Kai jauti, kad niekas pasaulyje nedomina, kai bijai iseiti i zmones ar uzsiimti kokia nors veikla…Manau, kad dauguma su tuo esate susidure…kaip gelbejates nuo tos prazutingos ligos? As tik taip tai pavadinciau…Nes nieko nesinori daryti…nei i zmones iseit, nei studijuoti, tik kiurksoti lovoje ir galvoti apie paskutini barni su mylimuoju, kuris palieka…Kaip isgyventi ta juoda laikotarpi, kai rodos, visi artimieji yra nusisuke, kai nieks neskambina ir nieks neateina…O kai paskambini pati, tik saltom frazem pasikeiciam ir viskas. Kai valgai viska kas po ranka pakliuva, o po to i veidrodi negali paziureti ir nekenti saves, nes atrodau baisiai…Is kur semtis tos gyvenimo energijos ir geros nuotaikos, kai rodos, viskas griuva, ir nieko nera, kas leistu kabintis i si gyvenima visom keturiom, o atvirksciai, norisi buti negimusiai?
41 Comments
A.
Labai dėkoju Moterie, už puikius žodžius. Pradedu grįžti į save, sveikti.
stipri
tai aisku ,kad viskas labai sudetinga tam gyvenime,bet vistiek turime surasti savy jegu nenuleisti ranku.LEISKIT PAKLAUSTI,KAM GYVENIME BUNA LENGVA?Visi kapstomes kuiciames ieskom,prarandam ,vel randam…na toks gyvenimas….nereikia per daug rimtai ziureti i ta gyvenima(na biski reikia matyti viska ir kitiu kampu)…..na visiems buna juodu dienu….juk tikrai yra kokia nors iseitis,tik suimk save i rankas,taip sakant…kad vyras palieka tai dar ne pati baisiausia beda,baisiau,kai uzpuola ligos kitokios nelaimes,laikykis ir pasakyk sau-AS STIPRI,AS NETURIU PALUZTI,kartok tai istisai,…as taip save drasinau,kai sunkiai sirgo mano dukra ir visokios kitos bedos buvo supuole i viena laika,….tikek savim,sekmes tau!
Anonimas
Jei yra depresija, o ne bloga nuotaika- be gydymo neapsieisit. Ir nereikia svaicioti apie visokias psichoanalizes… Depresija sukelia pokyciai smegenyse ir tai reikia atstatyti.
vetra
Siulau dirbti trijuose darbuose( kaip as), suplanuoju diena ir nelieka laiko liudesiui, jei liktu, pradeciau galvoti, kad gyvenimas is tikruju toks puikus dalykas, tik zadintuvas bjaurybe..
suprantu
Kaip viskas pazistama. Noreciau perspeti Autore – perskaityti zodziai, net jei butu labai puikus ir teisingi, NEGALI per akimirka visko pakeisti. Didziausias pavojus slypi tame, kad tada, kai, atrodo, jau issikapstei, nugalejai depresija, ji vel ima ir sugrizta, sikart dar stipriau, atkakliau ir „juodziau”. Tai tarsi antibiotiku gavusios, bet nezuvusios bakterijos, kurios mutuoja ir pasidaro dar atsparesnes. Tokie sugrizimai labiausiai ismusa is veziu ir skatina nuleisti rankas…
Taip, viskas turi savo priezastis, tik tam, kad jas atkapstyti, reikalingas labai irmtas gilinimasis i save, pvz., psichoanalize. Tam reikia maziausiai POROS METU, beje, psichoterapeutas-analitikas man minejo atveji, kuris truko…17 metu…Kad viskas butu taip paprasta – perskaitei ar isgirdai, persiprogramavai ir toliau sau laimingia gyveni…;)
Staff
Mano visas supistas gyvenimas – juoda depresija, ir man px.. Kai uzmusu pora kasiaku iskart linksmiau pasidaro.
Siaip...
Noreciau ir as suzinoti atsakyma i si klausima… Zinai ka padaryk! Nueik i poliklinika ir buk kraujo donoras! Gal bent geras darbas pades…
kuku
gyvenimas negali buti visada vienodas,tai issukis! Pirmiausia bandyk issiaiskint priezasti,kodel taip nutiko,kas buvo viso to pradininkas? Gal is tiesu nera taip blogai? Zinau,kad nesinori daryti nieko,bet bandyti reikia! nueik pas psichologa, uzsiimk megstama veikla,juk turi tokia! Kazin ar artimieji nusisuke,gal pati neduodi jiems pakankamos silumos ir jie bijo tau atsakyti?Geriausia yra su kuo nors issikalbet….
R
labai gerai padeda dienorastis….tikrai pabandyk nors ir atrodo kad nepades is tikruju yra lb geras vaistas
zirinovskij
nera ko cia parintis del to susikto gyvenimo.geriau kasekia parukik ir pamatisi gyvenimas bus netoks jau ir blogas kaip atrodo.
lol
gyvenimas banguotas. po keliu vandens prigerimu ir uzpringimu iskyli i pavirsiu ir tave kazkas pastebi. lol, issipasakok atrimam zmogui kokiam, kokioj busenoj esi ir taigi pasidarys daaaaaaug geriau!!!!
Domas
Daug tokių problemų vyksta dėl to, kad prarandama meilė sau. Žinok – niekas nėra tobulas, tik išoriškai atrodo, kad visiems viskas gerai. Pradėk mylėti save tokią, kokia esi. Iš tavo rašinio supratau, kad tu esi visiškai normali, tik nemyli savęs. Priimk save tokią, kokia esi – su visais pliusais ir minusais. Paskaityk J.Merfio „Tavo pasamonės galia” ar kokią kitą jo ar kito autoriaus knygą panašia tema, tave tai labai atgaivintų. Kai pradėsi pati sau šypsotis ir kiti į tave kitaip pradės žiūrėti, vertinti. Kita vertus – koks skirtumas kaip kas tave vertina? Man pvz.: užtenka ir to, kad aš pats save vertinu. Prisiversk save pamilti, prisiversk pradėti save gerbti ir pasaulis nusispalvins visomis vaivorykštės spalvomis. Vėliau, pati stebėsies – kas man buvo užėję, kodėl aš taip kvailai mąsčiau? Juk gyvenimas ir pasaulis – toks puikus!
zaq
gyvenime nebuna tik dziaugsmo ir laimes. buna ir nuopoliu, duobiu. pas tave dabar toks laikotarpis. nori nenori turi kazkaip surasti idomia veikla. nieko nedarant nieko ir nebus. turi atsikratyt baimiu. stenkis bendraut su zmonem, rast nauju draugu, jie gali ikvept imtis ko nors.
autore
Buvau ir pas psichologe ir daug skaitau…Bet nuo to nepalengvejo, o atvirksciai, tik dar labiau isitikinau, kokia esu nelaiminga, niekam tikusi…Negaliu susikaupt, negaliu blaiviai mastyt, nes nekenciu saves. Nekenciu uz tai, kad esu pati sau neidomi, tai tuo labiau – neidomi aplinkiniams..Visi aplinkui atrodo skubantys pilni energijos, o as murkdausi lyg baloje ir visiskai nebejudu pirmyn. Skaiciau as knyga „Jusu pasamones galia”, bet negalejau jos iveikt iki galo – man pasirode, kad ten tokie svaiciojimai parasyti, kad net koktu skaityti buvo. Nebeturiu megiamu uzsiemimu, nes viskas, ko imuosi manes netraukia, nesiseka. Zinau, kad padetu isimylejimas, zinau, kaip jauciuasi, kai buvau laimingai isimylejusi..Bet ta meile jau zuvo, liko tik kancia, kad negalejau padaryti to zmogaus laimingu, kad pati nebuvau laiminga su juo. Zinau, kad esu vyrams patraukli, bet tik isvaizda, bet kas is to – jie geriau pazine bega nuo manes kaip nuo maro…nes esu visiska nuobodyla…
Domas
Autore, priimk save tokią, kokia esi. Negali blaiviai mąstyti, todėl, kad nekenti savęs. Kuo labiau nekęsi savęs, tuo labiau į depresijos ir letargo liūną grimsi. Aš tą praėjau, kai buvau 23. Tada – kuo labiau savęs nekenčiau, tuo pats sau bukesnis atrodžiau, laikiau save nevykėliu ir pan., nors aplinkiniai apie mane geros nuomonės buvo. Rasa, teisingai siūlo – pradėk treniruotis, pradėk dar ką veikti. Aš iš depresijos išsikapsčiau, kai pradėjau treniruotis treniruoklių salėje. Kai išsikapsčiau, prisiekiau sau, kad niekados apie save negalvosiu blogai. Atvirkščiai, tada pradėjau mąstyti taip – „aš stiprus ir protingas, gal kartais klystu, tačiau klysta visi. Aš džiaugiuosi, kad esu”. Žinok, niekas už tave neišgydys prasidėjusios depresijos. Prieš užmigdama, su kiekvienu iškvėpimu, mintyse kartok iki užsimiršimo, iki užmigimo – „Aš myliu save, myliu save, myliu….”. Gali pasirinkti kokį kitą variantą, tačiau turi vienaip ar kitaip veikti.
Rasa
Pasirodo, ne aš viena tokia. Yra ir daugiau. 🙂 Su Merfiu – atsargiai – šiaip ar taip, žmogus baigė gyvenimą savižudybe. Čia knygutės nepadės. Psichologai – irgi. Žinai, kaip aš lipau iš duobės – atsistodavau prieš veidrodį ir bandžiau sau šypsotis. Ne koks buvo vaizdzialis… Šypsotis nelabai gaunasi ir dabar. Bet… Reikia ir susiimi. Nusipirkau kelis treniruokliukus. Pradėjau vakarais (kasdein) daryti sau pratimukus. Kai papuškuoji, tikrai nėra nei laiko, nei noro save griaužti. Sekantis žingsnis – apsipirkti. Kažką tokio madingesnio ir tau nebūdingo – kad ir seksualesnio. Dabar gi išpardavimas. Tada paleponk save kavinėje. Ir pradėsi atsigauti. Pagaliau – patinginiauk. Tai – irgi malonumas. Paskaityk gerą detektyvą. Žurnalus, pagaliau. Tik nepriimk ten visko už gryną pinigą. Ir išmok iš visko pasišaipyti. Bent viduje. Viskas praeina…
Petriukas
autorei – Matai kaip žmonės nori tau padėti. Patikėk dauguma tai daro labai nuoširdžiai, todėl įvertink tai ir pasistenk bent kiek ir dėl savęs ir dėl kitų. Kiekvienas juk turime savo takelį, kikvienas turime savo žodžius, tad išeikime drąsiai į savo takelį ir pakartokime SAVO žodžius.
Moteris
xxxx, o ka reiskia nuobodyla? Ar cia ta – kuri nori buti kaip visi? Petriukas labai graziai pasake – kiekvienam savas takelis. Gal ta vienatve ir tas liudesys yra tam, kad kazka suprastum, gal surastum savo takeli? sakoma, grozis megsta apleistas vietas. Tikiu, kad tokiu vietu yra kiekviename zmoguje. Taigi yra ir pas tave. Gaila, bet taip jau yra, tik vienatveje ir tik tyloje, gali surasti tai kas tavyje yra graziausia. Mokytojas Eckhartas sako, kad sieloje yra tokia vieta, kurios negali paveikti nei erdve, nei laikas, nei joks kuniskumas. Tai vadinama – amzinybes vieta mumyse. Butu puiki dovana paciam sau daznai nueiti, pasisotinti, sustipreti ir atsinaujinti. Labiausiai reikalingi dalykai yra – cia ir dabar – tavo pacios sieloje.
Domas
Kiekvienas pergyvenimas gali būti labai naudingas. Aš, depresijos pergyvenimo dėka (kai buvau 23) buvau labai susidomėjęs psichologija, filosofija, vėliau ezoterika. Pastarosios aiškinimas man labai daug padėjo bandyti suprasti šį pasaulį ir jame vykstančius kai kuriuos procesus. Šiandien, jau 30 dienų kaip aš netekau pačio brangiausio žmogaus – mano žmonytės. Prisiverčiau apsiprasti su netektimi. Gyvenu toliau. Su savo mylimąją bendrauju jau tik sapnuose. Ir tai – l.retai. Ką davė man šis pergyvenimas, kuris dar nesibaigė? Tapau stipresnis – nebebijau nieko ir nesuku sau galvos dėl nieko, nes kas galėjo įvykti mano gyvenime baisiausio – jau įvyko. Aš laisvas, nes nelabai ką turiu prarasti – ką turėjau brangiausio, jau praradau. Bet, pasirodo ir taip galima gyventi. Ne tik galima, bet ir BŪTINA.
mrlb
būna dienų, kada nieko nenori. kartais būna tokių savaičių. kartą tokie buvo keli mėnesiai. nebuvo net noro prisiversti ką nors daryti. praeina. pastebėjau, kad bendravimas padeda grįžti į vėžes. recepto nėra. nereikėtų ir savęs nemėgti („… nuobodyla…”). ims vieną dieną ir rasis žmogus tavyje atskleisiantis net ir tau nežinomas tavo pozityviasias puses. visi laukiam (ko nors). be to, dabar ir metų laikas toks daugiau depresinis (kam aktualu). laikykis! išmok būti viena. ir parodyk sau dėmesį.
ske
Zinau ta jausma ir i tuos laikus niekad nenoreciau gryzti. Is karto praejo kai susiradau darba, pradejau stipriai tusintis, zodziu susiradau kruvas veiklos ir namie beveik nebuvau. Reikia tik nuo kazko pradeti ir issikapanosi. Esme ta kad nebuni namie-bendrauji su zmonem ir uzsimirsti, uzsimirsti ir viena diena susvoki kad gyventi yra jega.
mrlb
tūsai, dalyvavimai, bendravimai su draugais ir t.t. tik kuriam laikui išblaško depresines nuotaikas. jeigu stačia galva neri į minėtą veiklą, po kažkurio laiko vėl atsitrenki į tokią pačią, apatijos viskam, sieną. nors, kaip laikina priemonė, tai veikia pozityviai. svarbu su protu ir pamatuojant (tokią veiklą). priešingu atveju, galima atsitrenkti į dar gilesnę depresinę būseną.
Anonimas
kaip gali žmogus pamatuoti tokią veiklą kai visi matavimo vienetai proporcingai lygūs išgertam alkocholio kiekiui. Kokios sienos? Ne sienos o dar didesni liūnai. Tūsai, baliuškos, kaip visa tai įgrįso AAAAAAAAA!!!
mrlb
dar prisiminiau: nereali antidepresinė priemonė – vidinė ramybė. tai turėtų tapti gyvenimo siekiamybe. kiekvienas tam turi savo receptą, bet tikslas, daugmaž, vienodas. ilgas savęs suvokimo link kelias.
A
O ka daryti, jei tos vidines ramybes nera? Jei is vidaus drasko nerealios emocijos? Jei gyventi noro visai. Koks turi buti receptas? Gal reikia uzbaigti viska ir nesikankint?
mrlb
ironija gerai:). vidinė ramybė, mano pamąstymu, nėra greitai „gaunama” būsena. kaip bebūtų gaila, ji nėra ir pastovi būsena. tikslas. svajonės. (pozityvūs) norai. dar kas nors panašaus. nu, bendravimas (bet ne nusibendravimas iki sąmonės praradimo). gal, pvz. mokėjimas matyti muziką? arba atsiminti kvapus. arba kažkas panašaus.
emocijos trukdo. emocijos negali kankinti. kaip ir negali būti pagrindu „užbaigti viską”. nebent pradėti kažką
A
Cia visai ne ironija, o realus dalykas
brunetė
Jau dėl emocijų tai labai paprieštaraučiau:). Emocijos – tai indikatorius, rodantis ar gauname tai, ką norėtume gauti, tai tarsi informacija apie save patį. O kadangi ta informacija gali būti (ir būna, deja…) visokia, tai ir emocijos būna visokios – ir teigiamos, ir neigiamos. O neigiamos emocijos ir kankina, ir būna pagrindu įvairiems (ne tik pozityviems) dalykams… Ar verta pasiduoti emocijoms – jau kitas klausimas. Bet gal pirma reikėtų atsakyti į klausimą – kaip padaryti taip, kad sugebėtum joms nepasiduoti?:)
Moteris
A, kas nutiko? Žinai, labiausiai žmogų gniuždo ne konkretūs gyvenimo įvykiai, o požiūris į juos. Gal tereikia tik į viską pažiūrėti na nors šiek tiek kitaip, juk net ir juoda spalva gali labai gerai derėti su geltona:)
ziema
…..suvalgyk citrina….
A
Taip, gniuzdo poziuris i juos ir kaltes jausmas
Moteris
Taip, A, zinau, kad sau atleisti sunkiausia. Gali prigalvoti aibes pateisinimu savo poelgiui, bet puikiai supranti, kad tai tik pasiteisinimai.
Kai pagalvoji, juk specialiai nei vienas zmogus neskaudina, daznai tai buna su patirtimi nesamoningai
sukauptos baimes, nuoskaudos, skausmas, kurie niekur nedingsta, jie gyvena su zmogum ir seja aplink save
tas pacias skausmo/baimes seklas. Kazkada skaiciau kaip berods Pietu Afrikos gentyje,
prasikaltusius zmones statydavo aikstes viduryje ir visa savaite
visi gentainiai eidavo ir sakydavo tam prasikaltusiam visus jo
padarytus GERUS DARBUS!!! Juk istikruju, norim mes to ar nenorim, bet
ateina ta minute, kada tu suvoki, kad iskaudinai zmogu, nors to ir
nenorejai. Ir turi save toki priimti. O kaip gali priimti save toki
bloga? nusivili, dar labiau apsikrauni kompleksais, uzsidarai,
uzspaudi tada jau pykti sau… ir toliau seji tas baisias seklas.
bet ar nepasikeistu situacija, jei suvokus kalte, atsirastu salia
artimas zmogus, kuris tau padetu, primindamas kiek esi padares GERO,
ir ar tai nesustiprintu kencianciojo, nesusildytu, nepadetu jam
suprasti, kad jis vis dar GRAZUS? Nepazistu taves, bet jau vien tai, kad kremtiesi del to, kad kazka iskaudinai, leidzia manyti, kad esi geras zmogus. Tai ir leisk sau tokiu buti toliau. Sekmes tau:)
assa
tai va ir man taip liudna buna, tada galvoju dirbti nenoriu, bet reikia,…valgyti daryti nenoriu, bet reikia….visai nieko nenoriu bet reika…ir kur tada detis ar i psichologa kreiptis ar pas kuniga patarimo ieskoti ir viso sito nenoriu bet kazka reikia daryti, o kaaaaaaaaaa?????
Anonimas
VISU PIRMA REIKIA ZMONISKAI PAILSETI ISSIMIEGOTI IR SULAUKTI PAVASARIO.DABAR TOKS METU LAIKAS -VISI PUOLAM I DEPRESIJA
julija
Nenusimink viskas bus gerai.Atsimink po blogo eina gera .Jei dabar blogai tai greit bus gerai .Tikėk savimi .
keistuolis
Depresija depresija… o aš galvoju čia tik mūsų puikybės vaisiai. Pažiūrėkit kiek aplinkui žmonių vargstančių, sergančių, našlaičių ir kitokių nelaimėlių. kai daug turi tai norisi dar daugiau okai nebeįstengi to pasiekti tai šauki – depresija depresija… Pabandyk kada nors sąžiningai atlikti gatvės šlavėjo pareigas , tai visa depresija išgaruos.
Stem
Depresija-labai sunki liga, sunkiai pasiduodanti gydymui.Tą tai jau gerai žinau, turėjau tokią problemą, vos nepraradau brangaus žmogaus. Buvo bandyta nusižudyti, persipiajuti venas. Todėl visomis išgalėmis reikia taip kabintis į gyvenimą, kad iki tokio laipsnio neprieiti, kada jau viskas nebemiela. Darbas, užsiėmimas ir nė minutės laisvo laiko- tai vaistai ligai neįsisenėjus. Paskui gali būti vėloka ir reikės jau ligoninių , cheminių antidepresantų. Tik nereikia sau įsikalbėt depresijos, jos dar kartais ir nebūna.
R.
Kadien per pietus isgeriu po 100 g. samanes, uzkandu cibuliu… Procedura pakartoju vakare… depresijos kaip nebuta…
Cia dar Violeta
Pamirsau pasakyt, kad man labai padeda gera muzika. Klausyk BLIUZO. Jei neturi kolekcijos, isijunk „RELAX FM” , isigyk KATINA ir koki zasina meiluzi…Myleti nebutina. Reikia tik gero sekso!
Violeta
Labas, autorei patarciau nueit pas gydytoja. Mano vyras serga depresija 25 metus. Visai negereja. Gyvas tik vaistais. Kuo toliau, tuo daugiau. Kai buvo virs 20, gelbejosi alkoholiu. Mane, nuotaika kelia. dabar geria ir ta, ir ta. Uzaugo sunus. Mato teva, kuriam nerupi. Manau, ir as kvaila buvau kentedama jo neva nuotaiku kaita. Reikejo skubiai gydyti. O kai tekejau, buvo aktyvus net per daug: daug dirbo, sportavo, turistavo, viska dare, kad pabegtu nuo savo busenos, deja. Nepadejo nei aktyvus dienos rezimas, nbei idomus darbas, nei mano meile jam. Dabar jau velu. Gyvename atskirai, nes vienu metu nebeiskenciau…Uztai pati nesusirgau, nes jis net buvo isigudrines mane kaltint del mano linksmumo…Skyrybos, aisku, jo sveikata nepagerino, taciau buti salia tokia liga sergancio – BEPROTISKAI SUNKU. Gal todel autore tu – vienisa? Nepyk, bet kartais zmones pabega, nes buna per sunku. Jei man taip butu su sveikata, eiciau pas daktara. Laikykis.
Ana
Aš gydžiausi depresija 2metus.Važinėjau pas psichoterapeutę. Šiek tiek pagerėjo.Nors dabar vėl blogai. Šysyk dėl kitų priežasčių. Ką aš darau? Susiradau draugę,kuri taip pat laimes neturi. Pasibėdavojam viena kitai. Lengviau pasidaro.Dar čia padiskutuoju. Vis mano dabartine padėtis pasimiršta nors trumpam. Del bachuro nereikia taip imt sirdin. Neverta nervų gadint,nes gali gyvenimas visai netiketai pateikt didesniu isbandymų.Kaip atsitiko man,vaistų nebegeriu. Koktu jau nuo ju. Taip ir laikausi dar vis. Sunku beprotiškai…