Nepaaiškinama

Kur dingsta zmogus po mirties?

Tai va,norejau jusu paklaust,kaip manot kur dingsta zmogus po mirties?Zinau mano mociute atsakytu:pas Dieva.Bet gal ne visi taip mano?Gal kas tiki reinkarnacija ir pan.?

Is anksto dekoju uz jusu atsakymus!

NaudotosKnygos.lt

61 komentaras

  • Magnolija

    Reinkarnacija tikiu. Turiu knyga”reinkarnacijos naujienos”ten pateikta daug pavyzdžių,ir pagrysta mokslu. Netgi mokslas pripažįsta,jog žmogus reinkarnuojasi. Ir mes gyvensim vis iš naujo,ir nepabėgsim nuo to,nųo ko norim pabėgt. Nuo pasaulio pabaigos pvz.

  • nuuuu

    as tai kai pradedu apie tai galwoti tai baisiai galva skaudet pradeda… galwoju bet nieko nesugalwoju… nezinomybe zudooo…. noreciau mirti, kad paziureti, kas ten darosi po mirties… :} ydomu, ar galima sukelti klinikine mirti, su garantija kad is jos pabusi??

  • panele18

    Manau, kad nera jokios reinkarnacijos ar sielos perejimo kur nors kitur. kaip galima matyti be akiu? kaip galima galvoti be smegenu? kai viskas po zeme… kaip zmones gali kalbeti apie tai, ko niekas nera mates. tai tik fantazijos manau sielos nera.. galbut yra biolaukas.. yra tik jausmai, protas.. siela ir pomirtini gyvenima zmogus issigalvojo del savo nezinojimo ir baimes. kiekvienas mano, kad yra pasaulio bamba, vienintelis toks. zmogus mirsta ir jo nelieka. nelieka tu paciu minciu ir jausmu. pomirtinio gyvenimo iliuzija tarsi padeda zmogui tai panegti. tai, kad jis yra tik organizmas.mokslas.biologija. todel po mirties nera nieko. kodel niekas nekalba apie gyvunu pomirtini gyvenima? kodel? juk jie sudaryti is tu paciu lasteliu, tu paciu atomu kaip ir zmogus. zmogus tik turi sudetingesnes smegenis. tik tiek. juk gyunai taip pat jaucia, prisimena, isgyvena, pyksta, myli.. bet kitaip. zmones gyvi tik musu prisiminimuose, sirdyje. gyvi tol, kol gyvi mes. o po mirties lieka tik biografija.
    Tarkime, gyvenimas po mirties ir reinkarnacija egzistuoja. bet kokia prasme butu zmogui, individui, vieninteliam tokiam persikunyti i kita zmogu? vel pradeti „gyvenima”. is naujo, nuo 0… tada jau butu kitas zmogus ir kita siela.
    Todel as pasiliksiu prie savo nuomones, kad negalima kalbeti apei tai, ko nezinome, ko negali paaiskinti protas ir mokslas. o religija taip pat kilo is mirties baimes. religijos moko dmogu buti doru, kad po mirties patektu i gera pasauli. zmogus turetu dorai elgtis del saves ir del kitu, o ne del to kas galbut atsitiks po mirties. jei kazkas jau zinotu, kas buna kai zmogus mirsta, pasaulis neuzdavinetu tokiu klausimu ir si tema siame forume neegzistuotu. tai va.
    mano isvada tokia, kad zmogus gyvena ir yra gamtos dalis, kaip ir kiti gyvunai. ir zmogaus vieta zemeje yra palaikyti ekologine pusiausvyra. zmoniu daug ir jie per daug save sureiksmina. visa tai ka kazkas sapnavo ar „mate”, yra tik biologiniai procesai, papasakokit visa tai gydytojui, ir jis nusijuoks….

  • saule

    Labiausia bijo numirti bukas ir gobshas zmogus,kaip jis ten Anapily bus be pinigu,juk siame gyvenime tiek del to draskesi????
    Kuo protingesnis zmogus tuo jis maziau bijo mirties,jis lengvai tai priima kaip neishvengiamybe ir suvokia, kad jo gyvenimas dar tesis ir tesis, negasdina tokio zmogaus tolimesnis jo gyvenimas, nes jis mastantis…
    Jeigu visi daugiau mastytu apie tikra zmogaus paskirti gyventume kitaip, tai ir mirties nebijotume, nes gera siela visada isliks gera, kitam gyvenime ji tik tobules…, o va kas istiks bloga siela parodys tik sekantis gyvenimas ir bus jis kur kas blogesnis nei sitas.Tas labiausia ir gasdina mus siandien…nes mes uzsieme dabar ko tik nori tobulejimu, bet tik ne sielos…pinigai ir daiktai prarijo musu sielas todel ir ritames ne i ta puse,i kuria turetume, o gyvenimas labai paprastas,bet mes nesugiabame to suvokti…
    Daugelis meldziasi pinigams.nes ishtroske daiktu,bet baisus paradoksas, kad kiekvienas (prisipazinkim nors sau)nori buti mylimas,suprastas,apgaubtas siluma.Bet ar mes galime tai duoti kitam?????Taigi reikia pradeti nuo saves…
    Ar pastebejote kaip ramiai ir palaimingai mirsta geras zmogus, be jokio skausmo,tarsi atsigule ir uzmigo…as nebijau mirties ir zinau kas uz jos….

  • lukas

    as pritariu kazkam kas pasakek kad gyvenam ir vel gimstam is naujo, mirsti, gimsti,mirsti,gimsti, tox procesas amzinai:) ce tas pats kaip narkoze manau, suleidzia tau ja atsikeli kaip niekur nieko, kaip uzmiges , bet gi atsikeli jau po operacijos, taip ir ce uzmiegi ir atsikeli kitam kune islendi is kazkeno pilvuko, tik nieko neprisimeni jau ir stai naujas gyvenimas:) beja yra zmoniu kurie prisimena praaita gyvenima:) randa net vieta kurioja gyveno kitam kune su kita seima.

  • ema

    Deja, nenoriu jūsų nuvilti, tačiau pomirtinio gyvenimo nėra ir mes ne gimstam vėl, iš naujo, kitame kūne. Kaip ir pats pragaras ir rojus yra čia žemėje ne kažkur kitur. Mes gimėm iš niekur ir grįšime į nieką. O pats gyvybės atsiradimas yra stebuklas. Mes gimėme tik meilės dėka, nes galingiausias Dievas yra meilės Dievas. Viskas, visa gyvybė atsirado iš meilės ir yra Dievas. P.S. Dievo vardas-„Aš”. Tad siūlyčiau gyventi dabar, šia minute, nes tai yra svarbiausia!

  • as

    as manau kad zmogui mirus nieko nenutinka arb gal zmogus mires pradeda sapnuoti beribi sapna arba gal kai zmogus mirsta nutinka tai ko jis/ji labiausiau norejo (issipildo jo didziausias sapnas) tikiuosi taip ir bus tikriausiai daug kas to noretu :/

Parašykite komentarą