Kraupi metu pabaiga

Zmones sako, kokios bus paskutines metu dienos, tokie bus ir ateinantys metai. Taciau jei ateinantys bus tokie kaip sios kaledos, tai galime laukti pasaulio pabaigos…
—
Azijai pirmadienį skaičiuojant nuostolius, kuriuos padarė cunamiai, pareikalavę 16 tūkst. žmonių gyvybių, kareiviai toliau ieško žuvusiųjų, šeimos rauda artimųjų, suguldytų pakrantėse, o gelbėtojai koralinėse salelėse stengiasi surasti visus dingusius užsienio turistus.
Idiliški palmėmis apkraštuoti paplūdimiai visoje Pietų Azijoje dabar virto mirties scenomis – juos nuniokojo milžiniškos vandenyno bangos, kurias sukėlė stipriausias pasaulyje per 40 pastarųjų metų žemės drebėjimas, anksti sekmadienį įvykęs prie Indonezijos Sumatros salos krantų.
„Mirtis atėjo iš jūros, – pasakojo Satya Kumari, statybininkas, gyvenantis netoli buvusio prancūzų anklavo Pondičerio Indijoje. – Bangos tiesiog nesiliovė mūsų persekioti. Jos nuplovė visus mūsų namus. Ką padarėme, kad to nusipelnytume?”
Iki 10 m aukščio vandens siena užgriuvusi nušlavė namus, į krantą išmetė žvejų laivus. Vandens srautai kaip skiedras nešė automobilius, užliejo viešbučius ir į jūrą nunešė paplūdimiuose buvusius atostogautojus bei žvejus.
Labiausiai nukentėjo Šri Lanka, kur žuvo 4 891 žmogus, Indijos pietryčių pakrantė, kur, kaip praneša pareigūnai, galėjo žūti 5,7 tūkst. žmonių, Šiaurės Indonezija, kurioje nuskendo iki 4,5 tūkst. žmonių, ir kurortinės Pietų Tailando salos, kur galėjo žūti iki 839 žmonių. Tarp žuvusiųjų yra daug užsienio turistų.
Malaizijoje ši stichija pareikalavo 44 žmonių gyvybių, be to, 10 žmonių žuvo Mianmare, o dar du – kaimyniniame Bangladeše.
„Neturime didelių galimybių valdyti tokio masto stichinių nelaimių, nes niekada nebuvome patyrę tokios stichinės nelaimės”, – Didžiojoje Britanijoje, kur šiuo metu atostogauja, sakė Šri Lankos prezidentė Chandrika Kumaratunga, kuri paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį ir paprašė užsienio pagalbos.
Šri Lankos pareigūnai sakė, kad žuvusiųjų skaičius gali smarkiai padidėti, nes kareiviai jūroje ir pakrantėse dar randa skenduolių.
Indonezijos kareiviai žuvusiųjų ieško net medžių viršūnėse, taip pat – cunamių sugriautų namų griuvėsiuose. Šias vandenyno bangas sukėlė 9 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo prie šiaurinės Sumatros salos, kurioje žuvo mažiausiai 4 491 žmogus.
„Visur taip dvokia… Žmonių kūnai guli šalia nugaišusių gyvūnų – šunų, žuvų, kačių ir ožkų”, – sakė jūrų pėstininkų pulkininkas Buyungas Lelana, vadovaujantis evakuacijai Lokseumavės mieste Sumatros Ačeho provincijoje.
„Vis dar daug žuvusiųjų yra po namų griuvėsiais, upėse ir pelkėse… Dauguma jų yra vaikai ir jų motinos”, – sakė jis.
Savanoriai paskubomis įrengtose lavoninėse vaikų kūnus guldo eilėmis ir uždengia sarongais. Kiti buvo sudėti į baltas žuvims skirtas dėžes. Raudančios motinos glaudė mirusius kūdikius. „Daug žuvusiųjų rasta namuose. Jų galvos suskaldytos, tikriausiai atsitrenkus į akmenis”, – sakė vieno Sumatros šiaurinės pakrantės rajono meras.
Tarptautinės pagalbos agentūros, kurios į regioną skubiai siunčia darbuotojus, įrangą ir pinigus, perspėjo, kad vandenyje pūvantys kūnai jau pradeda kelti grėsmę geriamojo vandens saugumui.
Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė Raudojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Draugijų Federacija pranešė siekianti 7,5 mln. Šveicarijos frankų (16,7 mln. litų), kurie bus skirti nukentėjusiems regionams.
Po sekmadienio žemės drebėjimo, kuris buvo stipriausias pasaulyje nuo 1964 metų ir ketvirtasis pagal stiprumą nuo 1900 metų, buvo silpnesnių pakartotinių požeminių smūgių.
Cunamius paprastai sukelia staigus žemės plokštės po vandenynu ar šalia jos pakilimas ar nusileidimas. Cunamis – tai virtinė bangų, kurios vandenynu gali sklisti daugiau kaip 800 km per val. greičiu. Šioms bangoms pasiekus pakrančių seklumas, jų greitis sumažėja, tačiau aukštis padidėja, ir jos gali smogti su didžiule jėga.
Ramiojo vandenyno cunamių prognozavimo centro, įsikūrusio Los Andžele, vadovas sakė, kad JAV pareigūnai, užregistravę žemės drebėjimą karštligiškai mėgino paskelbti perspėjimą apie cunamį.
Tačiau tame regione nėra oficialios pavojaus skelbimo sistemos, sakė Charlesas McCreery, Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos centro Honolulu direktorius.
„Bangai atsklisti nuo drebėjimo (epicentro) iki Šri Lankos prireikė pusantros valandos, o iki vakarinės Tailando ir Malaizijos pakrantės – valandos”, – sakė Ch.McCreery. „Bandėme daryti viską, ką galėjome. Savo adresų knygelėje neturime niekieno (telefonų ar adresų) toje pasaulio dalyje”, – pridūrė jis.

Parengta pagal ELTA, BBC, CNN, BNS, Lietuvos radijas, www.DELFI.lt