Kompostavimas – atliekų pavertimas gerosiomis medžiagomis, paplitęs visame pasaulyje. Nors kai kurie žmonės kompostavimu užsiima ir namuose, dažniausiai kompostas rengiamas kieme. Kompostas – natūralus organinių medžiagų puvimas vienoje tam skirtoje vietoje. Komposto išgautomis medžiagomis galima naudotis tręšiant dirvą, ruošiant dirvožemį naujai sėjai ar net norint išauginti sveikas ir gražias kambarines gėles. Kad kompostavimas pavyktų, labai svarbu žinoti, kaip tai tinkamai daryti.
Dažniausiai kompostavimas pradedamas arba pavasarį, arba vasaros pabaigoje. Kompostui įrengiama speciali vieta – dažniausiai kažkur sodo pakraštyje. Liaudyje sklando neteisingas įpratimas – kompostui kasti gilią duobę, kurioje ir būna pilamos atliekos. Taip daryti jokiu būdu nevalia. Iškasus duobę joje tik prisikaups vandens, o kompostas negaus nei deguonies, nei natūralios šviesos. Tokiu būdu tik įsirengsite didelę puvenų duobę. Geriausią kompostą įrengti specialioje medinėje kompostinėje be dugno arba atliekas tiesiog mesti į vieną krūvą. Tam išsirinkite nedideliame šešėlyje esančią vietą, kad saulės spinduliai neišdžiovintų atliekų.
Jei manote, kad kompostavimas greitas procesas, teks nustebti. Tinkamas trąšai kompostas bręsta 1-2 metus, tad labai svarbu, kad kiekvienas žingsnis būtų tinkamai apgalvotas. Ne itin smagu po metų kompostavimo suprasti, kad gautas kompostas netinka trąšai. Tam reikia gerai žinoti, ką iš tiesų galima kompostuoti. Dažniausiai geram kompostui naudojamos organinės atliekos, geriausia augalų ir maistinių produktų liekanos. Tam gali būti kiaušinių lukštai, vaisių ir daržovių liekanos, žievės, smulkūs augalai, jaunos šakos ir šaknys.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog sunkios atliekos, tokios kaip pjuvenos, medžių šakos, lapai, atraižos pūva itin lėtai, todėl jas privalu dėti į specialią vietą komposte. Tam puikiausiai tinka komposto dugnas. Taip šios atliekos galės ilgai ir lėtai pūti net jei po metų komposto dalį bandysite persijoti.
Ant komposto dugno į viršų atliekas geriausiai sluoksniuoti, ypač jei tai drėgnos žolės ar šviežias šienas. Ne itin naudinga pilti didelį kiekį šių atliekų, nes tai gali sukelti per didelį rūgimą, todėl stenkitės šiuos sluoksnius atskirti durpėmis arba paprastomis žemėmis.
Nors kompostas dažnai tampa puikia iš daržo išravėtų žolių ir piktžolių gyvenimo vieta, būtent su šiomis atliekamos reikia būti labai atsargiems. Stenkitės jokiu būdu į kompostą nemesti piktžolių sėklų, nes taip tik sugadinsite kompostą. Prieš patenkant į kompostą, piktžolės turėtų kelias savaites pagulėti ant žemių užklotos polietileno plėvele.
