jau taip emilija,tu labai gudri lapute matau,o kuo tu tikra ,kad tavo zmogus kitoks
emilija
to anonymous: galbut ir gudri… o ka turejai omeny, mano zmogus kitoks? kame kitoks? noreciau suprasti, ka turejai omeny;)
senole
nagi ekskrementuota
emilija
jauciu pavasari:) oi, kaip jauciu:)
emilija
prisirisimas ir pripratimas gerai kai ir be ju dvieju yra kazkas daugiau, kas ir turetu buti tarp dvieju zmoniu – vyro ir moters.
mazule
Įsivaizduokit: šeimoje vyro santykiai su žmona atšalę, jokios meilės nebėra, vyras eina į šoną ir – įsimyli! Taip jam smegenis sperma spaudžia, taip gera su ta naująja, kad jis nusprendžia palikti žmoną ir gyventi su kita. Bet kas nuo to nukentės labiausiai: žinoma vaikai…, tie maži žmogučiai, kurie nori turėti du žmones šalia, o ne vieną…Tai trauma visam gyvenimui…Be to gerai, jei nepradės bėgti iš namų ar ko pan.daryti
emilija
to mazule: taip, tu teisi… tai kaip atrasti ta riba tarp bedugnes? mano mylimojo klausimas… ar buti egoistu ar altruistu? o isvados ko gero tokios, kad nuo nusivylimu ir sunkumu, sunkios patirties neapsaugotas ne vienas – nuo maziausio iki didziausio… o kaip tokiu atveju, kai tarp tevu tvyro itampa? man atrodo, galima toliau nieko nesakyti… suporantama juk – vaikai jaucia, zino, supranta… gal priimti ta gyvenimo issuki tevams, kaip atsakingiems zmonems ir pasistengti islaikyti rupesti vaiku… taip, kazko jau teks atsisakyti, kazko jau niekada nebus… bet… ar klysti ir taisyti klaidas nezmoniska? jei santuoka nera sekminga… ar uz tai turi buti pasmerkta kazkuri puse?
kira
aisku,lengviausia,kad butu pasmerkti vaikai,juk jie dar nemoka apginti saves,ar ne emilija,toj situacijoj,skaudziausiai nukencia vaikai,jie buna aukos,neapgalvotu jusu poelgiu,niekada negaleciau atimti is vaiku tecio,nepatariu ir tau to daryti,dievas yra ir anksciau ar veliau visiems atseikeja.kodel kalbu taip,o todel,kad esu salia tokios pat dramos,ne savo,drauges.ypatingai pergyvena vaikai,verkia ,kad tetis ju turbut jau nemyli,jei negrizta i namus,pradejo meluoti,nes mato mela tarp tevu,tapo labai jautrus,bijo,kad ir mama ju nepaliktu ir t.t.o jus sakot laiko isikibe,ne del saves brangutes,joms gaila vaiku,
ema
jau vien faktas, kad seimoj kazkas ivyko vercia suklusti! turiu ir as draugiu, negalvok. viena is ju sako, kad mama elgiasi kaip… priimdama teva atgal, nors jis vel iseina pas ta, su kuria gyvena… kas yra toji antra moteris vyro gyvenime? o ir savo pozicijas kiekvienas gina… priklausoma kokia vieta uzimi kazkieno gyvenime… as jau susipainiojau visai… juk vis del to stengiuosi kazka ir laimingu padaryti, ne tik atimti ir pasisavinti… kova, kova, kova… pavargau, bet vidury musio jau nieks nesitraukia… o gal…
Anonimas
tai del ko ta kova,jei jau taip labai jis be taves negaletu,tai ir be kovos pas tave pasiliktu,tau kovoti ir netiktu,juk tu nori atimti jos vyra ir vaiku teva,tai zmona ir kovoja,juk ja vede jai irgi zadejo…….
emilija
kaip matau, suprantanciu gretos mazeja… to anonymous: jei neismanai situacijos, gal geriau klausk nei smerk… zinok, skauda.
Anonimas
tai ir tegu skauda,zinok ir jai skauda,galbut dar labiau.o situaciju tokiu tukstanciai,ner cia ka ismanyt,o tokiu isibroveliu i seima tiesiog nevirskinu,tegu skauda,oi kaip smagu
ivona
Neseniai internete skaičiau astrologės komentarą apie ryšį su vedusiu vyru. Ji rašo apie egzistuojančius karminius dalykus – už kitos moters kančią ir pavogtas galimybes ateityje meilužė, be abejo, skaudžiai sumokės – per vaikus ir motinystę. Tai astrologės žodžiai, ką bepridėsi. Už viską gyvenime reikia mokėti. Taigi, ir prieš lendant į vedusio vyro lovą reikia apie tai pagalvoti. O mano nuomonė tokia – jeigu to vyro šeimoje yra blogai, jis būtų išsiskyręs ir be meilužės pagalbos. Bet jis to nepadarė ir, kaip atrodo, nė nesiruošia… Šiaip jau siūloma prekė yra pigi. Tikrai neužjaučiu tokių moterų kaip tu… Be abejo, vyro jokiu būdu neteisinu. Bet šiuo atveju kalbam ne apie juos, ar ne?
emilija
nesigincinsiu… astrologai ir apie lemti sneka, kuria mes ne patys renkames, ar ne? neverta diskutuoti… ilindau i svetima lova, ka padarysi… ismikesiu savo kalte kada nors… juk ir nuo to nepabegsiu. labai jau jus kategoriskos. o jei jusu dukros taip nuklystu, taip pat moralizuotumet? gal neverta spjauti pirma laiko i lekste… bet tai jusu nuomone. aisku, linkiu, kad su tuo realiai netektu susidurti ir islaikyti sias kategorijas… sekmes visoms!
Anonimas
na emilija,nepyk,gal ir per izuliai kalbu,bet as jau esu tokio amziaus,kad man tie vyrai dzin,o savo dukrai tikrai neleisciau draugauti su vedusiu,aisku vaiku nesukontroliuosi,bet stengtis reikia,kaip ten bebutu,bet prasidedama su vedusiu,vistiek jauti kalte ,bent pries jo vaikus,argi ne taip ,ir tas kaltes jausmas lydes gal visa gyvenima,tai argi verta uzsikrauti tokia nasta,pagalvok emilija,nepyk as vakar buvau grubi,siandien man taves nuosirdziai gaila
ivona
Aišku, lengviausia viską suversti likimui, lemčiai, taip nusikratant atsakomybės. Aš manau, kad meilėje, kaip ir visur kitur rikalinga etika ir moralė…
Rima
Visi mes greiti smerkti… O nuo jausmų – nepabėgsi. Su savo buvusiu nebuvom susitikę „tet-a-tet” jau daugiau kaip metus. O mieste netyčia susitikus (ką netyčia, jis gerai žino kur ir maždaug kada aš būnu, ir pravažiuoja „netyčia”), abu net sudrebam… Nuo jausmų – nepabėgsi. Jeigu tik jie buvo tikri. Ir jokie savęs smerkima, plakimai ir sprendimai nutraukti bendravimą, nepadeda. Širdis tai su juo… Jis pasiliko su žmona. Priežastys? Tur būt baimė. Ar bailumas viską keisti. O matau, kad ramaus gyvenimo nėra nei vienam… Suprantu tave Ema. Deja, labai gerai suprantu.
Anonimas
betgi gal reiktu islaviruot ,kad neskaudinti kitu
emilija
tai kiekvienas ir laviruoja pagal savo pozicijas… kad kitus skaudini, nejauti juk!!! deja! ir ypac kai paciam skauda… skausmu labirintas gaunasi… aisku, pritariu, kad reiktu, bet…
gidra
tiekto jau emilija gyvenk del saves ir tiek…anksciau ar veliau vistiek viskas issispres…bet vistiek bet kurio atveju tau nebus lengva…
ina
Kaip galima moteriai taip žemintis, taip nusipiginti????
emilija
jei pigus vyrai, pigios ir moterys… zinau save, zinau situacija, pasiryzau eiti iki galo… spardausi, o kas is to? nuo to neoresne, „nebrangesne”… pati zinau. tikrai zinau, kad antra karta nepakartosiu… dabar kokia bebuciau… taip, zmones patys save sugadina… bet nieks neisauklejo stipria ir super save gerbiancia asmenybe… ir nesigailiu – esu, kas esu. kiti kaiko neturi, ka turiu as.
zose
emilija tu paskaityk,siandien skaiciau,skyrelyje’kam virs’kur raso uosviene apie neistikima zenta,ka tu i tai?
emilija
as ne uz isdavyste
siga
na,tu emilija daraisi po…iste
ina
…tai ir nevaizduok šventosios. Tokios moterys kaip tu vadinamos kitu vardu.
emilija
kaip kam patogiau…
Anonimas
Ji sulaiko meile zmonai. Patvarko meiluze ir grizta pas moteri, kuria myli. Vyrai isties kartais masto ne galva, o galvute. Bet zmonu del to nepalieka, jau greiciau jos juos. Deja, vyrai dazniausiai nepagalvoja, kad veliau, pabodus meiluzei, gali buti problemu ja paliekant – jiems kazkaip atrodo, kad galima numesti ja kaip padeveta kojine. Na tada ir suka uodega, pasitelke visa diplomatijos mena. Vargseliai…
Anonimas
sudina puse – meiluze
zvin
deje, bet daznai meile zmonai tapatinama tik su prisirisimu ir pripratimu…
e
Emilija, kas naujo Tavo padangėje? Juk pavasaris, ar jauti jį širdyje?
emilija
mes metai kaip kartu.taip, jis buvo tas iniciatorius…dabartine situacija katastrofiska.nezinau, kodel taip elgiuosi, parasiau jo zmonai… kose izvire is naujo. ji mane, kad manes jo gyvenime jau nera. tikriausiai man tai ir patrukde, nors suzinojimas, kad esu, nieko nekeicia, tik sukele pykti, neapykanta…as jau taip pat netveriu nuo ivairaus jausmu misinio… ir jau senokai nuojauta kuzda, kad viskas eina i pabaiga:) :((( taip ,kazka as jam paaukojau, dalele saves ir moteriska oruma… dabar as seselis… zinau, jam dabar irgi sunku, bet…netureciau jam padeti isgyventi…o jei ir noreciau, nelabai butu priimta ir t.t… dar karta pasauliui irodziau, kad vyrai neardo savo seimu – jie keliauja savu keliu. ir dabar tikrai zinau, kad tik tikri vyrai pasiima savo laime…