Štai klausimėlis ta pačia poskyrybine tema: kaip pasitikėti moterimis (aplamai) po skyrybų? Tiesą sakant, moterims (po skyrybų) gali kilti analogiškas klausimas apie pasitikėjimą stipriaja lytimi. Žodžiu, visai įmanoma, kad lytis, šiuo atveju, neturi esminių skirtumų (taip manau), kalbant apie galimą jausmų reanimaciją moterims/vyrams (pagal situaciją). Labai įdomu, kada (jeigu tai aplamai įmanoma) vėl, po skyrybų, į priešingą lyti imi žiūrėti ne įtariomis, bet mylinčiomis akimis, vertinant iš galimos šeimos kūrimo pozicijų? Ar antrą kartą nebeįmanoma debiutuoti?
30 Comments
1000
to mrlb,kai zmona rinkais negi ja nepasitikejai?, o ssssssssssssssss….teisejo. Zmones ne daiktai, jie keiciasi, jie turi jausmus, keicias ju poziuris. Pvz. TU pats ar taip jau visada savim pasitiki, ir buni ar busi(visada:))tvirtas kaip uola ir visuomet pasielgsi atsakingai, pagal visuomenes priimtas normas???Jei tuo tiki , gerai, tiesiog puiku, bet esi dar neuzauges, arba trumparegis,arba kvailas, arba pernelyg teigiamas, arba pernelyg savim pasitikintis, arba … pats paaiskink. Kartais pazist zmogu visa gyvenima,o jis iskrecia tooookiuuu dalyku, kad negali patiket. Arba mes pazistam save (argi:)? ), gyvenam dorai dorai ir kartais baccc…,netelpa galvoj, kad taip galejom pasielgt. Nuo ko poelgiai priklauso? nuo daugelio dalyku, pirmiausiai nuo musu paciu isgyvenamu jausmu ir busenu.Pradzioje, ilgai arba ne, veikia tevu, aplinkos suformuoto gyvenimo normos. kol kas tau dorieciui, gerieciui, teisingieciui, neprisika i skraite.Pradzioj gaili saves, galvoji kas ir kaip ne taip buvo, o paskui (kai vis kakinamas esi), nusprendi save gerbt pats ir pradedi gyvent , kad isgyventum , vardan SAVES ,o ne del kitu, nes kiti turi gyvent del saves. Va kokia makalyne, bet ji teisinga. Zmogus toks labai pazeidziamas sutverimas, bet jei juo nepasitikesi, jis tai pajus ir jam nebus malonu. Kita vertus, man pasitikejimas daugiau su pagarba kitam asocijuoja. Juk musu antros puses nepriklauso mums, kaip daiktai. Jie budami laisvi salia musu, bus kurybingesni, gyvesni, LAIMINGESNI nuo asmenybe dusinanciu panciu.
Pasitikedamas gerbi, o gerbdamas pasitiki.
nauja
siais laikais mergvakariai organizuojami ne visuomet pries santuokos iregistravima. Tiesiog, retai, bet pabegam nuo savo vyru paselti moteru bury. Manijaku ir kt.marginalu(nezinau kas tai??) ,neteko sutikt. Bet pasitaiko slyksciu tipu, kurie pernelyg geros nuomones apie save ir pernelyg, visas naktiniam klube besilankancias moteras, vienareiksmiai vertina. Jei imciau i galva kas ka apie mane pagalvos,siandien jau dazyciau plaukus,kad paslept zile:)ar gerciau vaistus nuo migrenos. Kurkas svarbiau kaip jauciuos ir ar mano sazine rami, juk niekada visiems neitiksi(kazkada meginau). Vyras vyrui nelygu, visai nesvarbu kas kur slepiasi -prie baro ar uz slapyvardzio. Cia bent visi pasislepe:) vienodai, vadinas lygus,bet skirtingi. Vizualiai smagu vertint, bet kaip liudna,kai po grazia vitrina, toks tuscias prekystalis:)))). Ka cia meluot, kaip ir visiems, patraukli isvaizda demesi patraukia. O tu ka, i grazias neziuri? O gal mus kiaurai permatai ir pamatai sielos veidrodi? Leisk speti… mmmmm…..Ziuri i akis, tau turetu but svarbios moters akys ????kas dar,_sypsena gal. neatspejau?
mrlb
apie pasitikėjimą. gal tas tipas, kuris per atstumą stebėjo moteris, galėjo būti pvz. moterų manijaku ar dar kokiu nors marginalu. o gal jis vojaristas? arba koks nors nelaimėlis? bet kokiu atveju, vyras prie baro geriau, nei kažkas pasislėpęs slapyvardžiu internete. bent jau vizualiai gali įvertinti:) – jeigu tau to reikia:). mergvakaryje? pasirodo, kažkas nebijo rizikuoti ir išteka/veda? tada gerai
mrlb
nieko nesupratau. labai sudetingai parasete. aciu
J.
kai išsiskyriau su savuoju, tai kažkaip visalaik mąsčiau, o gal ir įtikinėjau save, kad nukentėjau konkrečiai nuo to vyro, o ne nuo visų vyrų apskritai.
pantera
Jei nuvylė viena moteris, tai nereiškia,kad jos visos tokios.Vyrai perdaug linkę viską suplanuoti,surikiuoti,apmąstyti, užmiršdami,kad patys puikiausi dalykai gyvenime atsitinka netikėtai.Kas gali pasakyti,kada sutiksi savo antrąją puselę.Gal rytoj,o gal po penkių metų.Aišku tik tiek,kad tada nesvarstysi,kokiomis akimis į ją žiūrėti..
Visi nusivylimai,praradimai duoda patirties,nors ir kaip sunku būtų,reikia tikėti,kad būsi laimingas ir nedaryti tų pačių klaidų.
emilija
poskyrybine krize trunka nuo 2 iki 7metu… manau, skubeti nera kur… ir nereiktu apgaudineti saves, kad viskas gerai ir tu tuoj pat vel sukursi nauja seima! gal visai verta butu paviengungiauti is naujo? o bendraujant su moterim, manau,nereiktu slepti(jei tam nera kokiu kitokiu priezasciu;), kad esi neseniai issiskyres. kuri supras tave kaip zmogu, priims ir ta fakta atitinkamai ir nuosirdziai! as manau… linkiu sekmes!
Agne
Jei del debiuto,tai jau vyresniam amziuj,manau,tai-bereikalingas
dalykas.Santuoka tik jauniems.Siema ta,kurioje laukiami,auginami vaikai.O vyresniam amziuj tureti mylima drauga-puiku.Tik ar bereikia dar karta lipti ant to pacio greblio?Nebent,kai jau vyrui 70 metu ir tada…visam likusiam gyvenimui.
Tas pats As
Nejau neuzteko vieno karto?Dziaukis laisve.Ar tau butinai reikalingas spaudas pase?
Raimonda
Rekomenduociau pasiskaityti psichologines literaturos – ji tikrai padeda. Manau, dabar laikai save nukentejusiu, tam tikra auka… Tai ilga diskusija, todel trumpai noreciau pasakyti, kad tikek Meile ir ji tikrai pas tave ateis, jei ne „rytoj” tai poryt tikrai… Kalbu is patirties… Sekmes!
mrlb
norečiau su p. Agne pasiginčyti, kad santuoka tik jauniems. Manau, kad santuoka tai jau ne vien dviejų žmonių reikalas – vienas iš santuokos tikslu, ko gero, turėtų būti „gyvenkite ir dauginkitės”. Gal žmogus taip sudeliotas, kad jis „lips ir lips ant to pačio grėblio”. Kitavertus „rizika – dielo blagarodnoje”. O dėl spaudo pase – nebent būčiau kiekybinis kolekcionierius
Rima
Poskyrybinis sindromas tikrai yra… Ir nepasitikėjimas antra puse yra. Ir dar koks! Visus sekančius nori nenori, lygini su buvusiu. O jeigu dar jis buvo daugelių požiūrių geresnis… Laukti, kol likimas padovanos naują jausmą? Tai daugiau tinka idealistams. Kiek gi gali likimas dovanoti jausmų vienam žmogui? O tikėti vis tiek norisi. Ir žmonėm… Ir jausmais… Taip ir gyveni. Gyvenimas – sau. Fantazijos – sau. Kartais toks jausmas, kad taip ir visas gyvenimas praeis pro šalį. Ir labai sunku nepasiduoti tokioms mintims.
Tas pats As
Jei nesi kiekybinis kolekcionierius tai kam suki galva del vedybu.Nebent didelis noras daugintis.O grebli reikia pasistengti apeiti.
Kramtuke
Kodel reiketu bijoti uzlipti ant to greblio antra,ar kazkelinta karta.Juk jei pirma karta uzlipus,jis labai skaudziai uzvoze,tai nereiskia,kad ir antra karta taip pat gausi.Juk del isirusios santuokos ne vien tas greblys buvo kaltas.Kaltos buna abi puses.O poskyrybinis sindromas manau buna ne kas kita kaip tik gailestis ir pyktis,kad prarastos materialines vertybes,tiek metu kurta,ir viskas suniui ant uodegos.Betgi nereikia nuleisti nosies.Turi rankas kojas,bet kada vel kazka susikursi.Gryna nesamone,kad santuoka tik jauniems.Jaunysteje daznai aistra suvokiama kaip meile ir jau puolama i santuoka.O vyresniame amziuje zmones dar vadovaujasi jausmais ir protu.Taip kad antra karta debiutuoti galima dar ir sekmingiau.Aplink tikrai nemaza tokiu pavyzdziu.
mrlb
aha, p. kramtuke, ir as panasisi mastau (ir tikiuosi to antrojo debiuto sekmes). gailestis ir pyktis – jau praeiti etapai, kuriuos, pagal panasios problematikos literatura, praeina visi besiskiriantys. gaila? taip labai gaila, kad „negims musu bendri vaikai” (banaliai, banaliai…, bet norisi:). del materialiniu vertybiu? – tai su tuo susitaikai ir kuri is naujo. o kaip vadovautis jausmais ir protu? – truputi isimyleti ir kazkiek pagalvoti? nu gerai
Kramtuke
To mrlb:Vadinasi ir pas tave gailestis ir pyktis buvo.Bet jau geriau kad tai praeitis.Bet juk jusu vaikai ir liks jusu bendrais vaikais,manau niekas neuzdraus jais rupintis ir myleti juos.O jei sekmingai debiutuosi antra karta,susilauksi kitu vaiku,seimyna pagauses,vaikai is pirmos santuokos tures broliu ar sesiu.Jiems bus tik geriau.Kaip vadovautis jausmais ir protu?Gal reiketu ne truputi isimyleti,o leisti jausmams pasireiksti kaip reikiant,bet neisjungti proto.Kam? Kad nepraziopsoti laimes,kai ji ji guli mums po koju,kad teisingai suprasti,ka liepia sirdis,kad neatsisakyti tos laimes.Jeigu sirdis bejausme,jei klausai vien proto balso-tokia logika nieko neverta.Gera kai protas ir jausmai keliauja kartu.
viena
Neverta krimstis:)))turi praeiti nemazas laiko tarpas,ir vel patikesi…tik busi jau atsargesnis,nereikes pulti kaip i gaisra.nesekmes daug ko ismoko ir uzgrudina.sekmes!
DIJA
Mano kitokia situacija, bet jausmas panasus. Mane su vyru iskyre mirtis. Jau 3 metai kaip viena. Nesakau, kad nenoreciau tureti artimo zmogaus, bet moteriai sunkiau pradeti viska is naujo. Vyrai issiskyre nepasilieka su vaikais ant ranku. Jie kaip ir laisvi. Ir turbut problemu maziau.
nesvarbu
Aš manau pasitikėjimas tai toks reiškinys apie kury galima ilgai diskutuoti,bet tik diskutuoti ,o pasitikėti negalima .
Nauja
to DIJA, uzjauciu. Zinau ne viena vyra, kuris po skyrybu pasliko su vaiku ir net ne su vienu. Gyvenimai visu skirtingi, kaip ir problemos.Gal todel taip idomus tas gyvenimas.
ta pati
to mrlb: O tu pamegink, stebedamas moteris is salies, pastebet ju kokykbe.Ju vidini, isorini, dvasini grozi, turtinguma ir viso to bendra asmanybine harmonija. Ar meginai nors karteli tai daryt?
nauja
to mrlb: nueik i PERLIUKAI ir paskaityk apie JAUSMUS, gal pades:))
428
kvaila pasitiket! tiesiog tikek kol neatsitrnksi i negerai o tai butinai bus. dabar nesiparink o megaukis!
Reja
pasitikejimas –salyginis dalykas. netiesa, jei zmogus sako, kad uz save garantuoja 100 procentu. gali tik galvoti, kad zinai, kaip pasielgtum, o is tiesu gyvenime nutinka visokiu nesamoniu. Tad noreti, kad kitu galetum tiket ir pasitiket labiau nei savim — nerealu. Ir, ko gero, tik teorija, kad skaudi patirtis pamoko ir privercia buti atsargesniais:):). nebent ta pati pakartotum simta kartu. o juk tiek kartu isimylet is naujo per viena gyvenima nespesi. Kas belieka? Nagi i viska kaskart eiti lyg i nauja diena, tarsi dar ne kart nebutum nieko patyres…Jei imsi labai saugotis, dozuoti, iki kiek gali sau leisti isimyleti, nejucia patapsi nuobodziu paranojiku:):):). Gyvenimas — zavingas daiktas, moterys — irgi. vyrai, beje, taipogi. nors ir esam nusvile….
nauja
Vakar selom mergvakaryje. Buvo linksma. Bet i akis krito vienas vyriskis. Stebintis visas moterimis nepatikliai, su dideliu susidomejimu per dideeeeeli atstuma. Visa vakara taip ir prasidejo prie baro stebetojas. Pamaniau, kad jis nuskriaustas moters ir nebetiki nei viena. pamaniau, kad tai galejo but mrlb???
1000
o tai kaip gyvent nepasitikint?
nauja
pasitiketi moterimis taip kaip ir vyrais-galima, butina arba ne. visi esam skirtingi, is musu elgsenos, kalbu, poziurio mes sukuriame nuomone apie save. vieni mumis pasitiki, kiti gal but -ne. neisivaizduoju seimos kurimo momento, jei partneriai ar vienas is ju, kitu nepasitiki. kam tuomet but kartu ir kaip gyvent drauge be pasitikejimo. manau kai nelieka pasitikejimo, seima isyra.nes PASITIKEJIMAS(mano nuomone)-seimos tvirtumo pagrindas.
nauja
P>S>VYRO pasitikejimas mane visuomet, kaip MOTERI-Zmona, net LABAI ipareigoja. Ir uz tai JI labai myliu ir gerbiu bei atsakau tuo paciu PASITIKEJIMU jo paties atzvilgiu.
mrlb
apie pasitikėjimą: toks pastebėjimas apie vyrus – neretai išsiskyrę vyrai, naujiems santykiams pasirenka pažįstamą moterį/merginą. manau, todėl, kad nenori būti dar kartą apmauti. pasirenka tokią, kurią pažįsta ir kuria pasitiki. pasirodo, tai svarbu žmonių santykiuose.
Untans
klausimas panterai>
o kaip viska greiciau pamirsti, visas nesekmes ir viska istrinti is atminties? nes bliamba labai jos slegia ir galiu drasiai tvirtinti, kad geriau nemyleti is viso, negu myleti nesekmingai.