Jau virš 20 metų gyvenu su visišku negalios ištiktu žmogum.Jau savo gyvenimo kaip ir neturiu.Viskas sukasi tik apie jį.Ir įtikt kuo toliau, vis sunkiau.Kaip gyvent?
Jau virš 20 metų gyvenu su visišku negalios ištiktu žmogum.Jau savo gyvenimo kaip ir neturiu.Viskas sukasi tik apie jį.Ir įtikt kuo toliau, vis sunkiau.Kaip gyvent?
21 Comments
Domas
Sunku patarti. Netiesa, kad gyvename vieną kartą – gyvename daug gyvenimų (čia žiūrint iš ezoterinio aiškinimo taško). Pagal tą aiškinimą – jei dabar yra ne kas, reiškia praeituose gyvenimuose kažkas buvo padaryta ne taip, todėl tenka nešti sunkų gyvenimo kryžių. Kryžių, aišku, galima numesti, tačiau vėliau tai pasireikš su dar didesnėmis pasekmėmis. Nuo LEMTIES nepabėgsi – pats tuo labai skaudžiai įsitikinau. Pabandyk savo artimo žmogaus dėmesį atkreipti į save, kad tu irgi gyvas, kenčiantis žmogus su kuriuo irgi reikia skaitytis. Labai rekomenduočiau abiem apsilankyti pas psichologą. Tai jums nekainuos nieko, nes psichologai dirba pagal atitinkamą programą nemokamai.
wheelman
as tai savo gyvenimo del kito zmogaus neaukociau, jei ji likimas nuskriaude tai kodel kentet turi ir tu?? yra spec istaigos kurios tuo rupinasi, zinau skamba egoistiskai, bet gyvenimas tik vienas, taigi as nesutikciau ir to vieno netekti, ir ypac jei sakai kad itikti vis sunkiau, tegu ir taip dziaugiasi kad tu jam savo gyvenima aukoji, o jei dar nepatenkintas, tai mesk ji lauk!!!
Domas
Psichologą galima pasikviesti ir į namus.
wheelman
manau tu deBILAS domai, arba pats kam nors gyvenima edi del to taip ir kalbi, bet nusnekejai tai konkreciai…
Dalia
Vheelman,pasitikrink savo intelekto koficienta…
Dalia
Terese,būtina psichologo pagalba abiems.puikiai suprantu kaip jautiesi.
R
pries 20metu, kai nemetei to zmogaus istikus bedai, o likai kartu , vargu ar realiia supratai, kas laukia ateity. toki sprendima rinkaisi arba vedama giliu jausmu, arba idiegto auklejimu poziurio –nepalikti kito nelaimeje. neskaitant didziulio fizinio ir emocinio kruvio, kuri tiek metu atlaikei, yra kazkas, kas tave prie jo tebelaiko. ar tik pareiga? galetum viska mesti. isivaizduok, kaip jaustumeisi, jei staiga pasijustum laisva. jei tik apie tai ir svajoji, privalai pati padaryti sprendima. siuo atveju pirmoji pasnekove teisi –gyvenimas vienas. niekas neturi teises tave teisti, ir niekas negali patarti geriau, nei pacios sirdis.
Simas
wheelman ir R., jus esat isitikine, kad su jumis niekados, niekas neatsitiks? Taip atsitikti gali su kuo norim kur nori, bet ne su jumis? O jei atsitiks? Kas tada, „filosofai”?
z
gerai butu padaryti taip, kad turetum truputi savo laiko. reikia rast kas ji galetu trumpai priziureti, kol taves nera salia…
Rasa
Nelabai aišku, kas tas žmogus tau. Vyras, vaikas ar kas iš tėvų. Kiekvienu atveju – skirtingi patarimai. Bet, Domas teisus – jeigu jau tau tai teko, reiškia taip reikia. O psichologas nepamaišys. Dar labiau nepamaišys smulkus savęs paskatinimas – skani kava, gera knyga, pasivaikščiojimas. Dar geriau – pabandyk surasti tokių pat, kaip tu. Pabendrausi, pasiguosi, gal patarimų gausi. Su vienuolėm pabendrauk. Jos moka išklausyti.
Moteris
Terese, pabandyk pakeisti poziuri i sia situacija. Juk, tu gali bet kada iseiti, bet to nedarai, nes nenori. Tai ir pradek i viska ziureti, ne kaip i auka ar tarnyste, o kaip i tavo pacios nora padeti zmogui, kuris sau padeti negali. PADETI, tai ,ne gyventi jo problema, o gyventi savo gyvenima ir palaikyti salia esanti zmogu. Palaikyti zmogu galima tik tada, kada pats esi stiprus. O tu esi labai stipri, tikrai retas kuris galetu tiek metu gyventi salia neigalaus, tik..pavargai, kaip pavargsta, ir bet kuris kitas zmogus, kuris pamirsta save. Pradek nuo paciu maziausiu dalyku:) – prisimink tai, ka labiausiai megsti – gal pasimegauti vonia, gal paskaityti knyga, gal iseiti i lauka ir issivolioti sniege, gal prie zvakeles pasigardziuoti kokia avieciu arbata, gal kartais imti ir pasidazyti kokias lupas, pries sedant pietauti 🙂 Nors visa tai atrodo patys paprasciausi kvaili pasiulymai, bet „laime slypi paprastume”. Po truputeli, zingsnelis po zingsnelio, ziurek jau ir koki rimtesni megiama uzsiemima surasi. Salia esanciam zmogui gali tai nepatikti, pamates pokycius, gali pagalvoti, kad esi pakelusi sparnus skristi. Pasijautes nesaugus, gali nesamoningai, pradeti psihologini santaza, gali pasidaryti dar sunkiau jam itikti. Ir va sitoj vietoj svarbiausia nepasiduoti jo uzgaidom (kurioms, beje, gali ir galo nebuti), o svelniai nuramink ji, patikink, kad nesiruosi jo palikti, tiesiog taip jautiesi truputeli laimingesne, ir tuo jausmu nori dalintis su juo, tam, kad ir jo dienos taptu nors siek tiek sviesesnem:) Net ir nezinau ar linketi tau dar stiprybes:) ko gero turi jos gerokai daugiau uz mane… Linkiu – Sekmes!:)
Anonimas
Gal tau labiausiai padetu susirasti i save panasiu? Tada nebesijausi viena, turesi su kuo bendrauti, o gal iur tavo neigalus artimasisatras sau artima dusia? bet kuriuo atveju, pamegink isivaizduoti kada nors save sena, kai tau jau mirtis ne uz kalnu ir tada paklausk saves- ar tokio gyvenimo norejau, ar toki gyvenima nugyvenus nesigailiu, kad tuomet nepasirinkau kito? Jei atsakymas: gailesiuos ir toliau ten pasilikus, sveastyk issikraustymo galimybes. Nes per ilga laika tavo auka pasidarys lyg ir pagieza- jei gailesies pasilikus su juo, tai nepasiliks gilai, o ims lipti i pavirsiu ir tavo neigalus artimasis nuo to laimingesnis irgi nebus.
sheimininkus
Stiprybės Tau Žmogau ! Nieko negaliu patarti ir nieks negali patarti – mes per menki prieš Žmogų , d v i d e š i m t metų akojantį savo gyvenimą dėl kito žmogaus !
kurtizane
siulyciau pasiieskot pagalbos- ateinancios slaugutes , kuri padet galetu- pvz iskalbt, padet perengt, patvarkyt namus , net kai kada valgyt padaryt..nepevargsi taip nuo ruosos slaugos , o ir galesi su savo zmogumi kartu ir maloniau praleisti laika – vakara tarkim-pasikalbet paskaityt knygas paziuret filma ir aptart kartu… ir tavo zmogui bus smagiau ir tau paciai, o ir isleist galetu pasizmonet ta slaugute
bet jei to zmogaus visiskai nenori, nepakenti net ir slaugai, buni salia tik del kitu akiu,t.y. a nei kruopelytes del jo paties …hm ..tada tikrai yra pensionatai ir pan.
neringa
gyvenu su alkoholiku.manau su neigaliu butu daug paprasciau.
Rasa
Durnas klausimas – ko su juo gyveni?
Petriukas
Manau šitaip elgdamasi kažko bijai. Pabandyk suvokti tos baimės priežastį, gal prašviesės gyvenimas.
aš
Mano vyras irgi jau šešti metai neįgalus.Jis pateko į labai baisią avariją ir… ačiū Dievui, liko gyvas. Taip, sutinku, kartais būna sunku, kartais atrodo, kad noriu viską trenkt, bet tada aš pagalvoju apie JO savijautą, juk jam irgi sunku …, gal dar net labiau… O aš juk daviau priesaiką ” ir skausme, ir varge…” Tai va kaip. Terese, Tu šaunuolė, patikėk- tik stipriems duodami tokie išbandymai, pabandyk kantriai pasikalbėt su savo slaugomu žmogumi, paaiškinti jam, ko Tau norisi, nenuleisk rankų, visada atsiranda išeitis
Terese
Aciu Jums uz patarimus, bet…..pas psichologa buvau – man pasirode,kad veltui as ten ejau.As viska turiu:slaugytoja,gerus vaikus,darba…Ir iseinu,kai man reikia,bet namie – kosmaras ir tiek.Ir trukme ne diena ir ne metai.As galvoju man trukdo sovietinis auklejimas.Is vienos puses as juo patenkinta,o is kitos – nelaime.Ir dar…uzuojautos nemegstu.
Jonė
Labai sunku. Puikiai suprantu Teresę. Turėjau tokią problemą, tik daug trumpiau, bet buvo ir nevilties minučių, ir ašarų pasislėpus, kad nematytų, ir noro eiti,kur akys veda ir kojos neša.Bet ramindavau pati save- mano tokia dalia, o paskui vėl klausdavau:”O tai kodel man?Bet kai pamatai, kiek aplinkui skausmo, netekčių,ligų-pamatai, kad tikrai ne aš viena tokia nelaiminga-yra žmonėms dar sunkiau ir vėl ramini save.
lija
Taip ir nesupratau, kuo pasireiškia tas košmaras.