Klausimas skamba retoriškai ir visgi kviečiu diskusijai…
Idealu, kuomet meilė abipusė, deja, deja kiekvienoje poroje (su retom išimtim) vienas myli visa savo esybe, o kitas tuo daugiau ar mažiau naudojasi. Kitaip tariant LEIDŽIA save mylėti, lepinti , atsilygindamas tik pagarba, dėkingumu bei pakantumu…
Man labai artimas žmogus (sesuo) visada buvo iš tų, kurie naudojasi kitų meile. Nuo mažens – tėvų, draugų numylėtinė. Iš didelio būrio gerbėjų išsirinko vyrą, kuris tiesiog dievina ją iki šiol (vedę 16 metų). Nesakau, kad ji neverta tos neįtikėtinos meilės. Graži, protinga, labai draugiška bei linksma moteris, bet niekada nėra mylėjus jokio vyro taip, kad pamestų galvą:). Iš šalies jų šeima atrodo beveik tobula: vyras lepina, viskuo aprūpina, tiesiog nešioja ant rankų (visom prasmėm). Ji ištikima, gera šeimininkė, labai myli vaikus… Visai nesenai pribloškė mane, prisipažindama, kad niekada nemylėjo vyro ir tai jai netrukdo patogiai gyventi toliau su juo.
Related Posts
79 Comments
428
tingiu skaityti viska bet manau kad geriau myleti paciam nei buti mylima jei jau tai neisvengiama. 🙂
mergina
As manau, kad kai vaikinas myli mergina labiau nei mergina ji, tai galima tiketis laimingos santuokos ir tokio gyvenimo kartu…Turi buti abipuse meile, bet vaikino zymiai stipresne…
Anonimas
o kodel vaikino turi but stiresne, o kodel ne atvirksciai?
Anonimas
nes vaikinu tos, kuriuos juos labiau myli nei jie jas, ilgai nedomina…
---Z---
joa, chia taip klausimas kas geriau tai vienpusishkai buti mylimam, o kodel taip, tai chia jau kita tema;)
Rasa
Aišku, geriau, kai tave myli stipriau. Bet visai nemylėti… Nežinau. Tur būt tokie žmonės labai nelaimingi.
autore
Gal kas yra pabuvojęs viename ir kitame kailyje? Žmogaus tokia jau prigimtis,- visada būti nepatenkintu, visada siekti kažko nepatirto…
Fredis
Teko pabuvoti (ir dar dabar esu) tavo sesers vyro kailije. Tik gal jam geriau nes jis apie tai nežino, kad žmona jo nemyli, o aš žinau. O kas dėl klausymo geriau mylėti ar buti mylimam … Manau galima buti laimingu jeigu tas kuri myli tau bent jau parodo kažkokius šiltus jausmus ir to visai pakaktu tam kuris myli. O kita pusė, jeigu nejaučia meilės, bus laiminga iki tol kol nesutiks tikros meilės (taip gali ir visas givenimas praeiti) …
autore
To: Fredis.Pritariu tavo nuomonei, – toks jausmas, tarsi būčiau pati rašiusi :)). Sesuo vyrui niekada neprisipažino, kad nemyli, bet manau žmogus pats tai jaučia ir vis vien yra laimingas, kad turi šalia mylimą moterį. Aš sesers klausiau, kas būtų, jei visgi pamiltų kitą ?Ji mano, kad niekas kitas jos taip nemylės ir nelepins ir todėl ji niekada nepaliktų savo vyro, net ir dėl savo gyvenimo meilės…
Fredis
Čia tik dabar jai taip atrodo… Kai ji patirs ta tikraja meilė (moterys myli širdimi) gali nutikti visko … O kas liečia ar vyras jaučia kad jo nemyli, leisk man nesutikti. Jeigu jis ja net dievina, o ji bent jau vaidina meilę, tai manau kad dabar jis yra laimingiausiais žmogus pasaulyje, ir tikrai negalvoja apie nieka kita. Žiaurumas yra tame kad jeigu atsitiks taip kad tavo sesuo pamyls ištikruju ir nesugebės suvaldyti savo jausmu jos vyrui tai bus didelis šokas… Tik nesuprask kad aš bandau gailėtis saves. Mano situacijoje aš pats esu kaltas. Tik jeigu tas žmogus apie kuri tu rašai, yra toks nuostabus vyras, butu jo labai gaila … Tikiuosi kad jų šėimoje taip nenutiks …
autore
Sesers vyrui visi jo draugai pavydi tokios žmonos, niekas net nepastebi, kad pas juos būtų kažkas ne taip. Aš , jos sesuo, ir tai lig šiolei nieko nežinojau ir net neįtariau. Jeigu būtų norėjusi , senai turėtų bent jau meilužį, nes gerbėju apstu :)). Kai man pasakoja apie jos siekainčius vyrus, kartais pamini, kad tas ar anas labai jau šaunus vyrukas, bet tik tiek . Iš prigimties labai valinga ir protinga moteris.Patinka žavėti, patikti, bet pati visiems abejinga . Vyro draugai net jo klausia, kaip jis ją sugebejo prisivilioti ? 🙂
Fredis
Mūsų draugai taip pat galvojo kad pas mus viskas gerai. Taip galvojau ir aš. Tik staiga viskas apsiverte … Rašai kad tavo sesė valinga, protinga … Visa tai ir aš galėjau pasakyti apie savo žmona iki to laiko kai ji pamylo kita (nors labiau turbut tiktu žodis susižavėjo). O ką matau dabar? Tiki bet kuo ką jis sako, net jeigu ir įrodai kad jis meluoja. Visiškai negalvoja nei apie ateiti, nei apie pasekmes. Kur dingo valingumas? Aš jau minėjau kad moterys myli širdimi ir jeigu jau jas aplanko tas jausmas, tai patikėk ji turi buti labai išskirtinė moteris su labai stipria valia kad sugebėtu sukontroliuoti savo jausmus. Bet kodėl aš tau tai aiškinu, tu juk pati esi moteris, visa tai turi ir pati žinoti :). Sakai kad „jeigu ji butu norėjusi …” . Visu pirma meilužis ir meilė du skirtingi dalykai, o antra – kas sakė kad meilė ateina tada kai mes to norime? Ir kur garantija kad tavo sesė susitvarkys? Dažnai buna taip kad valingi ir stiprus iš išorės žmonės, stengiasi tokiais atrodyti tam kad pasliepti savo silpnybes ir apsisaugoti nuo supančio juos pasaulio ir atėjus tokiam tikram jausmui supranta kad visa savo gyvenima ji to tik ir laukė. Bet … Juk tokia proga gali ir nepasitaikyti. Tokiu atvėju pasiseks jiems abiems … Nenorėčiau kad tavo sesės vyrui tektu jaustis kaip musėi barščiuose …
Fredis
Patarimai geras dalykas 🙂 Turiu ir aš keleta minčiu bet pasilikau jas pačiam kritiškiausiam atvejui 🙂 tik idomu butu sužinoti ar sutampa :))) bet tik ne viešame forume. Gerbiu ir moteriška (žinoma ir viriška taip pat:) ) solidaruma :). O dėl kitu nuomonės aš niekada nepergyvenų … Žinoma ačiu už komlimentą 🙂
autore
Fredi, jei tavo žmona pagaliau pamilo, paleisk ją (vis vien nenulaikysi) ir pasistenk sukurti sau gyvenimą be jos (tai būtų dar vienas meilės jai įrodymas, būk tikras, ji tai įvertins, žinau tai iš asmeninės patirties ). O jeigu tai tik susižavėjimas , irgi paleisk, bet ji tikrai/būtinai sugrįš pas tave, o tuomet būk stiprus ir atleisk jai viską vardan judviejų laimės…Ir nekreipk dėmesio, ką šneka aplinkiniai, Tos kalbos ir žvalgymasis į kitus griauna daugelio šeimų gyvenimą 🙁
Fredis
Aš jos jau ir nelaikau, kad ir kaip man tai butu sunku … O i žmonių šnekas aš niekados nekreipdavau demesio, ta prasme savo nuomonę aš susikuriu pats, be „pašalinės” pagalbos :). Gaila, aišku, tu 12 metų, gaila kad nesugebėjau buti pakankamai geras visa ta laika (kitaip nebutu taip atsitike), bet labiausiai gaila vaikų kurie serga nepagidoma lyga ir neaišku kaip jiems susiklostis kai jie viska sužinos. Bet tai ne forumui… Tik kas lėčia laimę, tai aš nesutinku su Tavo nuomone. Jeigu įviktu taip kaip Tu sakai ir ji norėtu sugrižti, aš ja priimčiau tik dėl vaikų laimės. Sugebėčiau suvaidinti ir laiminga šėimą tiek kiek to reikėtu, bet … Pas mane yra „bjaurus” charakterio bruožas. Visi mano santikiai su priešinga lytimi buvo pagristi visiška ištikimybe. Žinau kad tai šiek tiek senamadiška ir gal but egoistiška, bet toks jau aš esu. Yra toks psichologų teiginis (kažkur skaičiau 🙂 ), kai grižta tas kuris išėina, jis tampa niekam nereikalingas … Jeigu ji norės būti laiminga su manimi – prašau, padarysiu tai dėl vaikų, gal kažkiek ir dėl jos, bet situacija tada bus priešinga dabartinėi. „Linksmas” tas gyvenimas :). Žinau ką galvoja daugelis vyru, jeigu žinoma nors vienas skaito šia diskusija :), galvoja kad aš ne vyras, o „šlepetė” :). Tai jau jų problėma :). Ko greičiau supras kad gyvenime reikia ne tik imti, bet ir duoti, tuo geriau. Gana jau man to žiaurumo ir „kietumo”. Kažkodėl mes įvertiname kažka tik po to kai prarandame ir niekaip nesugebame pasimokyti iš SVETIMU klaidų. Butinai tik iš savo :))).
Linkiu Tavo sesei laimės ir išlikti tokiaj kokia yra dabar.
Įdomu buvo pabendrauti ir su Tavim, laukdavau tavo atsakymu 😉
autore
„Jeigu ji norės būti laiminga su manimi – prašau, padarysiu tai dėl vaikų, gal kažkiek ir dėl jos”. Padaryk tai ne dėl jos, ne dėl vaikų, , visų pirma, dėl SAVĘS. Mylėk save, geležinė gyvenimo taisyklė, tuomet mylės ir kiti (žinoma sveiko proto ribose). Pagarbiai autorė.
Fredis
:))) tik dabar pradedu tai suprasti :)))
Esi geras pašnekovas ir įtariu valinga bi veikli moteris :), jeigu kada turėsi noro pabendrauti ir nauduoji ICQ, Skype ar panašiai, parašyk numeriuka paulius_semka@yahoo.com, idomu butu padiskutuoti su Tavimi ir kitomis temomis … O jeigu ne – tai ačiu už šia diskusija. Buvo labai idomu.
autore
Adresiuką nusikopinau (dėl visa ko:)). Žinai, galėčiau duoti „mirtinų patarimų, kaip „suvistyti” tavąją žmonikę, bet dvejoju iš moteriško solidarumo…:) .
Ir dar : jokiu būdu nemanyk, kad vyrai galvoja, jog esi „šlepetė”. Visi vyrai bei moterys žino (apie kvailius nekalbu), kad jausmų pasaulyje būna situacijų, kuomet esi visiškai bejėgis ir tik stipriausi gali tai pripažinti.
Sėkmės
ramunė
Mielas, Fredi, skaitau ir negaliu nerašyti. O iš vis ar mes žinome kas yra meilė? O gal trokštame to… kažkur pasakose girdėto????
Bent jau aš tos nuomonės. kad daugelis tik bando vaidinti įdealius, o kai pritrūksta jėgų…. tikriausiai pasiduoda.
Kas nuslysta klyskeliais, o kas pasiduoda depresijai………
Aš pasirinkau antrą kelią ir niekaip negaliu išbristi…. nes nemokėjau pastovėti už save, už savo LAIMĘ.
Kiekvienas turbūt suprantame savaip visą gyvenimą.
Tą moterį, kurią vyras myli o ji nesugeba išlaikyti meilės ( o taip atrodo gaila…….tai juk didžiausia laime , kad tave myli)
O tą kurios nemyli, žemina, kabinasi į gyvenimą su mintimi ,kad viskas pasikeis, bet deja……………..
Fredis
Kas yra meilė? Manau kad į šį klausymą kiekvienas atsakys skirtingai … Kažkodėl prisiminiau kad kadaise buvo tokia kramtomoji guma kurios viduje rasdavai įvairiausiu paveiksliukų kurių antraštė prasidėdavo „Love Is …” („Meilė yra …”). Manau kad kiekvienas pats sau nusistato riba, peržengus kuria sąntikius su žmogumi gali vadinti meię. Gal tai ir yra ta mūsų gyvenimo pasaką? Žmgus negali gyventi be svajonės… Mes visa laika trokštame to ko neturime, o kai tai pasiekiame – daugelis sugeba tai pamesti ir tik praradus suprasti kad mes buvome pasieke tą svajonę. Skaudžiausia kad bendrame gyvenime, kaip sakai, pritruksta jiegu ir mes dažnai pasirenkame lengviausia kelia – viska keisti … Net nesuvokdami visu galimų pasekmių … Štai tada ir atsiranda skausmas, išdavystė, apgaulė … Dažnai vėliau suprantame kad padarėme klaida, bet ne visi yra tokie stiprus kad galėtu pripažinti savo klaidas. O tai galbut buna tik venintelis kelias viska susitvarkyti … Tik manau kad su savo depresija Tu vis dėl to įveiksi, nes bent jau šneki apie ja. Tai yra jeigu ne pirmas žingsnis, tai bent jau geras ženklas :). Tik neužsidaryk savyje. Kad ir kaip blogai jautiesi stenkis šypsotis, tikrai padeda :). Aplankyk senus draugus, išsipasakok, jeigu galli, tik neužsidaryk. Ir į Tavo kiemą ateis šventė 🙂
ramunė
Ne… Fredi į mano kiemą šventė jau niekada nebeateis, nemokėjau aš jos pagauti. Aišku tik pakeičiau požiūrį į daugelį dalykų………. daug ką bandau keisti- mokausi ir bandau atsitiesti, o kiek pavyks , tai net nežinau………………..Tik viena žinau kad nugyventas beprasmis gyvenimas………… O GAL pavyks nors dabar.
Fredis
ta pati ir aš galvojau, kai viska sužinojau, bet … jeigu neisileisi tos šventės tai ji ir neateis. Nustok saves gailėti ir pradėk džiaugtis gyvenimu :). Atleisk už kategoriškuma :), bet perskaičius Tavo priešpaskutini teiginį galima pagalvoti kad sulaukėi jau kokia 80 metu. Juk taip nėra? 🙂 Tad nereikia ir kalbėti apie beprasmiškai nugyventa gyvenima. Viskas šiame pasaulyje turi prasmę. (Nu va, ir į filosofiją nuklydome 🙂 ). Įsiklausyk į Autorės aukščiau parašytus žodžius: „Mylėk save, geležinė gyvenimo taisyklė, tuomet mylės ir kiti …”. Ir viskas tau pavyks. Tikrai pavyks. 🙂
ramunė
Gal būt, čia ir didžiausia bėda, kad nemokėjau mylėti savęs…
Gyvenimas nebuvo saldus (neturiu vaikų), o savo meilę visalaik dalinau kities vaikučiams. Myli jie mane – o aš juos.
Gal būt sesers ir kaimynų vaikučiuose ir radau tą palaikymą, kurios niekada nesulaukiau iš antros pusės.
Su didžiuliu skausmu ir nostalgija žiūriu į laimingas šeimas……
Fredis
Visa laiką buna pirmas kartas 🙂 Kas tau trukdo išvaryti savo deprėsija ir pradėti rupintis savo gyvenimų nuo dabar ? Žinau kad sunku, bet tikrai įmanoma 🙂
ramunė
Norėjau vaidinti įdealią šeimą, bet gal po dešimties metų pritrūko jėgų….Kai dabar pagalvoju,… kad gal ir geriau….jis nemyli, aš nemyliu…….Nuskriaustų lyg ir nėra…….
Gyvena dvi skirtingos asmenybės po vienu stogu…
Nežinau, man net keista, kai vyras myli , o žmona ieško pramogų .O kam??????? Taigi stenkis iš paskutiniųjų parodyti savo meilę, mylinčiam…..atsakyti tuo pačiu.
Gal būt, kai pats esi mylimas tada ir neįvertini tos meilės, ją barstai.
Oh , gaila metai bėga, kai neturi kur galvą padėti, kam pasiguosti….. O kažkas neįvertina tai ką turi…….
O pradėti viską iš naujo tikrai sunku……. Bet GAL ĮMANOMA ?????
ramune
Taip, pilnai sutinku, tik gyvenimo patirtis gali suartinti ir į viską kitaip priversti pažvelgti.
Tikuosi Ferdis dar jaunas, pilnas , jėgų ir energijos, jis tikrai susitvarkys savo gyvenimą. Ir tikrai išmoks atskirti kas yra kas, jo žmona irgi viską supras…..( tik po keleto metų).
Bėgant metams keičiasi ir vertybės.
Čia turbūt nerašyta taisyklė, norint pakilti – turi pasiekti dugną…..
o iš jo arba išsikapstai, arba…………
ramunė
Visada džiugu kai į nusivylusių moterėlių kolektyvą įžengia ir vyriška tvirta mintis, visada džiugu kai tau pataria ne tik moterėlės, bet ir vyrai.
Taip gamtoje ir sukurta kad + traukia minisą -.
Kol nepatiri savo kailiu problemų , tol ir pokalbis nereikalingas….
johnny
nutariau ir as isiterpti 🙂 nesugebejau visko perskaityti, bet… visur tik MANO MANO MANO…. :((( AR TAI NEPERDAUG SAVANAUDISKA? ar tikra meile turi buti SAVININKISKA?????? ar ne nuo to visos problemos? mes mylim ir galvojam kad kitas zmogus PRIKLAUSO TIK MUMS !!!! ar tikrai taip turi buti? juk mes pamilome LAISVA VALIA LAISVA ZMOGU – juk nepamilomo tarnaites(o) ??? tai kodel dabar negalime duoti laisves??? negi taip bijome del savo meiles, nepasitikime kitu zmogumi???
Iza
Sveiki, Fredi, autore.
Aš esu ta, kurią myli. Aš nemyliu, nenoriu savo vyro, kuris mane myli. Aš sutikčiau, kad jo meilė nebūtų tokia stipri. Tiesa ir tai, kad kuo toliau, tuo esu labiau nelaimingesnė – sunku, kai neturi galimybės mylėti, aukotis, kentėti, pavydėti. To viso aš neturiu. Galima mane vadinti žiauria, bet nuo manęs tai nepriklauso, nes meilė kaip ir neapykanta, ar abejingumas duotas iš aukščiau. Gali prašyti dievo, velnio, bet to neišprašysi. Aš net abejoju, ar jį kada mylėjau. Įsimylėjus buvau ir maniau, kad tai meilė.. Gal tai skamba kaprizingai ir kvailai, išdavikiškai, bet svajoju apie gyvenimą vienai. Iš šalies – mes labai graži pora.
Stiprybės tau, Fredi. Ateis ir į tavo kiemą šventę. Ateis tada, kai tu to nesitikėsi. Gal ir keistai skamba iš priešingos stovyklos palinkėjimas, bet kiekvienas juk vertas laimės. Ir aš:)
mergina
Sveiki. O as ta, kuri myli beprotiskai, bet atsako negauna to paties. Zmogus, kuriam paskyriau savo gyvenima, savo svajones, negali manes myleti, nes jau mylejo gyvenime viena karta. Ir pats tai pripazista. Myliu ir kankinuosi, galbut esu egoiste, nes beprotiskai noriu viso jo demesio, nes paciai smegenys lyg snaudzia ir viskas sukasi tik apie JI. Nesu paaugle, ir man baisu, kad taip galejau prisiristi ir taip esu priklausoma nuo kito zmogaus…Taip, tai lyg priklausomybe nuo narkotiku, be jo negaliu, bet su juo bunant skauda. Skauda, kad jis nera pamises del manes ir as vis kaltinu save, kad nesu pakankamai idomi, protinga ir grazi, nes jis nejaucia man to, ka as jauciu. Daznai pasireiskia pavydo priepoliai ir paranoja, nors zinau, kad jis istikimas man, bet man reikia ne tik jo kuno, reikia ir sirdies. As jauciu, kad bunant su juo zlunga mano kaip zmogaus asmenybe, nebegaliu blaiviai mastyti, nebegaliu susikaupti gyvenimiskose situacijose ir dar jo nuolatine kritika. Jis mato viska ir pasako, kas negerai, kas nepatinka. O as negaliu pasikeisti ! As negaliu jam nieko prikisti, nes jis man atrodo tobulas , myliu kiekviena jo dalele, kiekvienas jo sprendimas man atrodoo idealus…Atrodo, kad negyvenu savo gyvenimo , o gyvenu jo…
Fredis
Iza, nežinau Tavo situacijos, bet iš savo patirties norėčiau paklausti: jeigu jau pradedi jausti antipatiją, gal verta pabandyti pasišnekėti su savo vyru apie išsiskityma kuriam laikui, kol jis nepradėjo Tavęs erzinti, kol visi jo malonus žodžiai nepradėjo atrodyti šlykštus, kol dar nesinori jo dovanotu gelių mesti jam į veidą? Gal pagivenus atskirai Tau viskas pradėtu atroditi kitaip? Galu gale taip butu sažininga Tavo vyro atžvilgiu … Juk jis nesupras ką daro ne taip, kai dar labiau pradėsi jaustis nelaiminga…
Nataly
Meilė akla ir kurčia… Mylėjau ir aš taip karštai, kaip Mergina, atiduodama save visą ir vis laukdama, kada jis pamils mane… Kiekvieną švelnesnį žodį, kurių kitos girdėdavo aibes per dieną, dėdavausi į širdį, kaip didžiausią lobį… o tų žodžių buvo tiek mažai… vis guodžiau save, kad meilei daug žodžių nereikia… deja, nebuvo nei žodžių, nei meilės iš jo pusės… jam tiesiog buvo patogu mane turėti… Ir kai pasakiau, kad laukiu vaikelio, vis dar galvodama, kad nors tai gali jį pakeisti, jis išdrįso suabejoti, ar kūdikis jo… tai buvo taškas viskam…
Širdyje viskas apsivertė, liko tuščia ir nyku…
Dabar gyvenu su žmogum, kuris myli mane… ar myliu aš? ne, niekada nepavydėjau jo niekam, niekada dėl jo nesikankinau nemiga… ar gerai gyvenu? taip… ar laiminga? stengiuosi negalvoti, kaip būtų, jeigu būtų… Niekada nepamirštu jo apkabinti, pabučiuoti, prisiglausti prie jo… bet tai iš sąmonės einantys veiksmai, ne iš širdies… Mes kartu jau daugiau negu 15 metų. Nepalikčiau jo dėl kito, nors nesakau, kad nenorėčiau iš meilės pakilti į svaiginantį aukštį…
Niekada nesakyk niekada…
Iza
Situacija jau nekokia. Bet liko prisirišimas, bendri darbai, vaikai. Negaliu jam pasakyti, kad kaip vyras jis manęs nedomina – jį tai įskaudintų. Bet kartais man atrodo, kad jis tai jaučia. Guodžiu save, kad daug tokių tokių šeimų, gražių iš išorės.. Gal tai ir yra gyvenimas.. Tokia meilė, jausmai, kurie laikui bėgant nublanksta, praranda bet kokias spalvas..
Fredis
Jeigu jau negali išsiskirti, tai susirask jėgų elgtis taip kaip Autorės sesuo. Dėl savęs, dėl vaikų, iš dekingumo jam. Sakai kad nenori jo įskaudinti … Kažkokie geri jausmai vis dėl to Tavyje dar yra. Gal išėitu juos išsaugoti ir gal but vėliau tai vėl peraugs į meilę arba tiesiog padės palaikyti draugystę? Pirmiausia tvirtai nuspresk ko pati nori …
Cola
Nemanau, kad jausmus galima suklijuoti, aš visada lyginu su prairusiu maišu- prairusį maišą ar galima suklijuoti????????
Tur būt kad, ne.
Didesni ar mažesnu randai vistiek lieka.
Fredis
Bet maišą galima susiuti :). O jeigu rimtai, manau kad kartais tai imanoma. Dėl to ir reikia stengtis išmokti valdyti savo jausmus. Juk baimė taip pat jausmas, bet daugelis ją moka suvaldyti. Tai kodėl to paties nepadarius ir su meilę? Manau kad laimingas gali buti tik tas žmogus kuris sugeba suderinti savije ir prota ir jausmus, o ne tas kuris pasiduoda vieno jų įtakai, kad ir kaip tai atroditu saldu tuo laiku. Sapnai visada baigiasi… O randai gali likti ir ne nuo sudužusiu jausmų. Paskaityk ką parašė Mergina. Juk ji dar vis myli ji, bet manau kad randų pas ją ne vienas …
Iza
Be abejo, nereikia drabstytis ir savęs išdrabstyti. Aš sakiau, nenoriu jo skaudinti, nes gerbiu, esu pripratus. Bet nepakantumas jo blogoms savybėms, ydoms auga ir auga. Aš jį stengiuosi valdyti, bet nevisada pasiseka.
Bet gyvenu ir gyvensiu kartu, jei dievas man neatims proto, t.y. neįsimylėsiu.. juodai. Tik aš nesijaučiu laiminga, bet juk čia toks mažmožis:), ar ne? Galų gale be meilės yra labai daug malonių užsiėmimų.
Cola
Meilė pakylėja kilniems dalykams. Pažvelk į įsimylėjusio akis jos tiesiog spindi, tiesiog trykšta energija.
Įsimylėjęs trokšta meilės aplinkiniams, o tuo pačiu ir save pakraudamas ta energija.
Tai tiesiog fantastika. Tik ji nevisiems duota.
Fredis
„jei dievas man neatims proto, t.y. neįsimylėsiu.. juodai”… Niekada negalėjau to išsivaizduoti kol nepamačiau savo žmonos tokios… Tik nelabai matau ir tai kad ji butu laiminga dabar. O kas bus kai ji pabus iš šio „juodos meilės” sapno? Jeigu jau galvoji apie tokius dalykus, pabandyk išsiaiškinti santykius su vyru iki tol kol Tavo protą atims meilė kitam žmogui, bent jau galėsi žiurėti į jį kaip į draugą. O trukumu mes turime visi … 🙂
ramune
O Tau Fredi, dabar būtinai reikia pralaukti, taktiškai ir be triukšmo ( kad ir kiek tai sunku būtų) žinau ir aš tokią moterytę, kuri po pusmečio atsipeikėjo, bet gerai, kad vyras pralaukė, tai pavyko išsaugoti šeimą ir kiek dabar atrodo – jie laimingi.
Aš manau Tavo žmona pati gerai nesuvokia kas vyksta…, aišku ir jai viską pakeisti nėra lengva, o tuo labiau, kad nežino kas jos laukia, o kiek būna atvejų , kai nuo meškos bėgi – ant vilko pataikai.
Stiprybės, ir dar kartą stiprybės TAU.
mergyte
Geriau myleti be atsako, nei buti mylimam nemylint!!!!
autore
Taip vangiai prasidėjus diskusija pagaliau įsirutuliavo, įsivažiavo… ŠAUNU !! Vieni norim mylėti, kiti būti mylimi, – juk tai taip suprantama, taip žmogiška…Manau labiausiai pasisekė tiems, kurie pabuvojo abiejose „barikados” pusėse, juk nieks taip nepraturtina mūsų, kaip asmeninė gyvenimiška patirtis, kad ir kokia karti ji būtų…Visiems geros dienos :))
laiminga
Fredi, tu nuostabus zmogus, labai vertinu tokias tavo savybes – istikimybe, sveikas protas. Tavo zmogus suklydo, visi juk klystam, o mokomes tai tik is savu klaidu. Meileje niekad nebuna kaltas vienas, ko gero suklydai ir tu, gal mazai kalbejotes, gal praleidai tai ko neturejai praleisti.
Sugris ji pas tave, ir tu ja priimsi, ir leisi jei vel pasijusti laiminga, ir pats busi laimingas, nes tik besalygiska meile daro stebuklus:)
Esu ir as is tu laimingu moteru, kuria myli. Ir nors siuo metu JAUCIU sugrizusia aistra kazkam tolimam ir sirdyje ojoi kokios audros ubauja, bet, ZINAU, kad laiminga busiu, tik tada, kai salia manes bus nesuzaloti, laimingi vaikai ir mylintis vyras. Todel negaliu aukoti savo ir kitu laimes, vardan asmenines aistros
Myleti ar buti mylimam? Istikruju tai visai tas pats, kaip gali buti mylimas, jei pats nemyli. Ir tavo zmona, Fredi, myli tave, kaip ir as MYLIU savo vyra, tik kitaip. Musu meile nera aistringa, ji yra kur kas stipresne – patikrinta laiko, verta pasitikejimo ir visisko atsidavimo. Lakstyti be galvos galejau tada kol nebuvau prisijaukinus kito zmogaus gyvenimo ir kartu nesukurem dar dvieju. Dabar, kai buna sunku, kalbames…, stengiames isgirsti vienas kita. galiu jam atvirai pasakyti, „taip ir taip, jauciu, kad esu atvira naujiems jausmams ir galiu pamesti galva”- net ir 10 m. istekejusi sulaukiu daugybes pasiulymu pasimatyti, pasimyleti ir, kas juokingiausia – net susituokti:)))) Kalbedama su savo zmogum visada bunu isgirsta, ir visada stengiuosi atsilyginti tuo paciu. Juk salia – stiprus, MYLINTIS, suprantantis ir priimantis mane tokia kokia esu, zmogus, todel i ivairius pasiulymus as jau ziuriu su isskaiciavimu – ir ka gi galetu man duoti, ko as neturiu, tas vyras? Ir gaunasi… tik skausma:) Svarbiausia, kad ne tik pati kenteciau, bet, kas baisiausia, kentetu ir to nesnusipelne man brangiausi zmones. Ir mes cia kalbam tik apie „dėkinguma bei pakantuma”?
Fredis
Aš padariau daug klaidų už kurias dabar ir moku. Manau kad ji tiesiog negali patikėti (arba jai trukdo akla meilė kitam žmogui), kad aš sugebėjau pasikėisti. Negaliu jos dėl to kaltinti. Tik savo ateiti ji manes jau neišsivaizduoja. Žinau kad mes mokomės iš savo klaidų, bet taip nesinori kad ji darytu šia klaida. Ne dėl saves, dėl jos, dėl vaikų. Nesvarbu kad ji man nebejaučia jokių jausmų, net ir draugiškumo ir nori kad aš išėičiau. Ramia sažine galėsiu tai padaryti tik tada, kai šalia tos „juodos meilės” (jeigu ji tikra) pamatysiu ir veikianti sveika protą. O gal paskui ir nereikės niekur eiti :))) . Viltis juk miršta paskutinė:)))
laiminga
O as zinau, kad tu pasikeitei, nes tik mylintis zmogus padarys imanoma ir net neimanoma, kad tik mylimas zmogus butu laimingas. Patyriau tai ir as. Supratusi ta laime duoti nieko nesitikint, ir as darau viska, kad tik salia esantys, man patys brangiausi zmones butu laimingi. Taip pat besalygiskai…..:) Paleisk ja – nebuk nasta, netapk nemielas, jei ji nori, kad tu iseitum, gal geriau – iseiti. Klaida ji jau padare, perzengusi per toli, dabar tik variacijos: arba, supratusi, kad jos meile buvo tik aistra – ji sugriz, arba, pasiliks su nauju zmogum – atradusi savo tikraja meile. Bet kokiu atveju, tau kaip mylinciam zmogui – svarbiausia, kad ji jaustusi laiminga, su tavim ar be taves. Argi ne taip?
Kalbejau su savo zmogum ir apie tai, kas butu jei kuris is musu is tikruju pamiltume, priejome isvados, kad bet kokiu atveju, paleistume vienas kita, bet paliktume vartelius pravirus, tam, kad suprate klyde, galetume sugrizti. Ir galetume sugrizti ne atkenteti uz savo klaida, o pratesti tos laimes, kuria turejome:)
O del jos jausmu, nusiramink, kai nurims jos aistros, i viska ziures jau kitomis akimis, ir jei laiku pasitrauksi – ji tikrai ivertins. Patikek, siuo metu ji kencia nemaziau nei tu. Sekmes ir stiprybes tau!!!
laiminga
Fredi, visaip galvojau, zinai, tu geriau ja pazisti taigi spresk pats. Ko gero jau bandet pasikalbeti prie arbatos puodelio, ramiai, be priekaistu ir nuoskaudos. Kita karta mes ir pacios nezinom kas ir kaip:( Tada ir prisireikia vyriskos logikos. Prisiminiau, buvau, kazkada seniai ir as pakelusi sparnus, ne del kito vyro, tiesiog buvau jauna, kvaila ir labai bijojau buti palikta. O ir kalbeti tada nemokejau. Tai jei ne vyras, ne jo kantrybe ir begalinis noras padeti, nezinia kaip butu buve. Teisybe sakai: „viltis juk mirsta paskutine”:)
Siandien labai netycia atsiverciau vienos kroatu poetes zodzius:
„Kiek daug daviau, atimdamas tau galimybe suklysti! Kiek daug padejau, uzdarydamas kelius ir takus, kurie klystkeliais butu pavirte.
O tu manei, kad baudziu.
Ar ilgai dar galesiu tau duoti tik atimdamas? Kada gi man leisi duoti neatimant? Man begaliniam okenui, tai sunkiau, negu tau, sedinciai ant Mano kranto ir svajojanciai apie lasus.
Zinoma as juokauju, taciau suprask mane rimtai.
Kai kita karta negausi norimo laso, suvok, jog taip siulau tau vandenyna.”
I dar :
Te Mano vardas tau buna patikimiausia tavo nuosavybe, visas turimas turtas, banko saskaita, kuri nemazeja.
Nei vienas zmogus, nei viena skulptura, nei vienas paveikslas ar knyga – jokia zinia nebus su tavim taip ilgai, kaip As.
Melskis, kad galetum tai suvokti.
Sio turto nereikia tausoti – tereikia suvokti visu kitu turtu laikinuma.”
Labai noriu, kad jums pasisektu:) Suprantu tavo zmona, manoji aistra tokia pat stipri, todel, bandydama suteikti stiprybes jums, tarsi kovoju su savo silpnumu. Padek jai.
sokoladine
GERIAUSIA YRA MYLETI IR BUTI MYLIMAM.
Fredis
Liamingai……….. Man tik ir liko noras jai padėti :(. Tik visa problėma ir yra tame kad budama aklai įsimylėjusi ji nemato jai gresiančiu pavoju ir mano kad visi mano veiksmai skirti vien tik tam kad ja susigražinti. Ji netyki kad aš noriu padėti jai pačiai. Jaučiuosi kaip paukštis bandydamas praskristi pro neperšaunama stikla. Nesiruošiu Jos laikyti jiega, bet labai norėčiau kad ji pagaliau „isijungtu” protą, nes tik tada aš galėsiu ramiai pasitraukti, galėsiu buti ramus dėl savo vaikų ateities, galėsiu buti ramus dėl jos…. O žodžiai tikrai prasmingi … Sekmės ir Tau kovoje su savo silpnumu.
Sharlote
Autore:Pavydziu tavo sesei-ji laiminga,jei sugeba gyventi su zmogumi jo nemyledama.Bet ZMONES.Sitaip gyventi galima tik diena.Galima visa diena su juo bendrauti,juoktis,kalbeti,eiti i zmones,ir atrodyti laimingai.Bet kaip kartu miegoti,myletis.Juk laikui begant pradedi nebenoreti sekso,pradedi jo vengti,jo prisilietimai darosi nebemalonus.O juk taip norisi tikru jausmu,buciniu,glamoniu.Ar nenusibosta kiekviena nakti vaidinti mylincia ir laiminga.Dieve,kaip man nusibodo.Bet zinau,kad turiu moketi uz klaida,kuria padariau istekedama uz jo.Tai buvo ne meile,o tik susizavejimas jo gerumu.
Fredis
Kuo toliau rutuliuojasi ši diskusija, tuo labiau neduoda ramybės vienas klausymas: ar yra šeimų kur sutoktiniai myli vienas kitą??? Pradėdamas čia rašyti, galvojau kad tokių situacijų nėra daug … Pasirodo klydau … Labai gaila, bet man atrodo kad daugelis mūsų pakelė „standartus” meilėi. Kas ankščiau buvo traktuojama kaip jausmas, prabėgus metams tapo tiesiog naturalus dalykas (tipo taip ir turi buti) ir pradeda atrodyti kad meilė užgeso. O naujai meilėi taip aukštai užkeliam kartelę, kad įsimylim jau pačiu sukurta idealą, o paskui nusivyle stebimės: kodėl tas žmogus pasikeitė į blogają pusę ? Ar nevertėtu tada realistiškiau žiurėti į gyvenimą? Manau tada ir laimingų šeimų butu daug daugiau …