Kaip sužinoti buhalterinių paslaugų kainą?

Kiekviena buhalterines paslaugas teikianti įmonė dirba pagal savo specifiką, tačiau yra vienas bendras dalykas visoms – kainų  nustatymas kiekvienu individualiu atveju. Paslaugos būna standartinės ir papildomos. Standartinės – pirkimų, pardavimų, pavedimų dokumentinė apskaita, darbo užmokesčio apskaita, taip pat deklaracijų valstybinėms institucijoms rengimas ir pristatymas, metinės finansinės atskaitomybės paruošimas. Už papildomas paslaugas dažniausiai nustatomas valandinis įkainis. Standartinių paslaugų kaina gali būti fiksuota pagal susitarimą arba kintama, tai yra, priklausanti nuo pirminių apskaitos dokumentų ir atliekamų operacijų skaičiaus. Kai kurios buhalterinės apskaitos įmonės siūlo gana lanksčią paslaugų kainų skaičiavimo sistemą, kurią ūkiniai subjektai gali pasirinkti. Pavyzdžiui, siūloma rinktis iš trijų variantų. Vienas variantas, kai nustatomas pastovus mėnesio mokestis už suteiktas paslaugas. Šis mokestis priklauso nuo paslaugų skaičiaus ir operacijų sudėtingumo. Jei per kelis mėnesius dokumentų skaičius ženkliai didėja, mokestis gali keistis. Tačiau jei abi puses tenkina anksčiau nustatyta kaina, jis gali likti ir toks pat. Jei bendrovė dirba pastoviai ir dokumentų srautai labai nedidėja, šis apmokėjimo būdas jai tinka.

Ta pati buhalterines paslaugas teikianti įmonė siūlo ir kitą apmokėjimo variantą – valandinį įkainį. Tai atsispindi sutartyje. Valanda darbo gali kainuoti 60 ar 70 litų. Kaina skaičiuojama taip: minimalus mokestis už apskaitos tvarkymą per laikotarpį, kuriam sudaryta sutartis ir  mokestis  už papildomai sugaištą laiką, neįeinantis į  minimalų paslaugos teikimo paketą.

Gali būti pasiūlytas ir minimalus mėnesio mokestis už atliktas paslaugas plius papildomas mokestis, jei dokumentų pateikiama daugiau.

Buhalterinės apskaitos įmonės dažniausiai konkrečių įkainių neskelbia, todėl jas samdanti bendrovė turi užpildyti kontaktinę anketą, kurioje nurodoma, kokio dydžio yra bendrovė, kiek joje darbuotojų, kokia apyvarta ir t.t.  Dažnai verslininkams sunku pasakyti, kiek samdoma įmonė turės darbo, tad jie baiminasi valandinio įkainio. Tik viską kruopščiai aptarus su samdoma įmone, sprendžiama, kokį variantą geriau rinktis.

Mažai įmonei kurioje dirba iki trijų darbuotojų, buhalterinės paslaugos, samdant firmą, gali kainuoti 350 litų plius PVM. Tai nėra kažkokia didelė komercinė paslaptis. Į šią kainą įtrauktos elementariausios buhalterinės apskaitos paslaugos –  kelių sąskaitų apskaita, kelios banko operacijos, darbuotojų apskaita ir aptarnavimo mokestis. Sąnaudos keičiasi, kai  sudaroma daugiau autorinių sutarčių ir vyksta daugiau grynųjų pinigų operacijų. Kas planuoja steigti UAB, tai neturėtų būti brangu.

Šiais technologijų laikais kiekviena įmonė turi galimybę mokėti mažiau už buhalterines paslaugas, nes kai kuriu firmų nauja novatoriška įranga leidžia sąskaitas faktūras susivesti pačiai bendrovei. Tuomet nebelieka mokesčio už techninį duomenų suvedinėjimą, kuris sudaro ženklią buhalterinių paslaugų kainos dalį.

Nuo šių metų sausio pirmosios pradėjo veikti Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisos, kurios numato, kad apskaitos paslaugas galės teikti ne tik bendrovės vyriausiasis buhalteris ar samdoma šių paslaugų įmonė, bet ir kvalifikuotas, buhalterinį išsilavinimą turintis fizinis asmuo. Tik paslaugas teikiančioms įmonėms ir minėtam fiziniam asmeniui nustatytas privalomas bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, kurio metinė suma neturi būti mažesnė kaip 10 000 litų. Šis draudimas galios visą laikotarpį, kol bus teikiamos paslaugos. Tai yra draudimas, kuris atlygins nuostolius, kurie gali atsirasti dėl nekokybiškai atliktų buhalterinės apskaitos paslaugų. Taigi, pasisamdę paslaugų įmonę bendrovės gali nesibaiminti dėl nekokybiško jos darbo. Suprantama, jog šitaip bendrovė apsaugoma nuo galimos žalos ir finansinių nuostolių, o  paslaugas teikiantieji suinteresuoti kuo geresniu darbu.