Kaip daznai zmones buna agresyvus, pikti, savanaudziai… Agresyvumas daznai pasireiskia jau mokyklose, kai stipresni uzgaulioja ar terorizuoja silpnesnius. Juk mes, zmones, visi norime buti laimingi, suprasti, ivertinti, o stai kitas, rodos, niekuo nepranasesnis zmogus, pradeda griauti tavo planus. Tik nuo individualaus zmogaus priklauso, kaip jis pasielgs: ar sugebes apsingint ar ir liks auka, o gal visu uzguita asmenybe… Ir stai kyla klausimas, is kur tiek pavydo, tiek pagiezos zmonese…? Zinoma, galima butu paaiskinti tai silumos ir meiles trukumu, nenusisekimu jo asmeniniame gyvenime ir pan. … Bet isties butu puiku, jei pasireikstu kuo daugiau sio puslapio lankytoju. Noreciau sulaukti nuomones apie tai, ivairiu istoriju, jei jus kazkam kenkete arba jei pats buvote auka. Kodel elgetes ar kaip jautetes vienu ar kitu atveju? Gal atsigrezimas i pati save pades susivokti, kad turime elgtis taip, kaip norime, kad su mumis elgtusi… Aciu.
18 Comments
Morgan
Gyvenime islieka stipriausi!
Saule
Visiskai sutinku su Vile, is tiesu tai kas mums buvo pasakyta vakysteje, ilgam, o gal ir visada lieka musu pasamoneje. Mokykloje buvau tylene, gedijausi pries visa klase eiti atsakinet, o mokytoja rezia:
– A, gi tu negali prie visu.
Visi ziuri pasaipiai. Israusdavau kaip pomidoras.
Tai iki siol ir kompleksuoju del to. Bijau viesai kalbeti, kai visi suziuri, issigastu. Kreipiausi ir i psichologa pagalbos, bet regis dar blogiau pasidare, pradejau apie tai vis dazniau galvot. Bendradarbiai atvirai saiposi, kai pasimetu, sako, a ziurekit kaip ji israudo, ir direktorius kone kiekviena kart prie visu tai akcentuoja. Tuo momentu norisi skradziai zeme prasmegti, kad tik nematyti ju visu pasaipiu zvilsniu. O pikciausia tai, jog nemoku savęs apginti, jiems atsakyti, kad uztiltu…
ji
mane daznai kankina tas pats klausimas,kodel esam vienas kitam tokie ziaurus…as manau,kad zmones, kuriems gyvenime nesiseka bando kito zmogaus saskaita pasijusti pranasesniais.kazkas juos nuskriaude,pazemino ir jie rado kazka uz save silpnesni ir pazemino, ir taip grandine nesibaigia…liudna
labai idomu isgirsti kitu nuomoniu
sapniuke
lietuviai apskritai salti zmones… jie bijo vienas kitam siltesni, mielesni zodi istarti, svarbu ka kiti pagalvos…O del agresyvumo – visokiu dziegu yra ir visados taip buvo, gal net anksciau viskas buvo dar ziauriau…
Hm
Daznai prisimenu kaip as buvau netolerantiska tiesiog ziauri maza. Zaidziau su savo pusesere ir mazu broliu, kai prie musu atejo kaimynu berniukas kuriam buvo „pristatytas” jaunesnis brolis kvailiukas, gal protiskai atsilikes ar kaip bet kokiu 5 metu ir visai nekalbantis. As budama vyriausia pareiskau kazka taip kad: eik is cia su tuo savo debilu, ir kad mano brolis 2 metu protingesnis. Gal tai naturali kitoniskumo atmetimo reakcija buvo, ir dabar man gailiausia to normalaus berniuko, as tikiu jis turejo kenteti patycias ne karta del ne savo o savo brlio kaltes, is tiesu kas su juo benores zaisti. Jei jis butu buves vienas tikrai buciau pakvietus, cia tik tevai kalti, kodel vaikas turi kentet uztenka seimoj jau vieno nelaimelio, bet tas tai nesupranta…. Taipogi labai nekesdavau(ir dabar nepakenciu mamyciuku), labai saipydavaus vos ne kol iki asaru prieidavo… Aisku dabar nebent viakas prasideda ir pasibaigia apkalbomis, juk buna bjauriu zmoniu ir tiek! Gal charakteriu skirtingumas ar kas…
johnny
atsakymas labai paprastas – tas zmogus, kuris gerbia save, tvirtai jauciasi ant zemes (dvasiskai) – niekada neskaudins kitu, nes tai yra budas parodyti savo verte pries kita – o jam to nereikia, nes ir taip jauciasi vertingas. tik kaip tokius zmogu uzauginti???? kalta valstybe? aolinkiniai? lesu mokiniu ugdymui trukumas? – bet cia vel puolimas kitu, griovimas, neigimas. TAD GAL PRADEKIME NUO PACIU SAVES???
Vile
…NUO SAVES PACIU … IR SAVO VAIKU. Kaip elgsimes su savo vaikais, taip jie elgsis su aplinkiniais. ” Nubausti ir nevertinami paauglysteje berniukai kenkia aplinkai, ima maistauti, o mergaitems sumenkeja savigarba. Berniukai, paprastai kenkia pasauliui taip, kaip jiems buvo pakenkta, o mergaites taip elgiasi su savimi. ” (J.Gray) Visi tie zodziai : „tu toks ir anoks”, „tu nieko nesugebi”, „ka cia dirbi nesamones?” „tylek!” „ateik cia” „dink” „snarglius” ir kt. daznai sakyti vaikysteje, palieka gilias zaizdas. (bent man paliko… turejau ir turiu l.daug kompleksu, kuriems pasalinti reikes nemazai laiko)
Vilma
As savo vaiku niekad nemokinau agresyvumo, bet siame pasaulyje taip negalima. Patyriau tai savo kailiu. Kadangi jie buvo geri, tai agresyvesni pajute, kad sitas neduoda atgal, pradejo tyciotis. O mano sunus sako, man slykstu musti. Nors buvo pakankamai gerai isivystes, stiprus ir vikrus, buvo skriaudziamas. Teko man paciai skriaudejus i vieta pastatyti ir pamokinti sunu duoti atgal.
Vile
Vilma, tu teisi. Tokiu situaciju as irgi bijau. Jau matau, kad ir manes tas pats laukia – labai gaila. :(( Siuo atveju ir as neisivaizduoju kaip geriau elgtis. Labai skaudu matyti musama ir nesiginanti vaika, bet ir baisu, kai vaikas musasi…..
Elis
Kaip saket,yra toks dalykas,kad (o ypac mokykloj)stipresni skriaudzia silpnesniuosius…o ypac vaikinu tarpe:/.O gi viskas yra todel,kad vaikinus valdo toks inkstinktas kaip buti paciu stipriausiu,geriausiu,drasiausiu ir t.t.Taigi todel jie ir skriaudzia tuos,kuriuos gali nuskraiust…
As pati,kai buvau mazesne,visuomet tyledavau,mane irgi skriausdavo…Taciau palaipsniui igavau drasos ir nustojaus nusileidineti.Dabar esu daugmaz gerbiama bendraamziu tarpe ir ginu tuos,is kuriu saipomasi mano akivaizdoje…
Ka galiu patarti,tai niekad netyleti.Svarbiausia atsakyti…Nors kazkas prades razborkes,nieko-pasimusk,nors ir gausi i kaili…Bet kita karta zinos,kad tu nenusileidai ir jau patikekit,taip nebelys…
Taigi sekmes:)
X
Sitam gyvenime ne viskas taip paprasta, dabar tarp jaunimo galioja tokia taisykle”Tu nedarysi, tau darys” , kiekvienas zmogus isreksdamas savo agresija nori buti pranesenis uz kitus , tai daznaiusiai yra vaikai kurie buvo „uzduxinti vaikysteje” man ir taip yra , sito nesliapiu, pas mane bazaras sukasi vien apie mustynes , man net draugeliai sako kad tai yra nesamone baik apie jas nusibodo sako tavo givenime vien agresija. As suprantu kad mustis yra negerai , bet visos tos kalbos tiesiog lenda ir manes ir pasamones.
Niekada neleiskit savo vaikui kompleksuot , nieko gyvenime , kompleksai neturi egzistuot, aisq kalbet yra lengva gatvei viskas kitaip , kai atsiduri gatvei neturi niekam nusileisti.
P.S Patarkit ka man daryt. man uzkalbint pana yra labai sunku tiesiog negaliu. Siap neturiu kompleksu gyvenime jauciuosi tvirtai bet su panom iskyla problema , pravalas , patinka viena pana bet as tiesiog negaliu jos uzkalbint.
Laisve
To x: Visu pirma norejau padekoti visiems pasisakiusiems. Buvo be galo idomu pasiskaikaityti kitu nuomoniu. X-ui noreciau patarti labiau paanalizuoti save. Is tiesu labai daug kas priklauso nuo auklejimo, vaikysteje patirtu pojuciu: skriaudos, dziaugsmo, asaru, silumos… Visa tai suformuoja musu asmenybe. Puiku, kas X-as suvokia save ir to nesibaimina, neslepia ar nesigedija… Manau, tai jau yra labai daug. Taciau reikia ne tik suvokti, bet ir pasiryzti kazka keisti ir taisyti savo gyvenime… Tik taip rasti atsakymus i mums rupimus klausimus… SEKMES !!!
Rise
Ilgai nezinojau ir iki siol labai sunkiai suvokiu kodel man Dievas atsiunte tokia seseri- as juk visada buvau uz meile- as buvau tarsi jinai. Nenoriu dabar nieko blogo sakyti apie si zmogu- tik zinau kad tai mane vienu metu vos neprazude, bet kitu suteike nerealaus suvokimo apie zmones-iskart juos jauciu ir kartais labai aiskai matau zmoniu problemu saltinius, ir kad problemos istiesu nera..matau ju tikrus norus net is balso intonacijos..tokiu zmoniu kaip mano sese vengiu instinktyviai tai man naturalu as net nesistengiu, bet uztat man atsivere nuosirdus rysiai ir pamaciau kiek daug visko yra ( net didziausi pasiekimai man pasidare realus dar kai buvau vaikas) supratau kad kiekvienu darbu gali pasiekti pacios didziausios aukstumos
…o jos visas pyktis..tie zodziai tas balsas tie ryksmai..ir t.t man atrodo didziausia pasaulyje tustuma del kurios ji gali istiesu nepajusti laimes , nes net jos dar nesuvokia, nesuvokia sito zodzio..aisku turbut posakis i zvaigzdes per kancias mano gyvenime tebevyksta realybeje- ir galiu pasakyt tai tiesa
krc
lochai nori pabut verchais tai skriaudzia silpnesnius. o pas bicus isvis instinktas kovot yra tai visai pz. bet as nors ir bicas nieko neskriaudziu. man atrodo kai turi psichologiniu problemu ar patys slabo jauciasi tai ir skriaudzia. normaliems zmonems nereikia zemint kitu kad patys butu aukstumoj
fff
silpnesnius visi skriaudzia nes gal kas nors ir vyresniu skriaudzia juos ir jie mato kad jiems malonumas tai gal bando ir jie as ne profesore nzn
Anonimas
agresija issivysto nepasitikejimo savimi pagrindu.tas zmogus ,kuris skriaudzia uz save silpnesni jauciasi nepilnavertis,bet nenori,kad ta pajustu kiti..tai nesamoningas saves itikinejimas buti „tobulu”..
wamphyre
MORGAN>>O TU TOKS/TOKIA TIKRAI NESI JEI TAI PAREISKIAI
ecka
Nepatikesit bet as, nemoku rodyti emociju visa laika bunu linksmas, todel manes zmones nesupranta. Pats spotuoju dziudo ten reikia kautis vienas pries viena,pagalvokit ka masto varzovas kada pamato mane besijuokianti, as pats nemoku nei pykti, nei nervuotis, nemoku rodyti emociju. Kas ma galetu buti?